Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,

dalyvaujant ieškovei D. R., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, atsakovui S. R., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, trečiajam asmeniui Joanai G. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui S. R., tretieji asmenys byloje AB bankas „Swedbank“ ir Joana G. Ž., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo byloje J.G. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. G. Ž. ieškinio patenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad po ieškovės ir atsakovo vestuvių buvo taip, kad ji pas S. R. rado kitą moterį. Be to, jos dukra buvo S. R. sumušta. Ji matė koks sunkus buvo dukros gyvenimas su S. R., todėl priėmė dukrą pas save gyventi. Vėliau priėmė ir jos sutuoktinį S. R.. Tuo metu kai pas ją gyveno ieškovas ir atsakovė jie remontavo namą. Ji nematė, kad ką nors remontuotų S. R.. Nežino, kiek pastarasis įdėjo lėšų į remontą. Nekilnojamasis turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė D. R. ir atsakovas S. R. santuoką sudarė ir įregistravo 1988 m. liepos 9 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 215 (I t., b.l. 7). Ieškovė ir atsakovas nurodo, kad gyvenant santuokoje 1988 m. spalio 2 d. gimė dukra L. R., kuri yra pilnametė. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė D. R. teismui pateikė ieškinį, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo S. R. kaltės, motyvuodama tuo, kad gyvenant santuokoje atsakovas girtavo, nesirūpino šeima, naudojo ieškovės ir dukters atžvilgiu psichologinį smurtą, o jos, ieškovės D. R. atžvilgiu ir fizinį smurtą. Prieš kelerius metus, kai dukra L. dar buvo nepilnametė, atsakovas keletą kartų buvo išvaręs ją su dukra iš namų. Nuo 2001 metų tarp jos ir atsakovo santykiai pagerėjo, tačiau nuo 2009 m. sausio mėnesio atsakovas S. R., netekęs darbo girtavo, nesirūpino šeima, nesistengė įsidarbinti. Kadangi darbo nebuvo, kitų pajamų nebuvo, o šalys turėjo įsiskolinimą, ieškovė D. R., 2009 m. vasarį išvyko dirbti į Norvegiją. Nuo to laiko su atsakovu S. R. neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.

Atsakovas S. R. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas santuoką nutraukti dėl ieškovės D. R. kaltės, motyvuodamas tuo, kad ieškovė susirado draugą ir išvyko dirbti į užsienį. Jis suprato, kad ieškovė jam neištikima, todėl pašlijo jų tarpusavio santykiai. 2011 m. liepos mėnesį atvykusi ieškovė iš užsienio jam pranešė, kad su juo daugiau negyvens. Toks ieškovės elgesys įrodo jos nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu.

Pagal LR CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Trečiasis asmuo byloje J. G. Ž. parodė, kad ji yra užtikusi atsakovą S. R. lovoje su kita moterimi. Ji matė, kad jos dukra santuokoje kenčia, yra mačiusi dukters veide mušimo žymes. Jai žinoma kad atsakovas S. R. mušdavo jos dukrą ieškovę D. R..

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo išdėstytas aplinkybes, į trečiojo asmens parodymus bei vadovaujantis LR CK 3.61 str. 2 d., teismas pripažįsta, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs ir pagarbūs vienas kitam, bendro gyvenimo taisyklėms, t.y. ieškovė pati pripažino, kad išvyko gyventi į Norvegiją, su atsakovu santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2009 m. vasario mėnesio, o atsakovas posėdžio metu kategoriškai neneigė, jog vartodavo alkoholį, smurtaudavo prieš šeimą. Byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių konkrečiai vieno ieškovo ar tik atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo, nepateikta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes jie ilgą laiką gyvena atskirai, konfliktuoja dėl turto, nesistengia spręsti konfliktinių situacijų, šalinti jų priežasčių, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas pripažįsta, kad šalių santuoka faktiškai iširo, nes sutuoktiniai jau gyvena atskirai nuo 2009 metų vasario mėnesio, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi normalų santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, šeimą išsaugoti nebeįmanoma ((duomenys neskelbtini) str. 6 d.).

Kadangi teismas, įvertinęs įrodymus bei bylos aplinkybes, pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Po santuokos nutraukimo ieškovei D. R. paliktina iki santuokos turėta pavardė – Ž., atsakovui S. R. paliktina pavardė – R.(LR CK 3.69 str.).

Dėl turto bei turtinių prievolių padalijimo

Byloje nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu šalys nekilnojamojo turto neturi. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų (I t., b.l. 12-16, 17-18) matyti, kad 2007-04-25 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, notarinio registro Nr. RS-3991 pagrindu D. R. asmeninėn nuosavybėn J. G. Ž. perleido ½ pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 395/696 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš 2011 m. rugpjūčio 8 d. sutarties, sudarytos tarp J.G. Ž. ir D. R., patvirtintos Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro, registro Nr. RS-5308, matyti, kad J.G. Ž. ir D. R. nutraukia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą 2007-04-25 Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarės, registro Nr. R-3991, ir perdavimo priėmimo aktą, patvirtintą 2007-04-25 Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarės, registro Nr. RS-3992. D. R. grąžina J.G. Ž. perduotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nereikalauja išlaidų susijusių su J. G. Ž. išlaikymu (I t., b.l. 10). Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – J.G. Ž., todėl klausimai dėl šio turto padalijimo, jo pagerinimo ar kompensacijų už galimą pagerinimą priteisimo, šioje civilinėje byloje nesprendžiami. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas priešieškinio byloje nepateikė.

Ieškovė ieškinyje prašo padalinti kilnojamąjį turtą tokia tvarka: automobilį Mitsubichi Lancer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1992 m., vidutinė rinkos vertė – 1000 Lt priteisti jai, ieškovei D. R.; automobilį BMV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gamybos metai - 1993 m., vidutinė rinkos vertė - 3000,00 Lt., 3-jų durų spintą, kaina -1200,00 Lt., šaldytuvą, kaina - 150,00 Lt., mikrobangų krosnelę, kaina - 300,00 Lt., viso daiktų - 4650,00 Lt sumai, priteisti atsakovui S. R..

Atsakovas su ieškiniu šioje dalyje sutinka iš dalies, nurodydamas, jog nepageidauja, kad jam būtų priteista spinta, šaldytuvas ir mikrobangų krosnelė, kadangi neturi kur šių daiktų laikyti.

LR CK 3.127 str. 3 d. norma nustato kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti parenkant turto dalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovės gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovo, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir ieškovės naudai priteistinas automobilis Mitsubichi Lancer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1992 m., vidutinė rinkos vertė – 1000 Lt. Tuo tarpu atsakovo S. R. naudai priteistina automobilis BMV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gamybos metai - 1993 m., vidutinė rinkos vertė - 3000,00 Lt., 3-jų durų spinta, kurios kaina -1200,00 Lt., šaldytuvas, kurio kaina - 150,00 Lt., mikrobangų krosnelė, kurios kaina - 300,00 Lt., viso daiktų - 4650,00 Lt sumai. Nors atsakovas nurodo, jog neturi kur šių daiktų laikyti, tačiau, teismas vertina, kad atsakovas, kitaip nei ieškovė, gyvendamas Lietuvoje, susiras gyvenamąją vietą ir galės šiais daiktais naudotis ar juos kam nors perleisti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė neprašo piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę dalintino turto vertę.

Ieškovė D. R. taip pat, prašo solidariai priteisti turimą kreditą bankui.

Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos specialiosios, LR CK 3.109 straipsnio 1 d. 6 p. įtvirtintos normos.

Byloje nustatyta, kad Vartojimo kredito sutarties, sudarytos 2008-04-21 Nr. 08-042179-VA, 2009-07-30 Nr. 09-062259-VA pagrindu ieškovei D. R. ir atsakovui S. R. buvo suteiktas 25 000 Lt kreditas būsto remontui, kredito grąžinimo terminas - 2013-04-17 (I t., b.l. 22-33). Teismas pripažįsta, kad ši prievolė yra solidari, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš ieškovės D. R. ir atsakovo S. R. solidariai priteistinas kreditas AB bankui „Swedbank" pagal Vartojimo kredito sutartį, sudarytą 2008-04-21 Nr. 08-042179-VA , 2009-07-30 Nr. 09-062259-VA.

Dėl kitų klausimų, išspręstinų, nutraukiant santuoką

Bylos duomenimis nustatyta, kad pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo, šalys nepareiškė prašymų priteisti tarpusavio išlaikymą, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje ieškovė sumokėjo 378,00 Lt dydžio žyminį mokestį valstybei (I t., b.l. 1, 2), 169,00 Lt permokėto žyminio mokesčio dalis jai buvo grąžinta (I t., b.l. 99). Be to, ieškovės patirtas išlaidas sudaro 1500 Lt užmokestis už advokato paslaugas (I t., b.l. 94, 95). Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimus teismas tenkino 83 procentais. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1418,00 Lt suma (CPK 80 str., 93 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Be to, iš atsakovo S. R. valstybės naudai priteistina 139,50 Lt žyminio mokesčio, paskaičiuoto už jam priteistą kilnojamojo turto dalį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Taip pat byloje susidarė 19,96 Lt dydžio pašto išlaidos. Teismui ieškovės ieškinį patenkinus 83 procentais, o atmetus 17 procentų, iš ieškovės valstybės naudai priteisina 3,39 Lt., o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 16,56 Lt. (CPK 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 270 str., 385 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 1988 m. liepos 9 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 215, tarp ieškovės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. R. palikti pavardę – Ž., o atsakovui S. R. palikti pavardę – R.

Po santuokos nutraukimo santuokoje iš bendrų lėšų įgytą turtą padalinti tokia tvarka:

Ieškovei D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti santuokoje iš bendrų lėšų įsigytą automobilį Mitsubichi Lancer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1992 m., vidutinė rinkos vertė – 1000 Lt.

Atsakovui S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti santuokoje iš bendrų lėšų įsigytą automobilį BMV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gamybos metai - 1993 m., vidutinė rinkos vertė - 3000,00 Lt., 3-jų durų spintą, kurios vertė -1200,00 Lt., šaldytuvą, kurio vertė - 150,00 Lt., mikrobangų krosnelę, kurios vertė - 300,00 Lt., viso daiktų - 4650,00 Lt sumai.

Priteisti iš D. R. ir S. R. solidariai kreditą AB bankui „Swedbank" pagal Vartojimo kredito sutartį, sudarytą 2008-04-21 Nr. 08-042179-VA, 2009-07-30 Nr. 09-062259-VA.

Priteisti iš atsakovo S. R. 1.418,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika litų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. R. naudai.

Priteisti iš atsakovo S. R. 139,50 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus 00 centų) žyminio mokesčio ir 16,56 Lt (šešiolika litų 56 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės D. R. 3,39 Lt (tris litus 39 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti ieškovę ir atsakovą, jog žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.