- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2-1573-904/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00643-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- M A, J. O., M. T., P. O.
- Atsakovas
- Ž. K.
- Trečiasis asmuo
- notarei A
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė, Dalius Jurjonas
dalyvaujant ieškovams M A. O., P. O., jų ir ieškovų J. O., M. T. O atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovei Ž. K., jo atstovui advokato padėjėjui Daliui Jurjonui, trečiajam asmeniui notarei A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. O., P. O., M A. O. ir M. T. O ieškinį atsakovei Ž. K., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų notarei A. B. ir A. S., dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2016 m. gegužės 23 d. atsakovei Ž. K. (ankstesnė pavardė – F) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. sausio 26 d. atsakovų R. J. ir Ž. K. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) pripažinti ieškovams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau kartu – ginčo statiniai), kiekvienam po 1/6 dalį. Tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškinio 1–3 punktuose pareikštų reikalavimų, ieškovai, pareikšdami alternatyvų reikalavimą, prašė Ž. K. ir R. J. 2018 m. sausio 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia (apsimestine), pripažįstant ją pirkimo - pardavimo sutartimi, bei perkelti ieškovams pirkėjų teises ir pareigas, nustatant, kad Ž. K. 2018 m. sausio 26 d. pardavė, o ieškovai nupirko 1/2 dalį ginčo statinių už 4126 Eur kainą, priteisti šią sumą iš ieškovų atsakovui R. J..
Ieškovai nurodė, kad, 2013 m. gegužės 27 d. mirus A. J. R., jo turtą pagal įstatymą paveldėjo T. R. (sutuoktinė), atsakovė Ž. K. (duktė) ir ieškovai (palikėjo mirusios dukters R A. O. vaikai, t. y. palikėjo anūkai). Tarp paveldėto turto buvo palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine T. R. priklausęs 0,4799 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas arba ginčo žemės sklypas). Paveldint 1/2 dalį šio žemės sklypo, paveldėtojams išduotu 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu buvo nustatytos paveldėtojų dalys tame žemės sklype: 1/8 dalis atiteko T. R., 3/16 dalys – Ž. K., o po 3/64 dalis atiteko ieškovams J. O., M. A. O., M. T. O. ir P. O.. Tą pačią dieną sudaryta 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi įpėdiniai susitarė dėl paveldėto turto, kartu dėl T. R. ir Ž. K. bendrai paveldėtų 5/16 dalių žemės sklypo, pasidalijimo. Šios sutarties pagrindu minėtos 5/16 dalys žemės sklypo atiteko ieškovams asmeninės nuosavybės teise - kiekvienam po 1/8 dalytino žemės sklypo dalį. Be to, tą pačią dieną sudaryta 2013 m. rugsėjo 16 d. pirkimo- pardavimo sutartimi T. R. pardavė, o ieškovai M. A. O., P. O. ir J. O. nupirko kitą 1/2 dalį žemės sklypo – kiekvienas po 1/6 dalį. Ieškovai nurodė, kad jų bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėjimo, paveldėto turto pasidalijimo sutarties ir pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgytas žemės sklypas yra užstatytas - jame yra sandėlis ir kiti inžineriniai statiniai (toliau kartu – ginčo statiniai). Nors ginčo statiniai 2013 m. rugsėjo 16 d. nebuvo įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą kaip atskiri paveldimo turto vienetai, tačiau, ieškovų manymu, šie statiniai perėjo jų nuosavybėn jiems priimant palikimą, pasidalijant paveldėtą turtą bei žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgyjant nuosavybėn likusią žemės sklypo dalį. Tiek 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartyje, tiek nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad 0,4799 ha ploto žemės sklypas yra visiškai užstatytas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai iš buvusio atsakovo R. J. sužinojo, kad atsakovė Ž. K. 2018 m. sausio 26 d. sudaryta dovanojimo sutartimi perdavė R. J. nuosavybėn 1/2 dalį ginčo statinių, į kurią ji nuosavybės teises įgijo 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Nurodė, kad šis paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia ieškovų nuosavybės teisių į ginčo statinius neliečiamumą, todėl yra išduotas neteisėtai ir yra niekinis. Taip pat niekinė ir negaliojanti yra ir ginčijama dovanojimo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. sprendimu šioje byloje ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2016 m. gegužės 23 d. atsakovei Ž. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų R. J. ir Ž. K. 2018 m. sausio 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovė Ž. K. padovanojo atsakovui R. J. 1/2 dalį ginčo pastatų; pripažino ieškovams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo pastatų – kiekvienam ieškovui po 1/8 dalį, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
2020 m. vasario 27 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų Ž. K. ir R. J. apeliacinius skundus, 2020 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė ieškinio dalį dėl 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, o kitą civilinės bylos dalį nutraukė.
Kolegija nustatė, kad po A. J. R. mirties notarė 2013 m. rugsėjo 16 d. mirusiojo turto paveldėtojams išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą į visą mirusiojo turtą, išskyrus ginčo pastatus, liudijimą. Dėl šių aplinkybių ginčo pastatai Nekilnojamojo turto registre liko įregistruoti mirusiojo A. J. R. vardu.
Kolegija nusprendė, kad nors pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paveldėto turto pasidalijimo sutartį bei 1/2 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį ieškovai įgijo nuosavybės teises į visą žemės sklypą, esantį po ginčo statiniais, tačiau ieškovai paveldėto turto pasidalijimo sutartimi ir 1/2 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartimi negalėjo įgyti visų ginčo pastatų – tiek atsakovė Ž. K. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi, tiek T. R. 1/2 žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi dar negalėjo laisvai disponuoti savo paveldimomis ginčo pastatų dalimis ir jų perleisti ieškovams.
Nors notarė 2013 metais neišdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą į ginčo pastatus liudijimo, paveldėjimo bylos dokumentuose turėdama pakankamai duomenų ginčo pastatų registracijai patikrinti, tačiau ši notarės klaida negali apriboti atsakovės Ž. K. teisės į paveldimą turtą.
Kolegija, pripažinusi, kad atsakovė Ž. K. turėjo teisę paveldėti dalį mirusio A. J. R. turto ir, pasinaudodama šia teise, kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Kolegija, spręsdama dėl 2018 m. sausio 26 d. atsakovų R. J. ir Ž. K. sudarytos dovanojimo sutarties, kuria atsakovė Ž. K. buvo padovanojusi atsakovui R. J. 1/2 dalį ginčo statinių, pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento, padarė išvadą, kad šio reikalavimo patenkinimas nesukeltų ieškovams materialiųjų teisinių padarinių, dėl to kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktu, civilinę bylą nutraukė. Tokią savo išvadą kolegija pagrindė tuo, kad 2018 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartis, kurią ieškovai prašė pripažinti negaliojančia, neteko galios įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2-10497-867/2018, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.
2021 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi bylą nusprendė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria, tenkinant ieškinio reikalavimus, buvo nuspręsta: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2016 m. gegužės 23 d. atsakovei Ž. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-1974) bei 2) pripažinti ieškovams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo pastatų – kiekvienam ieškovui po 1/8 dalį, taip pat Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti minėtą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, ir civilinę bylą dėl šių ieškinio reikalavimų grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. sausio 26 d. atsakovų R. J. ir Ž. K. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. NB2-286), taip pat dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo pripažinti 2018 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartį apsimestine, laikant ją pirkimo - pardavimo sutartimi ir perkeliant ieškovams pirkėjų teises ir pareigas, paliko nepakeistą.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad palikėjas A. J. R. mirė 2013 m. gegužės 28 d. ir nuo jo mirties momento atsirado palikimas. Palikimo atsiradimo momentu buvo šeši mirusiojo įpėdiniai (sutuoktinė T. R., duktė Ž. K. ir keturi vaikaičiai: J. O., M. A. O., M. T. O., P. O., paveldėję atstovavimo teise, nesant gyvos jų motinos R. A. O., kuri buvo palikėjo duktė ir būtų paveldėjusi kartu su pirmos eilės įpėdiniais), paveldėję palikėjo turtą pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Įpėdiniai palikimą priėmė paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo.
Iki palikėjo mirties A. J. R., be kita ko, bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine T. R. priklausė 0,4799 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o ant to žemės sklypo esantys ginčo statiniai (pastatas – sandėlis ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (du šuliniai)) priklausė palikėjui asmeninės nuosavybės teise.
2013 m. rugpjūčio 30 d. išduotu nuosavybės teisės liudijimu patvirtinus sutuoktinį pergyvenusios T. R. nuosavybės teises į 1/2 dalį 0,4799 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), palikimą priėmę įpėdiniai įgijo teisę paveldėti palikėjui priklausiusią 0,4799 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ir ant to žemės sklypo esančius jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius statinius.
Notarui atliekant paveldėjimo procedūras, 2013 m. rugsėjo 16 d. išduotu Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu buvo patvirtintos įpėdinių nuosavybės teisių į jame nurodytą turtą dalys, taip pat į 1/2 dalį 0,4799 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną sudaryta ir notaro patvirtinta Paveldėto turto pasidalijimo sutartimi įpėdiniai, pasidalydami paveldėtą turtą, susitarė, kad būtent ieškovams atiteks įpėdinėms T. R. ir Ž. K. priklausančios minėto 0,4799 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalys. Be to, kai 2013 m. rugsėjo 16 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi palikėją pergyvenusi sutuoktinė T. R. pardavė sau nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 0,4799 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įpėdiniams M. A. O., P. O. ir J. O. (kiekvienam po 1/6 dalį), ieškovai tapo viso 0,4799 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, kuriems šis sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje, kaip nurodė ieškovai, ginčas kilo dėl jų nuosavybės teisių į ginčo statinius, esančius ant ieškovams nuosavybės teise priklausančio 0,4799 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gynimo, kadangi 2016 m. gegužės 23 d. notarė išdavė atsakovei Ž. K. paveldėjimo pagal įstatymą teisės į 1/2 dalį ginčo statinių liudijimą, o ši, disponuodama šiuo turtu, 2018 m. sausio 26 d. sudaryta dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teises į jai tariamai priklausančią ginčo statinių dalį atsakovo R. J. nuosavybėn. Ieškovai pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad nors ginčo statiniai 2013 m. rugsėjo 16 d. nebuvo įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėto turto pasidalijimo sutartį kaip atskiri paveldimo turto vienetai, tačiau jie perėjo ieškovų nuosavybėn šiems priimant palikimą, pasidalijant paveldėtą turtą bei žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgyjant nuosavybėn likusią žemės sklypo dalį.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs disponavimo paveldėtu, tačiau į paveldėjimo teisės liudijimą neįtrauktu daiktu, kaip nuosavybės teisės objektu, klausimas.
Motyvuojamoji dalis
CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, priėmęs palikimą įpėdinis laikomas įgijusiu nuosavybės teises į visą palikimą sudarantį turtą, o esant įpėdinių daugetui – į atitinkamą palikimą sudarančio turto dalį. Išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, kuriam esant įpėdiniai gali disponuoti paveldėjimo teisėmis, o ne konkrečiu paveldėtu turtu. Paveldėjimo teisių režimas pasibaigia viso paveldėto turto atžvilgiu, nepaisant to, kad koks nors į palikimą įeinantis turtas dėl nežinomų priežasčių lieka neįtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl vien konkretaus paveldėto daikto neįtraukimo į paveldėjimo teisės liudijimą aplinkybė nereiškia, kad neįtraukto daikto atžvilgiu lieka galioti paveldėjimo teisių režimas ir kad įpėdiniai pirminiame disponavimo paveldėtu turtu etape negali disponuoti į paveldėjimo teisės liudijimą neįtrauktu daiktu, tarpusavyje susitardami dėl paveldėto turto pasidalijimo ar perleidimo.
Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovams įrodinėjant, kad nuosavybės teisės į ginčo statinių dalis, kurios priklausė įpėdinėms T. R. ir Ž. K., perėjo jų nuosavybėn 2013 m. rugsėjo 16 d. pasidalijant paveldėtą turtą bei tą pačią dieną sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, bylą nagrinėję teismai turėjo aiškintis minėtus sandorius sudariusių šalių valią. Sandorio šalių valia ir jais prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Poreikis aiškinti sutartį, be kita ko, atsiranda tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties ir pan.
Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad tiek iš pirmosios, tiek iš apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų matyti, kad, nagrinėdami bylą, teismai netyrė ir nevertino, ar, atliekant paveldėjimo procedūras, įpėdiniai, pasidalydami palikimą, susitarė dėl ginčo statinių paskyrimo ieškovams, kompensuojant kitiems įpėdiniams jų vertę kitais daiktais ar pinigais, taip pat netyrė ir nevertino, ar įpėdinių 2013 m. rugsėjo 16 d. sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis apėmė šalių valią tik dėl pardavėjai priklausiusios žemės sklypo dalies, ar ir dėl ant to žemės sklypo esančių statinių pardavėjai priklausiusios atitinkamos dalies perleidimo.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl ieškinio reikalavimų pripažinti ieškovams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo statinių (kiekvienam po 1/6 dalį) bei pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. gegužės 23 d. atsakovei Ž. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atsiradimą paveldėjimu ir disponavimo paveldėtu turtu galimybes, taip pat nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesiaiškino sandorių šalių valios, siekdami nustatyti, kokio rezultato, susijusio su nuosavybės teisių į ginčo statinius perleidimu, siekė įpėdiniai, 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarydami Paveldėto turto pasidalijimo sutartį ir Pirkimo - pardavimo sutartį.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teismų priimtų sprendimų turinį, šioje byloje toliau nagrinėjami likę ieškovų reikalavimai:
1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2016 m. gegužės 23 d. atsakovei Ž. K. (ankstesnė pavardė - „F“) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);
2) pripažinti ieškovams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiekvienam po 1/6 dalį);
Ieškinio pagrindu nurodė, kad prieš 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovai buvo informuoti apie tai, jog jiems atitenkantis (jų įsigyjamas) 0,4799 ha ploto žemės sklypas yra pilnai užstatytas. Nurodo, kad pastatas - sandėlis ir kiti inžineriniai statiniai yra ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarytoje ½ dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės perėjimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.395 straipsnio 1 dalimi, kartu su nuosavybės teise į žemės sklypą perėjo ir nuosavybės teisė į ½ dalį jame esančių pastato-sandėlio ir kitų inžinerinių statinių.
Atsakovė Ž. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai neturi jokio intereso tinkamai įgyvendinti savo pareigų kaip turto savininkai, nes žemės sklypo ir ant jo stovinčio pastato visiškai neprižiūri.
Trečiasis asmuo notarė A. B. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Trečiasis asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Ieškovė M A. O. 2018 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. mirus seneliui A. J. R. tarp paveldėtojų vyko turto pasidalinimas. Ieškovai pretendavo įgyti ginčo žemės sklypą. Ieškovė pažymėjo, jog šiame žemės sklype yra buvusi su seneliu, kuris aiškino, jog sklype yra įregistruotas sandėlis, kurio vietoje galima pastato statyba. Paveldėjimo reikalų tvarkymui sudarė atstovavimo sutartį su advokatu R. V., kuris juos konsultavo ir atstovavo šiose paveldėjimo procedūrose. Ieškovai tikėjosi, jog į 2013 m. pasidalinimo sutartį yra įtrauktas ne tik ginčo žemės sklypas, bet ir ant jo esantys statiniai. Ieškovė pripažino, kad turėjo nekilnojamojo turto išrašus patvirtinančius, jog ant ginčo žemės sklypo stovi ginčo sandėlis. 2016 m. atsakovė informavo ieškovus, jog reikalinga pasirašyti paveldėjimo teisės liudijimą dėl ginčo sandėlio. Pastarajai buvo šokas, nes manė, kad šis sandėlis atiteko ieškovams 2013 m. pasirašant pasidalinimo sutartį, taip ji suprato iš ją atstovavusio advokato R. V.. Ginčijamą paveldėjimo liudijimą pasirašė, nes neturėjo su kuo pasikonsultuoti. Ieškovė mano, kad advokatas buvo nekompetentingas atstovauti juos šiuose teisiniuose santykiuose. Mano, kad advokatas jiems ne padėjo, o pakenkė. Patvirtino, jog po žemės sklypo įsigijimo ieškovė neturėjo pinigų investuoti į statinį. Griūvančias sandėlio konstrukcijas sutvarkė ir žemės sklypą apaugusius krūmus išpjovė 2018 m. tik gavusi įspėjimą dėl netinkamos nekilnojamojo turto priežiūros. Mano, jog sandėlį reikia nugriauti.
Ieškovė M A. O. 2021 m. rugsėjo 30 d. teismui paaiškino, jog 2013-09-14 ieškovai kartu su advokatu R. V. atvyko į Palangoje esantį senelio viešbutį. Kuriame susitiko su kitais paveldėtojais atsakove ir T. R.. Pirmą dieną paveldėtojai pasidalino senelio daiktus, meno kūrinius, meno kolekcijas. Kitą dieną ieškovai su advokatu apžiūrėjo vietoje esantį nekilnojamąjį turtą bei su kitais paveldėtojais tarėsi dėl nekilnojamojo turto pasidalinimo. Visi sutarė, jog turtas būtų dalinamas atskirai, kad nebūtų bendraturčių. Ieškovė pažymėjo, jog išreiškė savo pageidavimą, jog be kito turto ieškovams atitektų žemės sklypas su sandėliu esančiu K. Šis žemės sklypas ieškovei buvo dvasiškai brangus, nes daugybę kartų su seneliu jame lankėsi, ten buvusi senelio tėviškė. Pažymėjo, jog atsakovė kaip senelio dukra taip pat daugybę kartų jame buvo ir gerai žinojo apie žemės sklype esančius statinius. Paveldėtojų susitarimas buvo įtvirtintas advokato surašytame protokole, kurį kitą dieną advokatas pateikė notarei. Notarė surašė paveldimo turto pasidalinimo sutartį į kurį neįtraukė statinių, todėl advokatas R. V. žodžiu visiems girdint išsakė pastabas notarei, jog būtų atlikti patikslinimai pasidalinimo sutartyje dėl ginčo statinių, tačiau notarė šias advokato pastabas viešai ignoravo.
Ieškovas P. O. 2018-10-12 teismo posėdžio metu paaiškino, kad seneliui mirus visiems paveldėtojams buvo akivaizdžiai suprantama, kad tik ieškovams turi atitekti ginčo žemės sklypas su ant jo esančiais statiniais. Po 2013 m. buvo nuvykęs į ginčo žemės sklypą. Nurodė jog šis nekilnojamasis turtas yra prižiūrimas tinkamai. Pažymėjo, jog 2013 m. paveldėjimo procedūrų tinkamam atstovavimui ieškovai nusisamdė advokatą R. V., dėl kurio netinkamo atstovavimo, pateko į pražūtingą padėtį.
Ieškovas P. O. 2021 m. rugsėjo 30 d. teismui patvirtino savo sesers Marijos A. O. paaiškinimus. Nurodė, jog notarė meluoja, kad nežinojo apie statinius esančius ant ginčo žemės sklypo. Tvirtina, kad notarei sudarant pasidalinimo sutartį buvo pateikti nekilnojamojo turto išrašai apie statinius. Advokatas R. V. žodžiu reikalavo atlikti rašytinį patikslinimą dėl ginčo statinių įtraukimo į pasidalinimo sutartį. Notarė demonstratyviai atsakė tai padaryti -,,pravijo šalin“.
Atsakovė Ž. K. 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovai nuo pat paveldėjimo pradžios elgėsi labai keistai, vedžiojosi advokatus, grubiai bendravo tiek su T. R., tiek su atsakove. Atsakovė ir T. R. paveldėjime nusileido ieškovams, vėliau bandė sudaryti taikos sutartis, tačiau nepavyko, santykiai tapo konfliktiški. Pažymėjo, jog atsakovė ir T. R. tvarkant paveldėjimo procedūras advokatų neturėjo. Derantis dėl paveldimo turto buvo sutarta, kad ieškovams atitenka ginčo žemės sklypas, jokios kalbos apie tai, kad ant ginčo žemės sklypo yra statiniai nei ieškovai, nei jų advokatas neminėjo. Pati atsakovė nėra buvusi ginčo žemės sklype, apie ginčo statinius nieko nežinojo. Jei būtų žinojusi apie statinius, tai būtų reikalavusi mažesnės kompensacijos, kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovams už jai atitenkančią ieškovų viešbučio dalį. Patvirtino, jog derybų metu, T. R. turėjo nuosavybės dokumentus, tačiau atsakovė jų neskaitė, ir niekas apie ginčo statinius nekalbėjo. Paveldėtojų susitarimą ieškovų advokatas įtvirtino protokole, kurį pateikė notarei. 2016 m. lankantis pas notarę dėl kito tėvo turto paveldėjimo, sužinojo, jog Nekilnojamojo turto registre buvo įkelti duomenys apie tėvui priklausiusius statinius, todėl pati atsakovė atliko šių statinių teisinę registraciją ir informavo ieškovus apie tėvo naujai atrasto turto, tai yra sandėlio paveldėjimą.
Atsakovė Ž. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu patvirtino savo anksčiau teismui teiktus paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad 2013 m. ieškovai atsisakė paveldėti viešbučio dalį Palangoje, teikdami, jog jie yra menininkai, gyvena Vilniuje ir vystyti viešbučio verslo neketino. Ieškovai išreiškė norą paveldėti ginčo žemės sklypą. Atsakovė pažymėjo, jog derantis nebuvo jokios kalbos apie tai, kad ant šio žemės sklypo yra statiniai. Dėl ginčo statinių šalys nesiderėjo, nes atsakovė apie jų egzistavimą nežinojo. Atsakovė akcentavo, jog jei ji tai būtų žinojusi, tai ji būtų su ieškovais derėjusi dėl prievolės jai sumokėti mažesnę kompensaciją ieškovams už jai atitekusią ieškovams priklausiusią viešbučio dalį. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovams nusileido sutikdama sumokėti jiems didesnę kompensacijos dalį už viešbučio dalį, nei turto vertintojas įvertino šį turtą. Atsakovė teigė, jog ji ir T. R. ir kituose paveldėjimo reikaluose nusileido ieškovams, tačiau vėliau ieškovai tuo pradėjo piktnaudžiauti dėl ko kilo tarp jų konfliktas. Atsakovė pažymėjo, jog nuosavybės dokumentus notarei 2013 m. pateikė T. R.. Atsakovė teismui patvirtino, jog vaikystėje vykdavo į K pas Katrę, tačiau ginčo žemės sklype iki 2016 m. nesilankė. Tėvas apie sodybą niekada nepasakojo, apie ginčo statinius nieko nežinojo. Pažymėjo, jog yra muzikantė, gyveno užsienyje. Notarės asmeniškai nepažinojo, žinojo, kad ši notarė anksčiau tvarkė tėvo ir T. R. notarinius turtinius klausimus. Teismui patvirtino, jog paveldėjimo procedūros notarinėje kontoroje užtruko apie 4 val. Per šį laiką ieškovai, nei jų advokatas neteikė notarui jokių pastabų, dėl ginčo žemės sklype esančių pastatų. Notaras su advokatu ir ieškovais nekonfliktavo. Apie ginčo statinius sužinojo 2016 m. iš notarės, atsakovė atliko statinių kadastrinius matavimus, juos registravo, visus dokumentus 2016 m. pateikė notarei, informavo ieškovus apie ginčo statinių paveldėjimą.
Trečiasis asmuo notarė A. B. 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus A. J. R., turtą paveldėjo pagal įstatymą mirusiojo sutuoktinė, T. R., kuri jau šiuo metu mirusi, ir likę įpėdiniai – dukra – atsakovė ir mirusios dukros vaikai. Nuo pirmos dienos įpėdiniai labai nepatikliai žiūrėjo į paveldėjimą, samdė advokatą, kuris dalyvavo paveldėjimo procedūrose nuo pradžios iki galo. Pažymėjo, jog ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime aiškiai parašyta, kad paveldint K žemės sklypą, nėra jokio įrašo, kad tame žemės sklype yra sandėlis. Jis atsirado 2016 metais. Viena iš prielaidų yra, kad kažkas K daro geodezinius matavimus, ir tada į sklypą įpiešiami tie statiniai, ir po to aiškinamasi ar jie legalūs ar nelegalūs. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2013 metais, ir tik 2016 metais paaiškėjo, kad yra dar turtas, pasiūlė atsakovei rinkti duomenis apie tai, nes registro pažymoje yra žyma, kad stovi statiniai, bet jų duomenų bazėje nerodė. Tvarkant paveldėjimo procedūras notarė paprašė visų nekilnojamojo turto registro duomenų apie mirusiojo turtą. Pagal tai buvo pateikti duomenis apie ginčo sklypą, nepateikiant jokių duomenų apie statinius. Pateiktose pažymose nebuvo jokių duomenų, kad ginčo sklype yra statiniai. Pažymėjo, jog net mirusiojo sutuoktinė nežinojo, kad ginčo žemės sklype yra teisiškai įregistruoti pastatai. 2013 metų nekilnojamojo turto išrašą atnešė T. R..
Trečiasis asmuo notarė A. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu patvirtino, anksčiau teiktus teismui savo paaiškino, bei papildomai nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 16 d. tikrinant duomenis apie mirusiajam A. J. R. priklausiusį turtą, į paieškos sistema buvo įvestas mirusiojo asmens kodas. Pagal šią užklausą, be kito turto, informacinė sistema nurodė, jog mirusiajam priklauso tik ginčo žemės sklypas. Informacija, jog mirusiajam priklauso ir ginčo statiniai pateikta nebuvo, nes šis turtas buvo registruotas pagal mirusiojo gimimo datą, o ne pagal asmens kodą. Vėliau, tai yra 2016 m. visas registruotas nekilnojamasis turtas buvo perregistruotas pagal savininkų asmens kodus, ir tik tada notarei tapo žinoma apie A. J. R. priklausiusius ginčo statinius. Pažymėjo, jog notarė jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjo, jei 2013 m. rugsėjo mėnesį notarė būtų žinojusi apie ginčo statinius, tai dėl jų taip pat būtų išdavusi paveldėjimo teisės liudijimus. Apie šį turtą nežino ne tik notarė bet ir atsakovė bei T. R.. Ieškovai bei jų advokatas nei žodžiu, nei raštu neinformavo apie ginčo statinius. Pažymėjo, jog visiems paveldėtojams buvo išduoti liudijimai rinkti duomenis apie mirusiajam priklausiusį turtą. Pažymėjo, jog ieškovų atstovas advokatas įdėmiai skaitė turto pasidalijimo sutartį bei kitus dokumentus, jokių pastabų dėl to neišreiškė.
Liudytojas R. V. 2021-09-30 teismui paaiškino, jog jis atstovavo ieškovus 2013 m. paveldėjimo procedūrose. Teismui patvirtino, jog su ieškovais buvo nuvykęs į ginčo žemės sklypą ir jame matė ginčo statinius. Nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 15 d. paveldėtojams derantis dėl paveldimo turto nurodęs, jog ginčo žemės sklype stovi sandėlis, kurio būklė yra prasta, reikalinga užkalti sandėlio langus. Ieškovai sutiko perimti žemės sklypą bei statinius. Paveldėtojų turto pasidalinimą užfiksavo protokole, kuriame be kito turto buvo nurodytas ginčo žemės sklypas bei ginčo statiniai. 2013-09-16 notarinėje kontoroje susipažinus su paveldėto turto pasidalijimo sutartimi, pastebėjo, jog notarė neįrašė ginčo statinių, todėl notarei išreiškė žodinę pastabą, po kurios notarė advokatą ,,išstatė lauk“. Liudytojas R. V. teismui nurodė, jog jis kaip advokatas savo atstovaujamiesiems pasiūlė paveldėto turto pasidalinimo sutarties nepasirašyti. Teismui nurodė, jog neišsaugojo 2013-09-15 surašytų protokolų, notaro veiksmų neskundė, rašytinių pastabų notarui neužfiksavo.
Ieškovų atstovė advokatė Danutė Puzirauskienė teismo posėdžių metu parodė, kad prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovams ir atsakovams buvo žinoma, kad ant šito žemės sklypo stovi pastatai, ši aplinkybė buvo išviešinta registro centro dokumentuose, kita vertus jie yra susieti giminystes santykiais. Prieš tvirtindamas sandorius, notaras privalo būti maksimaliai atidus, privalo atkreipti dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes. Ginčo objektai yra žemės sklype, kurio savininkai yra ieškovai. Ieškovai dalį žemės sklypo gavo pasidalinimo sutarties pagrindu, o kitą dalį pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas yra užstatytas. Pagal teismų praktiką priklausinį turi ištikti pagrindinio daikto likimas. Ieškovai turėdami nuosavybės teisę į žemę, statinius, kaip žemės priklausinius, sužino, kad kitas asmuo staiga pareiškia pretenzijas į šiame sklype esantį turtą. Notarė tvirtindama 2018 m. dovanojimo sutartį, rašo, kad statiniai randasi žemės sklype, kuris ieškovams nepriklauso, kai iš tikro yra išviešinti duomenys, kad visas žemės sklypas jau tada priklausė ieškovams. Visa kadastrinių matavimų byla įrodo, kad A. J. R. nuosavybės teises į ginčo statinius įgijo prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir sprendimas dėl juridinę reikšmė turinčio fakto buvo įregistruotas. Byloje 2002 m. lapkričio 27 d. yra įrašai, kad buvo sudaryti nauji kadastriniai duomenys, jie fiksuoti registrų centre, paveldėjimo byloje yra pažymėjimas, kuriame matyti, kad ant žemės sklypo yra statiniai. Tiek turto pasidalinimo sutartimi, tiek pirkimo – pardavimo sutartimi nurodyta, kad žemės sklypas yra užstatytas, todėl statinių nuosavybės klausimus yra išspręstas tomis sutartimis. Jeigu atsakovė mano, kad ji gavo per mažai paveldimo turto, ji privalėjo visus paveldėjimo teisės liudijimus, sutartis, ginčyti ir reikalauti, kad šitas klausimas dėl K turto, būtų sprendžiamas kitaip. Kol nenuginčyti ankstesni dokumentai, šis liudijimas yra neteisėtas. Nurodė, kad dovanojimo sandorį prašo pripažinti negaliojančiu, nes jis yra niekinis, o ketvirtas ieškinio reikalavimas yra alternatyvus.
Atsakovų atstovas posėdžio metu parodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai įgijo nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, ginčo dėl to nėra, tačiau jie neįgijo nuosavybės į ant jos stovinčius pastatus, nes T. R. niekada neturėjo nuosavybės teisės į tuos pastatus ir ji negalėjo jų perleisti, sutartyje, tai nebuvo aptarta ir visi nekilnojamojo turto registro centro išrašai byloja, kad iki tol, kol buvo išduoti 2016 metais paveldėjimo teisės liudijimai į ginčo turtą, registro centre buvo išviešinta, kad tie pastatai priklauso J. R., tačiau tie pastatai niekada nepriklausė T. R., jie nebuvo išviešinti kaip ieškovų nuosavybė, jie įregistravo savo teises į žemės sklypą, tačiau ne į sandėlius. Nurodė, kad šalys net nežinojo, kad šiame sklype yra pastatai, todėl kaip jie galėjo įgyti jų nuosavybę. Mano, kad paveldėto turto pasidalinimo sutartis labiau atitinka mainų sutartį, pagal kurią šalys vieną daiktą keičia kitu, o šalių pasirašytoje sutartyje, nėra jokios informacijos, apie ginčo statinius. Pagal civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnį, iki civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės sklypo pastatyti statiniai nelaikomi jo priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. CK 4.14 straipsnis taikomas tik statiniams, pastatytiems iki naujo kodekso įsigaliojimo, t .y. iki 2001 m. liepos 1 d., tuo tarpu ginčo statiniai yra 1938 m. ir 1954 m. statybos, todėl atmestini ieškovų motyvai, kad jie galėjo įgyti nuosavybės teises į ginčo statinius.
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad A. J. R., miręs (duomenys neskelbtini), buvo ieškovų - J. O., M A. O., M. T. O, P. O. - senelis ir atsakovės - Ž. K. – tėvas. A. J. R. mirties dieną buvo santuokoje su T. R., su kuria bendrų vaikų neturėjo.
Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį, nustatyta, kad A. J. R. buvo R A. O. tėvas (paveldėjimo bylos lapas 6).
Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį, nustatyta, kad Rita A. O. buvo J. O., M A. O., M. T. O ir P. O. mama. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad R A. O. mirė (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos lapas 28-29).
Iš mirties liudijimo nustatyta, kad T. R. mirė (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos lapas (duomenys neskelbtini)).
Iš į bylą pateiktos paveldėjimo bylos medžiagos (toliau – paveldėjimo byla), nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. A. J. R pergyvenusiai sutuoktinei T. R. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu viešame registre įregistruota jos nuosavybės teisė į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos lapai 62-66; 84).
2013 m. rugsėjo 16 d. A. J. R. turto paveldėtojams, t. y. T. R., Ž. K. (buvusi pavardė – F), J. O., M A. O., M. T. O. ir P. O. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp paveldimo turto, kuriam išduotas šis liudijimas, yra ir 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 1 t., 60-75; paveldėjimo bylos lapai 135-142). Iš 2013 m. rugsėjo 16 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad paveldėtojams paveldėjus 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos paveldėtojų dalys tame turte: 1/8 dalis T. R., 3/16 dalys Ž. K. (buvusi pavardė – F) ir po 3/64 dalis J. O., M A. O., M. T. O., P. O. (paveldėjimo bylos lapai 143-144).
Iš 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. R., Ž. K. (buvusi pavardė – F), J. O., M A. O., M. T. O. ir P. O., paveldėję A. J. R. turtą, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2013 m. rugsėjo 16 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pasidalino paveldimą turtą. Sutarties 2.1.10. punkte numatyta, kad paveldėtojai susitarė ir dėl 5/16 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinimo. Vadovaujantis sutarties 3.28, 3.29, 3.30, 3.31 punktais po 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atiteko paveldėtojams J. O., M A. O., M. T. O., P. O. (e. b. l. 1 t., 40-59; paveldėjimo bylos lapai 145-154).
Iš 2013 m. rugsėjo 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad T. R. J. O., M A. O., M. T. O. ir P. O. pardavė 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 1 t., 76-81).
Iš 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Ž. K. (buvusi pavardė – F) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ½ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 1 t., 82-85; paveldėjimo bylos lapai 247-248).
Iš 2016 m. birželio 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2-2120, nustatyta, kad J. O., M A. O., M. T. O., P. O. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas kiekvienam į 1/8 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių esančio (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos lapai 260-263).
Iš 2003 m. balandžio 23 d. Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimo nustatyta, kad 2003 m. balandžio 8 d. įregistruojant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype yra: kiti kapitaliniai pastatai ir statiniai, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniai pastatai, šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos lapas 49). Pažymėjime nurodyta, kad juridinis žemės sklypo įsigijimo pagrindas – 2003 m. balandžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2003 m. balandžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. J. R. nupirko valstybei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,4799 ha ploto. Sutarties 2.7. punkte nurodyti duomenys apie šiame žemės sklype esančius statinius: kiti kapitaliniai pastatai ir statiniai, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniai pastatai, šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o šios sutarties 5 punktas numatė, kad žemės sklype esantys sodiniai, želdiniai, įrenginiai ir kitokie ant perkamos žemės pastatai objektai, nuosavybės teise pereina pirkėjui (paveldėjimo bylos lapai 50-52).
Iš 2013 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jokių duomenų apie jame esančius įregistruotus: pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra (paveldėjimo bylos lapai 47-48).
Iš 2016 m. gegužės 20 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1993 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 1994 m. sausio 11 d. (paveldėjimo bylos lapai 243).
1993 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) m. nustatytas juridinis faktas, kad A. J. R. m. paveldėjo ir valdo asmeninės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) tvartą, du šulinius, sodą, gyvenamojo namo pamatus. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad 0,4799 ha ploto žemės sklypas, kuriame yra šie statiniai, potvarkiu paskirtas pareiškėjui (paveldėjimo bylos lapas 245).
Iš 2015 m. gegužės 15 d. testamento nustatyta, kad T. R. visą kitą likusį savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko Baltarusijos Respublikos piliečiui A. S. (paveldėjimo bylos lapas 284).
Iš 2015 m. rugpjūčio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. S. po T. R. mirties paveldėjo pinigines lėšas ir vertybinius popierius (paveldėjimo bylos lapas 285).
Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį, nustatyta, kad T. R. ir A. J. R. santuoka sudaryta 1983 m. balandžio 7 d. (paveldėjimo bylos lapas 6).
Iš 2007 m. lapkričio 23 d. vedybų sutarties nustatyta, kad T. R. ir A. J. R. susitarė, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (paveldėjimo bylos lapas 10-12).
Dėl ieškinio.
Nagrinėjamu atveju sprendžiami ieškovų ieškinio pagrįstumo klausimas dėl pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2-1974, kuriuo Ž. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ½ dalį pastato-sandėlio ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių K kaime, Klaipėdos rajone, motyvuojant tuo, kad ½ dalis ginčo statinių, esančių ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, perėjo ieškovams pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. tarp ieškovų ir T. R. sudarytą ½ dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes joje nebuvo aptartas klausimas dėl žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės perėjimo.
Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą nurodė, kad byloje ieškovams įrodinėjant, kad nuosavybės teisės į ginčo statinių dalis, kurios priklausė įpėdinėms T. R. ir Ž. K., perėjo jų nuosavybėn 2013 m. rugsėjo 16 d. pasidalijant paveldėtą turtą bei tą pačią dieną sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, bylą nagrinėję teismai turėjo aiškintis minėtus sandorius sudariusių šalių valią. Pažymėjo, jog sandorio šalių valia ir jais prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Teismai netyrė ir nevertino, ar, atliekant paveldėjimo procedūras, įpėdiniai, pasidalydami palikimą, susitarė dėl ginčo statinių paskyrimo ieškovams, kompensuojant kitiems įpėdiniams jų vertę kitais daiktais ar pinigais, taip pat netyrė ir nevertino, ar įpėdinių 2013 m. rugsėjo 16 d. sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis apėmė šalių valią tik dėl pardavėjai priklausiusios žemės sklypo dalies, ar ir dėl ant to žemės sklypo esančių statinių pardavėjai priklausiusios atitinkamos dalies perleidimo.
Ieškovai teigė, jog 2013-09-16 pasirašant paveldimo turto pasidalijimo sutartį ieškovams buvo žinoma apie ginčo statinius. Šiuos ieškovų paaiškinimus patvirtino liudytojas R. V., kuris būdamas advokatas atstovavo ieškovus šiuose ginčijamuose paveldėjimo santykiuose. Liudytojas R. V. teismui paaiškino, jog 2013-09-15 su ieškovais nuvyko į ginčo žemės sklypą ir vietoje apžiūrėjo ginčo statinius. Atsakovė bei notarė neginčijo šių ieškovų nurodytų faktinių aplinkybių, jog ieškovams galimai buvo žinoma apie ginčo statinių egzistavimą. Pažymėtina, jog ieškinyje bei baigiamųjų kalbų metu ieškovai ir jų atstovė teigė, jog 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarytoje ½ dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės perėjimo, todėl vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, kartu su nuosavybės teise į žemės sklypą turėjo pereiti ieškovams ir nuosavybės teisės į ½ dalį jame esančių pastato - sandėlio ir kitų inžinerinių statinių. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovai 2013-09-16 pasirašydami paveldimo turto pasidalijimo sutartį suprato tokį ginčo statinių įgijimo būdą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. V. teikdamas teismui, jog 2013-09-16 notarinėje kontoroje jis neva iš notarės sužinojęs, jog ginčo statinių nuosavybės teisės ieškovams pereis, kartu su žemės sklypo nuosavybės teisių įgijimu. Pažymėtina, jog ieškovai M A. O. ir P. O. 2018 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog advokatas buvo nekompetentingas atstovauti juos šiuose teisiniuose santykiuose. Ieškovai manė, kad advokatas jiems ne padėjo, o pakenkė. Ieškovai tikėjosi, jog į 2013-09-16 paveldimo turto pasidalinimo sutartį yra įtrauktas ne tik ginčo žemės sklypas, bet ir ant jo esantys statiniai.
Liudytojas R. V. 2021 m. rugsėjo 30 d. teismui paaiškino, kad jis pastebėjęs, kad į paveldimo turto pasidalijimo sutarties projektą notarė neįrašė ginčo statinių, po ko R. V. prašė notarės atlikti taisymus, tačiau notarės buvo ,,išprašytas lauk“ iš kabineto. Liudytojas R. V. teismui nurodęs, jog notarei atsisakius atlikti nurodytus taisymus, pasiūlęs ieškovams šios sutarties nepasirašyti. Atkreiptinas dėmesys, jog šių liudytojo R. V. faktinių aplinkybių 2018 m. spalio 12 d. nepatvirtino nei ieškovė M A. O., nei P. O.. Priešingai, pastarieji nurodė, kad advokatas juo netinkamai konsultavo. 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu ieškovai M A. O. ir P. O. paaiškino, jog jei būtų turėję pakankamai teisinių žinių, paveldimo turto pasidalijimo sutarties bei ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo nebūtų pasirašę. Vertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, manytina, jog ieškovai 2013-09-16 įgydami nuosavybės teises į visą ginčo žemės sklypą, suvokė, kad tuo pačiu pastarieji įgyja ir nuosavybės teises ir ant šio žemės sklypo esančius visus ginčo statinius.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Ž. K. ir notarė A. B. vieningai teismui tvirtino, jog pastarosioms iki 2013-09-16 nebuvo žinoma apie ginčo statinių egzistavimą.
Trečiasis asmuo notarė A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2013 m. rugsėjo 16 d. tikrinant duomenis apie mirusiajam A. J. R. priklausiusį turtą, į paieškos sistema buvo įvestas mirusiojo asmens kodas. Pagal šią užklausą, be kito turto, informacinė sistema nurodė, jog mirusiajam priklauso tik ginčo žemės sklypas. Informacija, jog mirusiajam priklauso ir ginčo statiniai pateikta nebuvo, nes šis turtas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo registruotas pagal mirusiojo gimimo datą, o ne pagal asmens kodą. Vėliau, tai yra 2016 m. visas registruotas nekilnojamasis turtas buvo perregistruotas pagal savininkų asmens kodus, ir tik tada tapo žinoma apie A. J. R. priklausiusius ginčo statinius.
Teismas pažymi, kad ieškovai nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovei iki 2013-09-16 buvo žinoma apie ginčo statinių egzistavimą. Ieškovai nepateikė nei fotonuotraukų, kurios patvirtintų atsakovės buvimo faktą ginčo žemės sklype prie nurodytų ginčo statinių. Nekvietė liudytojų į teismo posėdžius, kurie paneigtų atsakovės nurodytas faktines aplinkybes.
Pažymėtina, jog ieškovus 2013 m. rugsėjo mėnesį paveldėjimo santykiuose atstovavo advokatas R. V., profesionalus teisininkas, tačiau pastarasis negalėjo teismui pateiktų objektyvių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovei ar kitiems tretiesiems asmenims pranešė apie ginčo statinius. Advokatas R. V. teismui nurodė, jog neišsaugojo paveldimo turto pasidalijimo protokolų, notaro veiksmų neskundė, rašytinių pastabų paveldimo turto pasidalijimo sutartyje neatliko. Pažymėtina, jog 2021-09-30 teismo posėdžio metu, akistaton suvesta atsakovė Ž. K. su liudytoju R. V. patvirtino, aplinkybes, jog atsakovei nebuvo žinoma apie ginčo statinių egzistavimą. Atsakovė neigė liudytojo nurodytas šias faktines aplinkybes. Akistaton suvesta notarė A. B. su ieškovais M A. O. ir P. O. taip pat patvirtino, jog ieškovai nenurodė, apie ginčo statinių egzistavimą. Notarė A. B. neigė ieškovų ir liudytojo R. V. nurodytas aplinkybes, jog notarė demonstratyviai atsisakiusi į paveldimo turto pasidalijimo sutartį įtraukti ginčo statinius. Atmetė kaltinimą dėl advokato R. V. ,,išstatymo lauk“ iš kabineto. Neigė ieškovų ir liudytojo R. V. teiginius, jog notarė A. B. pasakiusi ieškovams, jog ginčo statinių nuosavybės teisės automatiškai pereis kartu su ginčo žemės sklypo nuosavybės teisėmis ieškovams. Teismas pažymi, jog aukščiau nurodytas aplinkybes dėl galimai neteisėtų notarės veiksmų ieškovai teismui nurodė, tik kasacinės instancijos teismui gražinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu 2018 - 2020 m. ieškovai ir jų atstovė šių faktinių aplinkybių nei žodžiu, nei raštu teismams nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu, 2018 metais ieškovams ir jų atstovei užduodant klausimus notarei A. B. šių aplinkybių jie nesiaiškino. Pažymėtina, jog po 2016-05-23 ginčijamo paveldimo liudijimo išdavimo, ieškovai ir toliau pas notare A. B. dalyvavo atliekant notarinius veiksmus, kaip pvz. 2017-06-26 ieškovams buvo išduotas paveldimo teisės liudijimas į kitą mirusiojo A. J. R. turtą, tačiau ieškovai nušalinimų notarei dėl jos šališkumo ar galimų neteisėtų veiksmų neišreiškė.
Vertinant aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovai neįrodė aplinkybių, jog ieškovai bei jų tuometinis atstovas advokatas R. V. informavo notarę A. B. apie ginčo statinių egzistavimą. Teismas ieškovų M A. O., P. O. ir liudytojo R. V. šiuos teiginius vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius tikrovės ir kaip ieškovų savanaudiškus tikslus siekiant ieškinio patenkinimo.
Atsakovė Ž. K. gindamasi nuo ieškinio paaiškino, jog ginčo žemės sklype pirmą kartą lankėsi tik 2016 m., anksčiau šiame žemės sklype nebuvusi, tėvas apie ginčo statinius nepasakojęs, mokėsi muzikos mokslų Vilniuje, ilga laiką gyvenusi užsienyje.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tik 1993 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) m. buvo nustatytas juridinis faktas, kad A. J. R., tai yra atsakovės tėvas tapo oficialus ginčo statinių savininkas. Pažymėtina, jog atsakovei Ž. K. tuo metu jau buvo 17 metų. Prie aukščiau nurodytų įsigytų ginčo statinių, žemės sklypas buvo suformuotas tik 2003 m. balandžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tai yra A. J. R. nupirko valstybei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,4799 ha ploto.
Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė Ž. K. įrodė aplinkybę, jog jai iki 2013-09-16, tai yra iki paveldimo turto pasidalijimo sutarties sudarymo, nebuvo žinoma apie ginčo statinių egzistavimą. Atsakovė Ž. K. teismui paaiškinusi, jog 2013 m. rugsėjo mėnesį paveldėtojams derantis dėl paveldimo turto pasidalijimo nebuvo jokios kalbos apie tai, kad ant šio žemės sklypo yra ginčo statiniai. Nurodė, kad dėl ginčo statinių šalys nesiderėjo, nes atsakovė apie jų egzistavimą nežinojo. Atsakovė akcentavo, jog jei ji tai būtų žinojusi, tai ji būtų su ieškovais derėjusi dėl prievolės jai sumokėti mažesnę kompensaciją ieškovams už jai atitekusią ieškovams priklausiusią viešbučio dalį. Pažymėjo, jog nuosavybės dokumentai buvo pas T. R., atsakovė jų neskaitė.
2013 m. rugsėjo 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi T. R. pardavė, o ieškovai nupirko kitą 1/2 dalį žemės sklypo – kiekvienas po 1/6 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje sutartyje taip pat nenurodyta, jog perleidžiami ginčo statiniai, šios aplinkybės tik patvirtina, jog ir mirusiojo A. J. R. sutuoktinei T. R. taip pat iki 2013-09-16 nebuvo žinoma apie ginčo statinių egzistavimą.
Atsižvelgiant į tai, jog 2013-09-16 paveldimo turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu atsakovei Ž. K. nebuvo žinoma apie ginčo statinių egzistavimą, todėl šios sutarties šalys ir negalėjo susitarti dėl ginčo statinių pasidalinimo ar dėl kompensacijos už juos sumokėjimo viena kitai, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kasacinis teismas šioje byloje nusprendė bylos dalį dėl atsakovei Ž. K. išduoto 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiu ir ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisių į 1/2 dalį ginčo statinių pripažinimo (kiekvienam po 1/6 dalį) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsakovė Ž. K. rašytiniais dokumentais pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1200 Eur teisinių atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme; 93 Eur žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog 2020-03-03 teismas išdavė vykdomuosius raštus atsakovei Ž. K. dėl 1293,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priverstinio išieškojimo iš J. O., P. O., M A. O. ir M. T. O. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos buvo išieškotos. Atsakovė Ž. K. rašytiniais dokumentais pagrindė 2021-10-13 papildomai patirtų 500 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Ieškinį atmetus atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų.
Byloje buvo susidariusių 19,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios apeliacinės instancijos teismo lygiomis dalimis buvo priteistos iš ieškovų. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog 2020-03-03 teismas išdavė vykdomuosius raštus Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl išlaidų priverstinio išieškojimo iš ieškovų. Nurodytos išlaidos buvo išieškotos.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti teismo pranešimą Valstybės įmonės Registrų centrui Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų panaikintas juridinis faktas apie civilinės bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis įregistravimą, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. pranešimą Nr. e2-6687-867/2018.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui pranešimą, kad būtų panaikintas juridinis faktas apie bylos iškėlimą susijusį su daiktinėmis teisėmis, kuris įregistruotas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. pranešimą Nr. e2-6687-867/2018.
Priteisti atsakovei Ž. K. iš ieškovų J. O., P. O., M A. O. ir M. T. O po 125 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.