- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- eI3-636-1161/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01579-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, ir Tarnyba) 2022 m. kovo 8 d. raštą Nr. 1/17-7-539 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą įvykdyti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pateikti SODRAI darbdavio patvirtinimą apie pareiškėjo ,,Profesinę ligą“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. vasario 11 d., arba iš naujo nagrinėti 2022 m. vasario 24 d. prašymą.
Paaiškina, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir dirbdamas (duomenys neskelbtini) pareigose Tarnyboje, darbe užsikrėtė ir nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. vasario 11 d. sirgo (duomenys neskelbtini) liga. Pajutus ligos simptomus 2022 m. sausio 29 d. nuvykta pasidaryti (duomenys neskelbtini) testą (duomenys neskelbtini) ligos testavimo punkte (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. sausio 30 d. gautas teigiamas atsakymas. Ištyrus minėtos ligos užsikrėtimo aplinkybes, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre pareiškėjui nustatyta ,,Profesinė liga“ bei išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 11 d. ,,Profesinė liga“ pareiškėjui mediciniškai nustatyta įvertinus tai, kad 2022 m. sausio 28 d. maždaug nuo 10.30 val. iki 16.00 val. nedidelėje uždaroje patalpoje (iki 10 kv. m. ploto apklausos kambarys) pareiškėjas dalyvaujant advokatei dirbo su įtariamąja (įtariamojo apklausa, asmens supažindinimas su bylos medžiaga), kuriai 2022 m. sausio 17 d. patvirtinta (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. sausio 28 d. dalyvauti procesiniuose veiksmuose ji atvyko su akivaizdžiais besitęsiančios ligos požymiais (nuolat nenurimdama dusliai kosėjo).
Nurodo, kad 2022 m. vasario 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) pareiškėjui pateikė pranešimą, kad iš darbdavio - atsakovo, vis dar negautas patvirtinimas apie ,,Profesinę ligą“. Pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. atsakovui pateikė prašymą Nr. 04/9-2-4-1484 ,,Dėl ligos ir laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo“ (toliau – ir Prašymas), prašant nustatyti minėtos ligos ir laikinojo nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu. Pažymi, jog 2022 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu pateikti papildomi paaiškinimai Nuolatinės ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkui.
Teigia, kad atsakovas 2022 m. kovo 8 d. Raštu Nr. 1/17-7-539 atmetė 2022 m. vasario 24 d. Prašymą, remdamasis žinomai klaidingais, nepagrįstais ir medicinos moksliniams tyrimams apie (duomenys neskelbtini) ligą prieštaraujančiais argumentais. Atsakovo 2022 m. kovo 8 d. Rašte nurodytą pagrindinį argumentą, kad neva pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos nėra susijusios su visuomenės saugumo užtikrinimu ir viešosios tvarkos palaikymu, paneigia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos internetiniame portale (duomenys neskelbtini) pateikiamas išaiškinimas. Taigi, vidaus tarnyba neabejotinai yra viešojo saugumo sritis. Minėtame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos internetiniame portale taip pat nurodyta, kad Tarnyba yra ministerijai pavaldi įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką viešojo saugumo srityje. Pažymėtina, kad, nors nei Tarnybos nuostatuose, nei pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra žodžių ,,visuomenės saugumas“, tačiau pareiškėjo funkcijos, kaip ir kitų pareigūnų, yra tiesiogiai susiję su visuomenės saugumo užtikrinimu ir atsakovui neabejotinai tai yra žinoma. Į pareiškėjo darbo funkcijas įeina nusikalstamų veikų prevencija, atskleidimas ir užkardymas, asmenų skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, administracinių teisės pažeidimų tyrimas, atskiri ikiteisminio tyrimo veiksmai, kriminalinė žvalgyba, sulaikytų ar suimtų asmenų konvojavimas ir kitos funkcijos, kurias vykdant yra tekę patruliuoti mieste, aiškintis įvairius teisės pažeidimus, užtikrinti apribojimų dėl (duomenys neskelbtini) ligos laikymąsi. Be to, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnyje išvardintos pareigūnų pareigos, kurios apima visuomenės ir valstybės interesų užtikrinimą.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. V-119 patvirtintas Gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų, privalančių dirbti nepertraukiamai fiziniu būdu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini) infekcijos) plitimo grėsmės metu, sąrašas, kurio 5.5. punkte nustatyta, kad FNTT darbuotojai, vykdantys ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos funkcijas, atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas vidaus reikalų sistemos ir viešojo saugumo užtikrinime. Teigia, kad atsakovo 2022 m. kovo 8 d. Rašte nurodytus klaidingus teiginius apie (duomenys neskelbtini) ligos inkubacinį laikotarpį ir užkrečiamumą paneigia moksliniai tyrimai ir Europos Sąjungos atsakingų institucijų išaiškinimai. Oficialiuose Lietuvos medicinos įstaigų ir ES internetiniuose portaluose labai aiškiai (duomenys neskelbtini) ligos inkubacinis laikotarpis (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos požymių atsiradimo) nurodomas nuo 1 iki 14 dienų, pažymint, jog atskirais atvejais gali būti ir ilgesnis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja rekomenduoja vadovautis Europos Sąjungos atsakingos institucijos – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (European Centre For Disease Prevention And Control) naujausiu išsamiais moksliniais tyrimais paremtu 2022 m. sausio 28 d. išaiškinimu, kuriame taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ligos inkubacinis laikotarpis yra nuo 1 iki 14 dienų. Taip pat nurodyta, kad asmuo gali ilgiau nei 10 dienų nešioti virusą.
Vertina, kad Rašte nurodyti 2022 m. vasario 24 d. Prašymo atmetimo motyvai esmingai prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos atsakingų institucijų išsamiais moksliniais tyrimais paremtiems išaiškinimams. Rašte nurodyta, neva remiamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, tačiau nedetalizuota, kuriais metais ir kur konkrečiai tokios rekomendacijos buvo (jeigu buvo) pateiktos. Panašu, kad Rašte (duomenys neskelbtini) ligos vidutinis inkubacinis laikotarpis klaidingai suvoktas, kaip intervalas tarp mažiausio ir didžiausio dienų skaičiaus. Teisės aktuose nurodytos konkrečios sąlygos (ligos simptomų išnykimas), kurios turi būti tam, jog pacientas po 10 dienų galėtų būti laikomas sveiku. Pažymi, kad atsakovas Rašte nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjui užsikrėsti (duomenys neskelbtini) liga nuo proceso dalyvės buvo maža rizika dėl dėvimos veido kaukės, atitvaros, 2 metrų atstumo laikymosi ir kabineto vėdinimo. Šie argumentai sudėlioti iš klaidingai interpretuotų pareiškėjo paaiškinimų elektroniniu paštu: 1) dviejų metrų atstumo procesinių veiksmų atlikimo metu nebuvo galimybės išlaikyti. Pareiškėjas, įvertinęs tai, kad jį nuo proceso dalyvės skyrė du stalai, paaiškinime nurodė, kad atstumas galėjo siekti du metrus, tačiau faktiškai pamatavus pirmo aukšto apklausos kambaryje esančių stalų plotį nustatyta, kad bendras abiejų stalų plotis yra tik 1,15 metro; 2) pirmo aukšto apklausos kambario durys procesinių veiksmų metu per 5,5 valandos buvo 2 arba 3 kartus trumpam pravertos, todėl klaidinga tai interpretuoti nuolatiniu vėdinimu; 3) mažesnėje nei 10 kv. m. patalpoje bendraujant 3 asmenims 5,5 valandos dėvima ta pati vienkartinė medicininė kaukė ir plastmasinė pertvara neužtikrina jokios efektyvios apsaugos nuo koronaviruso. Minėtų procesinių veiksmų atlikimo metu teko kvėpuoti tuo pačiu oru, liesti tuos pačius paviršius, segtuvus ir dokumentus, proceso dalyvių pateiktas kompiuterines laikmenas kopijų darymui.
Teigia, jog ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl to, kad 2022 m. sausio 28 d. nuo 10.30 val. iki 16.00 val. pareiškėjas vykdė procesinius veiksmus su asmeniu, kuriam 2022 m. sausio 17 d. patvirtinta (duomenys neskelbtini) liga, nėra. Dėl nurodytų atsakovo nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų, nepatvirtinant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre nustatytos ,,Profesinės ligos“, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute įtvirtintos socialinės garantijos, pareiškėjas patyrė 302,09 eurų dydžio turtinę žalą, nes SODRA išmokėjo 302,09 eurų mažesnę išmoką, taikant 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, vietoje 77,58 procento.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovė nurodo, kad Tarnyba 2020 m. vasario 24 d. gavo pareiškėjo Prašymą, kurį nagrinėjo Komisija. Pažymi, jog Komisija, išnagrinėjusi Prašymą, atsižvelgdama į Tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtintą Nuolatinės ligos ir (ar) laikinojo nedarbingumo ryšio su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisijos darbo reglamentą (toliau – ir Reglamentas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 (2021 m. birželio 8 d. redakcija) (toliau - Įstatymas) 11¹ straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka mokama asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos bei išnagrinėjusi Tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-214 „Dėl Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos nuostatų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtintą Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Kriminalinės žvalgybos ir prevencijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, kurio pareigas eina pareiškėjas, pareigybės aprašymą (toliau – ir Pareigybės aprašymas), nustatė, kad Pareigybės aprašyme nėra funkcijų, susijusių su visuomenės saugumo užtikrinimu, viešosios tvarkos palaikymu arba funkcijomis švietimo srityje. Nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, papildomai įvertinta prašyme nurodytų aplinkybių atitiktis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 4 daliai.
Pažymi, kad Komisija, susipažinusi su pareiškėjo Prašyme pateikta medžiaga, nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad (duomenys neskelbtini) liga pareiškėjas užsikrėtė vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas ar tarnybines pareigas. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į pateiktą Komisijos medžiagą, sutiko su Komisijos siūlymu ir pareiškėjo Prašymo netenkino. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė teismui.
Paaiškina, kad 2022 m. sausio 28 d. maždaug nuo 10.30 vai. iki 16.00 val. pareiškėjas Tarnybos apklausos kambaryje, dalyvaujant įtariamosios advokatei, vykdė įtariamosios apklausą, taip pat atliko kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pareiškėjas, įtariamoji bei jai atstovaujanti advokatė dėvėjo apsaugines veido kaukes, taip pat laikėsi saugaus atstumo. Tyrėją nuo įtariamosios skyrė permatoma pertvara. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba darbuotojus / interesantus visiškai aprūpino/-a rankų bei paviršių dezinfekciniu skysčiu. Tarnybos apklausos kambariuose papildomai padedamas naudoti pagal poreikį dezinfekcinis skystis bei apsauginės veido kaukės.
Akcentuoja, kad 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka priklauso darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais ir kartu darbovietėje nedirbančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas. Iš Komisijos surinktos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. sausio 28 d. pareiškėjui atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo laikomasi Lietuvoje įvesto karantino ir ekstremalios situacijos metu nustatytų reikalavimų. Įtariamoji bei kartu buvusi advokatė dėvėjo vienkartines medicinines veido kaukes. Apklausos metu buvo atidaromos durys, keletą kartų įtariamoji buvo išėjusi į koridorių. Iš pareiškėjo pateiktos informacijos matyti, kad įtariamajai atstovavusi advokatė (duomenys neskelbtini) liga buvo persirgusi 2022 m. sausio mėnesį ir atrodė pasveikusi, o įtariamoji (duomenys neskelbtini) liga buvo persirgusi 2022 m. sausio 7 d. Nuo įtariamajai nustatytos ligos pradžios iki atliekamos apklausos buvo praėję 11 dienų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) rekomendacijas, sąlytį turėjusiu asmeniu laikomas bet kuris asmuo, turėjęs sąlytį su patvirtintu (duomenys neskelbtini) atveju laikotarpiu, kada (duomenys neskelbtini) atvejis galėjo būti užkrečiamas, t. y. 72 val. iki simptomų atsiradimo pradžios. Tuo metu vyravusios (duomenys neskelbtini) atmainos inkubacinis laikotarpis yra nuo 2 iki 6 dienų.
Teigia, kad, atsižvelgus į visas SAM teikiamas rekomendacijas, darytina išvada, kad laikotarpis nuo turėto kontakto su prieš tai persirgusiu asmeniu, iki kitos dienos, kada pareiškėjui buvo atliktas (duomenys neskelbtini) testas, yra per trumpas, todėl pareiškėjas negalėjo užsikrėsti nuo įtariamosios po kontakto su ja. Atkreiptinas dėmesys, kad įtariamoji į apklausą atvyko praėjus 11 dienų nuo diagnozės nustatymo ir, vadovaujantis SAM patvirtintomis rekomendacijomis, laikytina, kad ji buvo sveika. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, apklausa vyko kabinete su įrengta pertvara, jis ir kiti apklausoje dalyvavę asmenys dėvėjo veido apsaugos priemones (kaukes), laikėsi vienas nuo kito apie 2-jų metrų atstumo ir dažnai atidarė apklausos kambario duris, kas sumažina užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) riziką.
Pažymi, kad pareiškėjas viešosios tvarkos palaikymą aiškina plačiąja prasme, nors susirgimą (duomenys neskelbtini) liga pareiškėjas sieja su įtariamosios apklausos faktu. Išanalizavus pareiškėjo Pareigybės aprašymą, nustatyta, kad jame nėra numatyta funkcijų, susijusių su visuomenės saugumo užtikrinimu, viešosios tvarkos palaikymu arba funkcijų švietimo srityje. Atkreipia dėmesį į aukščiau nurodytas SAM rekomendacijas. Apklausus Tarnybos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos (toliau – ir Valdyba) darbuotojus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 28 d. Valdybos darbuotojai nesirgo (duomenys neskelbtini) liga. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, SAM teikiamas rekomendacijas, darytina išvada, kad laikotarpis nuo turėto kontakto su prieš tai persirgusiu asmeniu iki kitos dienos, kai pareiškėjui buvo atliktas (duomenys neskelbtini) testas, yra per trumpas užsikęsti (duomenys neskelbtini) liga, todėl galima teigti, kad pareiškėjas negalėjo užsikrėsti nuo apklausoje dalyvavusių asmenų po kontakto. Iš surinktos informacijos matyti, kad įtariamoji į apklausą atvyko praėjus 10 dienų nuo diagnozės nustatymo. Vadovaujantis SAM patvirtintomis rekomendacijomis, laikytina, kad ji buvo sveika. Komisija, susipažinusi su pareiškėjo pateiktu Prašymu ir gauta papildoma medžiaga, nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo tiesioginių funkcijų ar tarnybinių pareigų vykdymo ir ligos.
Teigia, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių Prašymo pagrindą, nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti Tarnybos priimtais sprendimais. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo pateikto skundo turinį, sprendė, kad jis iš esmės yra analogiško pobūdžio, t. y. jame pateikiamos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios buvo nagrinėtos Komisijoje, Skunde nenurodomi jokie argumentai, leidžiantys ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Rašto, kuriuo Tarnyba netenkino pareiškėjo Prašymo bei nepripažino, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) liga užsikrėtė vykdydamas profesinės veiklos funkcijas ar tarnybines pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo; taip pat dėl pagrindo įpareigoti Tarnybą įvykdyti Įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pateikti SODRAI darbdavio patvirtinimą apie pareiškėjo ,,Profesinę ligą“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. vasario 11 d., arba iš naujo nagrinėti Prašymą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 11 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. pateikė Tarnybos direktoriui Prašymą, prašydamas nustatyti pareiškėjo ligos ir laikinojo nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Tarnybos Raštu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas (ginčui aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Rašto priėmimo metu, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) (toliau – ir Statutas), Pareigybės aprašymas.
Pagal Pareigybės aprašymo 5 punktą, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities funkcijas – viešojo saugumo (valstybės finansų sistemos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio – kriminalinės žvalgybos ir prevencijos) užtikrinimo.
Įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas patvirtinamas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui darbdavio pateiktu patvirtinimu, kurio formą tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius. Jeigu darbdavys Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Fondo valdybos teritoriniam skyriui nepateikia užpildytos Patvirtinimo formos, šioje dalyje nustatytu atveju, iki Fondo valdybos teritoriniam skyriui darbdavys pateikia užpildytą Patvirtinimo formą, asmeniui skiriama ir mokama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos išmoka, o gavus Patvirtinimo formą, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir jos nepriemoka išmokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.
Statuto 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš statutinės įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.
Svarbu pažymėti, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas dėl tarnybinių pareigų atlikimo sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsiaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 201-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011, 2012-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2/2012, 2012-06-21 nutartis administracinė byloje Nr. A552-2000/2012 ir kt.).
Dėl antrosios sąlygos, t. y., ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, LVAT konstatavo, jog aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai bei, kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją (LVAT 2010-01-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010-08-30 sprendimas administracinėje byloje A146-1149/2010).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra vidaus tarnybos sistemos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 11 d. turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl (duomenys neskelbtini) ligos. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. sausio 28 d. nuo 10.30 val. iki 16.00 val. pareiškėjas vykdė procesinius veiksmus, dalyvaujant asmeniui, kuriam 2022 m. sausio 17 d. buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) liga.
Pareiškėjo teigimu, jis užsikrėtė (duomenys neskelbtini) liga nuo įtariamosios, dalyvaujant procesiniuose veiksmuose, kadangi ji atvyko su akivaizdžiais besitęsiančios ligos požymiais. Pareiškėjo manymu, jo darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su visuomenės saugumo užtikrinimu. Taip pat pareiškėjas skunde nesutinka su Rašte nurodytu ligos inkubaciniu laikotarpiu, kadangi, pareiškėjo nuomone, toks laikotarpis trunka nuo 1 iki 14 dienų. Be to, pareiškėjo nuomone, Tarnyba klaidingai interpretavo pareiškėjo paaiškinimus elektroniniu paštu, nes dviejų metrų atstumo nebuvo įmanoma išlaikyti, kadangi bendras abiejų stalų plotis yra tik 1,15 metro, apklausos kambario durys procesinių veiksmų metu per 5,5 valandos buvo 2 arba 3 kartus trumpam pravertos, mažesnėje nei 10 kv. m. patalpoje bendraujant 3 asmenims 5,5 valandos dėvima ta pati vienkartinė medicininė kaukė ir plastmasinė pertvara neužtikrina jokios efektyvios apsaugos nuo koronaviruso.
Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pareiškėjas 2022 m. sausio 29 d. susirgo (duomenys neskelbtini) liga, o nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nuo 2022 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai, teismas vertins laikotarpį nuo pareiškėjo kontakto su (duomenys neskelbtini) liga sirgusiu asmeniu iki pareiškėjui atlikto (duomenys neskelbtini) testo. Kaip nurodyta anksčiau, byloje nėra ginčo dėl to, kad įtariamajai 2022 m. sausio 17 d. buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) liga. Nustatyta, kad įtariamajai (duomenys neskelbtini) liga patvirtinta 2022 m. sausio 17 d., o pareiškėjas atlikinėjo procesinius veiksmus, dalyvaujant įtariamajai, 2022 m. sausio 28 d. Taigi, pareiškėjas įtariamajai dalyvaujant atliko procesinius veiksmus praėjus daugiau nei 10 dienų nuo jai patvirtintos (duomenys neskelbtini) ligos, t. y. 11-ą dieną.
Iš byloje pateiktų pareiškėjo paaiškinimų, kurie elektroniniu laišku buvo teikti Komisijai, matyti, jog pareiškėjo sutuoktinė 2022 m. vasario 2 d. taip pat darėsi (duomenys neskelbtini) testą, tačiau jis buvo neigiamas; kitoje šalyje pareiškėjas 2022 m. nebuvo; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 16 d. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) aplankyti tėvų, tačiau ten niekas nesirgo.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad įtariamoji, advokatė ir pareiškėjas vykusios apklausos metu dėvėjo kaukes, o advokatė kartais pradarydavo duris, kai įtariamoji pradėdavo kosėti, taip pat įtariamoji kartais išeidavo į koridorių kosėti, ramintis. Pareiškėjas teikdamas paaiškinimus, pažymėjo (ir ginčo dėl to byloje nėra), kad apklausa vyko nedideliame apklausos kambaryje, kuris yra su įrengta pertvara. Pareiškėjo vertinimu (pagal kabineto stalų plotį), atstumas tarp pareiškėjo ir proceso dalyvių buvo apie du metrus (skunde pareiškėjas tikslina, kad atstumas buvo mažesnis - tik 1,15 metro). Pareiškėjas pažymėjo, kad advokatė persirgo 2022 m. sausio pradžioje ir atrodė pilnai pasveikus. VRM medicinos centre pareiškėjas dėvėjo vienkartinę medicininę kaukę, nusiėmęs buvo tik apžiūros metu medikams nurodžius, kai tai buvo būtina apžiūrai.
Byloje ginčo nėra, kad tiek pareiškėjas, tiek įtariamoji, tiek jos advokatė, atliekant procesinius veiksmus, dėvėjo apsaugines kaukes, be to, apklausos kambaryje buvo įrengta pertvara. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad darbuotojus / interesantus visiškai aprūpino/-a rankų bei paviršių dezinfekciniu skysčiu, Tarnybos apklausos kambariuose papildomai padedamas naudoti pagal poreikį dezinfekcinis skystis bei apsauginės veido kaukės. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.
Ginčo laikotarpiu vyravo (duomenys neskelbtini) ligos atmaina (duomenys neskelbtini), pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Iš byloje paties pareiškėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos elektroninio laiško, skirto pareiškėjui, matyti, jog (duomenys neskelbtini) atmainos inkubacinis laikotarpis trunka 3-4 dienas.
Asmenų, sergančių (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini) infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga (duomenys neskelbtini) liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 (toliau – Taisyklės) (ginčui aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. vasario 4 d.) 8⁴ punkte nustatyta, kad izoliacija taikoma ligoniams – taip, kaip numatyta Vaikų ir suaugusiųjų (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini) infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Vaikų ir suaugusiųjų (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini) infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, išskyrus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2022 m. sausio 20 d. sprendime Nr. V-119 „Dėl Gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų, privalančių dirbti nepertraukiamai fiziniu būdu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini) infekcijos) plitimo grėsmės metu, sąrašo patvirtinimo“ nustatytus atvejus.
Vaikų ir suaugusiųjų (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini) infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-383, (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 14 d.) 32.1 papunktis nustato, kad pacientams, sirgusiems lengvos ar vidutinės formos (duomenys neskelbtini) liga, išskyrus pacientus, nurodytus šio punkto antrojoje ir ketvirtojoje pastraipose, izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei jie nebekarščiuoja ne mažiau kaip pastarąsias 3 dienas, nevartodami antipiretikų, ir susilpnėjo kiti (duomenys neskelbtini) ligos simptomai, arba išskirtiniais atvejais šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į pacientų sveikatos būklę, anksčiau nei po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei pacientai nebekarščiuoja ne mažiau kaip pastarąsias 3 dienas, nevartodami antipiretikų, susilpnėjo kiti (duomenys neskelbtini) ligos simptomai ir atlikus (duomenys neskelbtini) viruso tyrimus (duomenys neskelbtini) metodu du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu juose nerandama (duomenys neskelbtini) viruso. Pasibaigus nustatytam laikotarpiui, kriterijus atitinkantis asmuo laikomas pasveikusiu.
Tai, kad nagrinėjamu atveju įtariamoji atvyko atlikti procesinių veiksmų 11 dieną nuo (duomenys neskelbtini) ligos nustatymo, leidžia daryti išvadą, kad ji jau buvo pasveikusi. Pažymėtina, jog pati įtariamoji, tuo atveju, jeigu būtų sirgusi kokia nors liga, turėjo teisę (ir net pareigą) prašyti perkelti procesinių veiksmų atlikimą dėl ligos kitai datai, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad įtariamoji ar jos advokatė būtų reiškusios tokius prašymus. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo Tarnybai elektroniniu paštu teiktų paaiškinimų, advokatė, įtariamoji ir pareiškėjas dėvėjo apsaugines veido kaukes, juos skyrė pertvara, advokatė kartais atidarydavo kabineto duris. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos pateiktu paaiškinimu, jog Tarnyba užtikrino darbuotojams / interesantams prieigą prie rankų bei paviršių dezinfekcinio skysčio, apsauginių veido kaukių. Taigi tiek pareiškėjas, tiek kiti apklausoje dalyvavę asmenys turėjo galimybę pasikeisti kaukę, dezinfekuoti rankas ir paviršius, prireikus, daryti pertraukas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, 2022 m. sausio 28 d. dalyvaudamas procesiniuose veiksmuose su (duomenys neskelbtini) persirgusiu asmeniu, kuriam ši liga buvo nustatyta 2022 m. sausio 17 d., negalėjo užsikrėsti nuo sirgusio asmens, kadangi toks asmuo praėjus daugiau nei 10 dienų nuo ligos nustatymo, kontaktuojant su kitais asmenimis, buvo laikomas sveiku. Be to, visi apklausoje dalyvavę asmenys dėvėjo apsaugines kaukes, juos skyrė pertvara.
Pareiškėjo skundo teiginiai, jog kabinete neįmanoma išlaikyti dviejų metrų atstumo, kabineto durys buvo tik 2 arba 3 kartus trumpam pravertos, 5,5 valandos dėvėta ta pati vienkartinė medicininė kaukė, o plastmasinė pertvara neužtikrina jokios efektyvios apsaugos nuo koronaviruso, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Naudotos priemonės pandemijos metu buvo laikomos pakankamai efektyviomis, siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso infekcijos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos išvada ir ginčijamame Rašte išdėstytu sprendimu, kad nenustatyta tarnybinių pareigų atlikimo sąsajos su pareiškėjo turėtu laikinu nedarbingumu dėl (duomenys neskelbtini) ligos.
Ginčijamas Raštas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Raštą šiuo aspektu pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus Raštas taip pat atitinka.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, išdėstytą Rašte. Pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą įvykdyti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pateikti SODRAI darbdavio patvirtinimą apie pareiškėjo ,,Profesinę ligą“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. vasario 11 d., arba iš naujo nagrinėti 2022 m. vasario 24 d. prašymą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.