- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- Ik-192-353/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- LR valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams LR valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 20-1-2785; 2) įpareigoti atsakovą leisti bei sudaryti realią galimybę pareiškėjui susipažinti su visais prašomais dokumentais; 3) priteisti iš atsakovo 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundžiamame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. liepos 2 d. rašte yra iškraipyta informacija, dėl naudoto smurto pareiškėjo atžvilgiu kratos metu. Tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, o vienašališkai, siekiant uždangstyti nusikaltimus padariusius pareigūnus ir taip išvengti atsakomybės. Nebuvo apklausti liudytojai bei nepasisakyta dėl filmuotos medžiagos. Todėl skundžiamas aktas neobjektyvus, nevisapusiškai išnagrinėtas bei biurokratiškas ir neteisėtas. Gavęs šį rašą, kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą dėl susipažinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau tai atsisakyta padaryti. Šią teisę grindžia Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nuostatomis. Dėl tokių biurokratiškų susirašinėjimų patyrė nepatogumus bei rimtų pergyvenimų, pradėjo nervuotis, nustojo miegoti, padaryta didelė žala sveikatai, dėl to patyrė neturtinę žalą. Tarnybinio patikrinimo rezultatus apskundė prokurorui ir Kauno m. apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog dėl pareiškėjo skundų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2010 m. liepos 2 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-222. Pareiškėjas 2010 m. liepos 2 d. raštu Nr. 20-S-2785 informuotas, jog pareigūnų veiksmuose jokių pažeidimų nenustatyta. Rašto naikinti nėra pagrindo, nes tai ne administracinis aktas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog būtų patyręs neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas. Kitose dalyse byla nutrauktina.
Bylos medžiaga nustatyta, jog gavus R. K. 2010 m. gegužės 27 d. ir 2010 m. birželio 10 d. skundus (b.l. 30-32) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Organizaciniame skyriuje ( toliau - Kauno apskrities VPK ONTV) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Atliekant tarnybinį patikrinimą, Kauno apskrities VPK ONTV pareigūnų veiksmuose tarnybinių nusižengimų nenustatyta, tarnybinis patikrinimas baigtas priėmus 2010 m. liepos 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-222 (b.l. 22-26).
Kauno apskrities VPK 2010 m. liepos 2 d. raštu Nr. 20-S-2785 (b.l. 6-7) pranešė R. K., kad dėl pareiškėjo 2010 m. gegužės 27 d. ir 2010 m. birželio 10 d. skundų atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskrities VPK ONTV pareigūnų veiksmų. Šiame rašte paaiškinta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog krata adresu Partizanų g. 14-108, Kaune buvo atlikta remiantis Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo D. Stralkaus 2010 m. kovo 23 d. nutartimi, kaip tai numato LR baudžiamojo proceso kodekso 145 str. 3 d. nuostatos. Karta atlikta nepažeidžiant LR BPK 145 str. 4 d. nuostatų, kurios nustato, jog darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar giminaitis <...>. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų, kad 2010 m. gegužės 20 d. pareiškėjo sulaikymo metu Kauno apskrities VPK ONTV pareigūnai prieš pareiškėją būtų naudoję fizinį ar kitokį smurtą. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai būtų paėmę ar kitaip pasisavinę pareiškėjo akinius nuo saulės “Marko“ (b.l.6-7).
Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato specialias sąlygas, kada teismas imasi nagrinėti asmens skundą ir pradeda administracinę bylą dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą tik tada, kai skundu siekiama apginti to asmens teisę arba įstatymų saugomą interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 dalis nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ir įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisminio nagrinėjimo metu teismas turi šią aplinkybę patikrinti. Pareiškėjas byloje yra pareiškęs tris atskirus reikalavimus, dėl kurių kiekvieno tinkamumo ir pagrįstumo teismas pasisako tolesniame tekste.
Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl Kauno apskrities VPK 2010 m. liepos 2 d. rašto Nr. 20-S-2785 panaikinimo. Kaip jau buvo minėta, šiuo raštu pareiškėjas yra informuojamas apie priemones, kurių imtasi nagrinėjant pareiškėjo 2010 m. gegužės 27 d. ir 2010 m. birželio 10 d. skundus, bei priimtą sprendimą.
Bylos atveju atsakovo surašytas raštas, kuriuo atsakoma į pareiškėjo skundus, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Jame nėra kalbama apie pareiškėjo teises ir pareigas, jame nenurodyta, kad pareiškėjas yra įpareigojamas atlikti veiksmus, ar kiti asmenys jo atžvilgiu privalo suteikti teises ar imtis kitokių veiksmų. Teisinių pasekmių buvimas yra vertinamas nustatant ar skundžiamo dokumento pagrindu pareiškėjas įgijo naują teisę ar pareigą, ar galėjo įgyti, ar skundžiamu administraciniu aktu buvo atsisakyta įgyvendinti pareiškėjo teisę. Jeigu tokių įpareigojimų nėra numatyta, arba tokie įpareigojimai nustatomi kitiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas yra santykių dalyvis – dėl jo interesų pažeidimo atliktas tyrimas, priimta išvada, jis nėra laikomas asmeniu, turinčiu teisę skųstis teismui. Skundą teismui gali paduoti tik asmuo, kuriam nustatomos pareigos. Šiuo atveju tai galėtų būti policijos įstaigos pareigūnas. Faktas, ar bus paskirta nuobauda Kauno apskrities VPK ONTV pareigūnui, ar nebus, pareiškėjo teisių ir pareigų turinio nekeičia. Nuobaudos paskyrimas liečia tik pačius pareigūnus, bet neturi teisinių pasekmių kitiems asmenims. Todėl šioje byloje skundžiamas raštas pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių.
Atsakovo Kauno apskrities VPK 2010 m. liepos 2 d. raštas Nr. 20-S-2785 neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžtų individualaus teisės akto požymių, nustatant jog tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Tuo remdamasis teismas pripažįsta, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti minėtą aktą yra nenagrinėtinas teisme ir bylą, šioje dalyje nutraukia Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą leisti bei sudaryti realią galimybę pareiškėjui susipažinti su visais prašomais dokumentais, kaip matyti iš skundo turinio, su visa dokumentine medžiaga, pagal kurią buvo atliktas tarnybinis patikrinimas (.b.l.3). Tarnybiniai patikrinimai atliekami pagal Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Ši tvarka nenumato, kad tarnybinio patikrinimo išvados bei dokumentai gali būti pateikiami susipažinti asmenims, pateikusiems skundą, kurio pagrindu atliktas tarnybinis patikrinimas. Nesant tokios teisės normos atsakovai neturi pareigos vykdyti tokius reikalavimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje tarp administracinių teismų kompetencijai priskirtų ginčų nėra numatyta, kad teismas tiesiogiai sprendžia informacijos teikimo asmenims klausimus. Pažymėtina ir tai, kad tarnybinio patikrinimo išvada kartu su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga yra šios nagrinėjamos bylos medžiagoje (b.l.20-72). Pareiškėjas įgyvendindamas procesines teises gali susipažinti su minėtais dokumentais bei juos kopijuoti. Remiantis išdėstytu šis reikalavimas taip pat pripažįstamas nenagrinėtinu teisme ir byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reguliuoja CK 6.271 straipsnis, jame numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas žalos atlyginimas. Žalą atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.
CK 6.250 straipsnyje yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas moralinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl biurokratiškų atsirašinėjimų, raštvedybų, dėl sau pavaldžių nusikaltimus darančių policijos pareigūnų dangstymo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų būtina sąlyga – neteisėti veiksmai ar neveikimas. Iš pareiškėjo skundų matyti (b.l. 30-31), jog R. K. skundžia pareigūnų veiksmus dėl 2010 m. gegužės 20 d. sulaikymo, nurodydamas, jog Partizanų g. 14-108, Kaune, po pareiškėjo sulaikymo buvo atliekama neteisėta krata, nedalyvaujant kviestiniams ar kitiems liudytojams. Buto savininkui paprašius kratos orderio, ant jo pradėta šaukti, darant psichologinį spaudimą. Pareiškėjo asmens krata padaryta taip pat be liudininkų. Kauno m. VPK, sulaikius pareiškėją, buvo naudojamas fizinis smurtas bei psichologinis spaudimas. Kaip anksčiau minėta, dėl pareiškėjo skundų atlikus tarnybinį patikrinimą, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. liepos 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-222 nurodė, jog Kauno apskrities VPK ONTV atlikus tarnybinį patikrinimą pareigūnų veiksmuose tarnybinių nusižengimų nenustatyta. (b.l. 26). Pareiškėjas taip pat nurodo, jog patyrė moralinę žalą dėl biurokratiškų institucijos atsirašinėjimų. Tačiau teismo nuomone, Kauno apskrities VPK, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis LR viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, įstatymo nustatyta tvarka reagavo į pareiškėjo 2010 m. gegužės 27 d. ir 2010 m. birželio 10 d. skundus bei vėliau gautus prašymus ir tinkamai vykdė jai įstatymo nustatytas pareigas: dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir vadovaudamasi LR vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintomis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis atliko tarnybinį patikrinimą, o į įvairius prašymus atsakė raštais, kaip tai numato LR viešojo administravimo įstatymo 14 str. nuostatos (b.l.4 -7). Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, jog pareigūnų veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra.
Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė nepatogumų bei rimtų pergyvenimų, didelę žalą sveikatai, dėl ko reikėjo psichiatro pagalbos bei medikamentų, negalėjo užmigti. Teismas konstatavo, jog pareigūnų veiksmai teisėti, dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalis, neatsirado. Be to, užklausus Kauno tardymo izoliatorių apie R. K. sveikatos būklę po 2010 m. gegužės 20 d. sulaikymo, buvo gautas atsakymas, jog atlikus pirminę sveikatos apžiūrą 2010 m. gegužės 24 d. pareiškėjas išsakė nusiskundimus nugaros skausmais po sumušimo, skundėsi pykinimu. Pakartotinai apžiūrėjus 2010 m. gegužės 25 d. nustatyta lumbalgijos (stėnų skausmo) diagnozė bei paskirtas gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (b.l. 78). Duomenų apie tai, jog dėl dvasinių išgyvenimų R. K. būtų kreipęsis į medikus bei konsultuotas psichiatro nėra pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (b.l. 80-85). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1d. 1 p. teisėjų kolegija,
nuspre n d ė:
Skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Dėl kitų skundo reikalavimų bylą nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą teismui paduodant tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.