- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- A-444-3071-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00322-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Respektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Madata“, uždaroji akcinė bendrovė „Eglės linija“, uždaroji akcinė bendrovė „Ardama“
- Advokatai
- Ieva Kubilienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjai R. P., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Vidui Vanagui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Dovilei Dambrauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Respektas“ atstovei advokatei Ievai Kubilienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Respektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Madata“, uždaroji akcinė bendrovė „Eglės linija“, uždaroji akcinė bendrovė „Ardama“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu (T 1, b. l. 3–4), kurį patikslino (T 2, b. l. 1, 140; T 3, b. l. 91, 156; T 4, b. l. 69), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovus, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) suformuoti jai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal 2010 m. lapkričio 26 d. patikslinto skundo reikalavimą, T 3, b. l. 156).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba) nepagrįstai atsisako atkurti jai nuosavybės teises į 0,0507 ha žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos pagrindu. Vilniaus apskrities viršininko administracija tokį savo atsisakymą motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu šis žemės sklypas priskirtas prie valstybės išperkamos žemės, bet toks sprendimas, pareiškėjos nuomone, yra niekuo nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Žemės sklypas išnuomotas komerciniams tikslams ir nenaudojamas miesto ir visuomenės poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2003/03-181 patvirtinta, kad žemės ploto dalis, į kurią ji pretenduoja, yra laisva ir todėl nėra jokių kliūčių įstatymo nustatyta tvarka atkurti jai nuosavybės teisę į jos tėvų žemę. Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota spręsti klausimą iš naujo, bet faktiškai tik pakartojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus, kad šis žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nors jokių pagrįstų įrodymų nebuvo pateikta. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą žemės sklypą ir priimti atitinkantį įstatymo reikalavimus sprendimą. Teigė, kad pagal atsakovų pateiktą detalųjį planą paminėtas žemės sklypas persidengia su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė sąmoningai, su tikslu negrąžinti jai paminėto žemės sklypo, priėmė nepagrįstus sprendimus: 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 30-1617, 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 30-1528 bei atsisakė vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rekomendacijas dėl žemės jai grąžinimo.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į patikslintą skundą (T 3, b. l. 161–166) nurodė, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003 m. kovo 6 d. raštu Nr. 203-17-421 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) informavo, kad kartografuota A. K. turėta žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Apie tai pareiškėja buvo informuota Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 18 d. raštu Nr. 31/03/22-718. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikta teisė formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ir rengti jų planus, todėl pareiškėja reiškia reikalavimą netinkamam atsakovui. Buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemės sklypas patenka į visuomenės reikmėms reikalingą teritoriją. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto sklypų ribų prie esamų pastatų Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano sprendinius, Vilniaus miesto savivaldybė ginčo teritoriją priskyrė bendrojo naudojimo teritorijai, kurioje yra želdynas, taip pat įrengti pėsčiųjų takai, elektros apšvietimo stulpai, važiuojamoji dalis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 30-1528 yra suformuotas 0,4780 ha žemės sklypas skverui (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininkas, remdamasis minėtu įsakymu, priėmė 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 2.3-19424-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre, žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei“. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba) neturėjo lėšų numatomo perduoti neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei valstybinės žemės sklypo bei patikėjimo teisės į jį įregistravimui. Dalis buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo patenka į valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1998 m. liepos 31 d. sutartimi Nr. 470 N01/98-16062, iš dalies pakeista 2006 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. K01/2006-525 ir 2007 m. spalio 16 d. susitarimu Nr. K01/2007-1320, buvo išnuomotas UAB „Respektas“. Dalis buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo patenka į esamos (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 30-1617 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ turėjo sužinoti jau 2004 m., kai buvo parengta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2004 m. balandžio 30 d. pažyma. Pareiškėja neginčija Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, kurio pagrindu žemės sklypas įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1998 m. liepos 31 d. sutarties Nr. 470 N01/98-16062, kuria žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Respektas“. Apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 30-1528 „Dėl skvero Savanorių pr. duomenų nustatymo“ pareiškėja sužinojo 2009 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu, taigi akivaizdžiai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymui Nr. 30-1617 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymui Nr. 30-1528 ginčyti.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjos skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (suformuoti žemės sklypą) palikti nenagrinėtą, o administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjos skundą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 30-1617 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo„ ir 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 30-1528 „Dėl skvero Savanorių pr. duomenų nustatymo“ panaikinimo palikti nenagrinėtą, o administracinę bylą nutraukti. Netenkinus pirmojo prašymo, pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus žemės sklypo klausimus spręsti kitais būdais.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą skundą (T 4, b. l. 1–8) nurodė, kad buvusio savininko A. K. turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, o tokiu atveju žemės sklypas nėra formuojamas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti dokumentus ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Formuojama administracinių teismų praktika patvirtina, jog detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu (ar kitu teritorijų planavimo dokumentu) bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Nagrinėjamu atveju būtina papildomai įvertinti teritorijos būtinumą visuomenės reikmėms. Egzistuojantį visuomeninį poreikį patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas sklypų ribų prie esamų pastatų Naujamiesčio seniūnijoje specialusis planas. Pagal šio plano sprendinius ginčo teritorija yra priskiriama bendrojo naudojimo teritorijai, kurioje yra želdynas, taip pat įrengti pėsčiųjų takai, elektros apšvietimo stulpai, važiuojamoji dalis. Rengiant šį specialųjį planą ir atsižvelgiant į planuojamų teritorijų urbanistinę struktūrą bei gyventojų poreikius, buvo nuspręsta išlaikyti esamas bendro naudojimo teritorijas, skirtas viso miesto, rajono bei kvartalų vidaus poreikiams (bendrai naudojamiems želdynams, poilsio, sporto, vaikų žaidimo aikštelėms ir pan.), taip pat formuoti naujas. Išnagrinėjus ginčo teritoriją kvartalo dalies kontekste matyti, kad iš esmės tai yra vienintelė viešoji erdvė, skirta bendram miesto gyventojų naudojimui bei kvartalo dalies apželdinimui. Naujamiesčio kvartalas yra sena, nuo senų laikų urbanizuota Vilniaus miesto teritorija, pasižyminti dideliu užstatymo intensyvumu, kurioje yra ypatingas vadinamųjų žaliųjų erdvių poreikis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano sprendiniais, 2009 m. rugsėjo 11 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1528 „Dėl skvero Savanorių pr. duomenų nustatymo“. Skvero plotas – 4 780 kv. m, į kurį patenka visas iki nacionalizacijos A. K. valdytas žemės sklypas, šio žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis yra bendro naudojimo teritorija, skirta skvero įrengimui, taip pat nustatyti urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos bei specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos formuojamam žemės sklypui. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį formuojant valstybinės žemės sklypus (įteisinant esamą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą), numatomus perduoti patikėjimo ar panaudos teise juose esamiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo planavimo dokumentams. A. K. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo dalis patenka į gatvės (Savanorių pr.) raudonąsias linijas, t. y. į esamos Savanorių prospekto gatvės teritoriją pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 598 patvirtintą viešųjų teritorijų schemą (gatvių raudonosios linijos schemą). Gatvių raudonosios linijos apibrėžia zoną, reikalingą miesto susisiekimo sistemai ir inžineriniams tinklams įrengti, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas yra laikoma valstybės išperkama. 2002 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 598 2.2 punktas numato, kad ši schema yra sąlygojantis dokumentas žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentams bei techniniams projektams rengti, todėl formuojant žemės sklypą ši dalis (t. y. patenkanti į Savanorių pr. raudonąsias linijas) pagal schemą negalėtų būti grąžinta pareiškėjai. Taigi esant situacijai, kai visuomenės poreikio požymiai yra išreikšti bendrajame, tačiau nėra įtvirtinti teritorijos detaliajame plane, ir atsižvelgiant į teismų praktikoje susiformavusią taisyklę, kuri numato, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis gali būti įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiųjų planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas. Ginčo žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei todėl, kad šio sklypo dalis 99 metams išnuomota juridiniam asmeniui. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o 1998 m. liepos 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 470N01/98-16062 (su vėlesniais pakeitimais, t. y. 2006 m. gegužės 3 d. susitarimas Nr. K01/2006-525 ir 2007 m. spalio 17 d. susitarimas Nr. K01/2007-13 20) buvo išnuomotas UAB „Respektas“. Šie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 1-283, nei 2002 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 598, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. 30-1528, kuriais yra grindžiamas A. K. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo priskyrimas valstybės išperkamai žemei, nėra nuginčyti, todėl teisėti ir galiojantys, o jais nesivadovauti nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Respektas“ prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
UAB „Respektas“ atsiliepime į patikslintą skundą (T 4, b. l. 14–19) nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtina, jog žemės sklypas, į kurį ji reikalauja atkurti nuosavybės teises, yra laisvas ir neužstatytas, todėl gali būti grąžintas jai natūra. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis numato, jog nuosavybės teisių atkūrimas, grąžinant žemę natūra turėtoje vietoje, yra galimas tik toje teritorijoje, kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė pareiškėjui (jo teisių perėmėjui), toks žemės sklypas turi būti laisvas ir nepriskiriamas valstybės išperkamai žemei. 2 903 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant ir 152 kv. m. šio žemės sklypo dalį, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėja, suformuotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir 1998 m. liepos 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 470 N01/98-16062, pakeistos 2006 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. K01/2006-525 bei 2007 m. spalio 16 d. susitarimu Nr. K01/2007-1320, pagrindu 99 metams išnuomotas UAB „Respektas“. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirtos žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos. Nuomojamame žemės sklype UAB „Respektas“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą – sklype yra baigiamas statyti administracinis, prekybinis, gyvenamasis namas. Namas statomas teisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gruodžio 18 d. išduoto statybos leidimo pagrindu. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas namo baigtumas – 93 procentai. Be to, per ginčo sklypą yra nutiestos požeminės šilumos tinklų komunikacijos, kurioms, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, yra nustatytos specialiosios apsaugos zonos. Visi šie juridiniai faktai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kitoje žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėja, dalyje, nepatenkančioje į UAB „Respektas“ nuomojamą sklypą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 30-1528 yra suformuotas žemės sklypas skverui Savanorių prospekte, Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro duomenys bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, taigi yra galiojantys ir rodo, kad ginčo žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl pareiškėjai nuosavybės teisės į jos reikalaujamą žemės sklypą negali būti atkurtos. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė nepagrįstus 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 30-1617 “Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ bei 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 30-1528 „Dėl skvero Savanorių pr. duomenų nustatymo“, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl šių aktų neteisėtumo ir nenurodo šių aktų panaikinimo pagrindo. Be to, pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytus terminus šiems administraciniams aktams ginčyti. Teigė, kad žemės sklypo suformavimas pareiškėjai ir atkūrimas nuosavybės teisės į naujai suformuotą sklypą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sąskaita pažeistų sąžiningo UAB „Respektas“ interesus. Kadangi sklypas jau yra užstatytas tiek, kiek leidžiama pagal turimus teritorijų planavimo ir statybos dokumentus, sumažėjus sklypo plotui, padidėtų jo užstatymo tankis ir intensyvumas. Tokiu būdu teisėta sklype pastatyto namo statyba taptų neteisėta ir UAB „Respektas“ galimai būtų įpareigotas pertvarkyti namą ar jį nugriauti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str.), patirtų didžiulių nuostolių, už kurių atsiradimą būtų atsakinga tiek pareiškėja, tiek atitinkamos valstybės institucijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardama“ prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
UAB „Ardama“ atsiliepime į patikslintą skundą (T 4, b. l. 32–34) nurodė, kad Atkūrimo įstatymas nurodo tris aplinkybes, kurioms esant yra įmanomas nuosavybės teisės atkūrimas grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje, tai yra: a) žemės sklypas, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teisę asmuo, turi būti turėtoje vietoje; b) turi būti laisvas (neužstatytas) ir c) neturi būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Nagrinėjamu atveju, žemės sklypas, kuris iki nacionalizacijos priklausė A. K., nėra dabartinio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vietoje. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai. Žemės sklypas, į kuri pareiškėja prašo atkurti jai nuosavybės teises natūra, nėra laisvas (neužstatytas), jame stovi pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), ką patvirtina byloje esantys 2009 m. birželio 8 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir žemės sklypo bei jame esančių pastatų planas iš Nekilnojamojo turto kadastro bylos. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį žemės sklypai, kurie iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimti pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra priskiriami valstybės išperkamai žemei. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurio dalį pareiškėja prašo atkurti jai nuosavybės teises natūra, specialiai buvo suformuotas sklype esantiems pastatams eksploatuoti, ką patvirtina Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 1247V bei pridedamas prie šio sprendimo planas, 2000 m. birželio mėnesio Žemės sklypų ribų paženklinimo aktas bei Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 91-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių išnuomojimo“, todėl pareiškėjos prašymas yra neteisėtas ir negali būti patenkintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Madata“ atsiliepimu į patikslintą skundą (T 2, b. l. 93–96) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė iš esmės tuos pačius nesutikimu su skundo argumentus, kuriuos byloje yra pateikusi UAB „Ardama“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu (T 4, b. l. 77–84) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą 0,1392 ha žemės sklypą pateikė E. P. (1991 m. lapkričio 8 d.) bei R. K. (2000 m. lapkričio 21 d.). Pretendentai į minėto buvusio savininko turėtą žemę E. P. ir R. K. 2000 m. gruodžio 18 d. susitarimu (registro Nr. 2-12075) susitarė, jog buvusio savininko A. K. turėta žemė bus atkurta tokiomis dalimis: E. P. – 0,0885 ha, R. K. – 0,0507 ha. R. K. 2000 m. gruodžio 21 d. sutartimi (registro Nr. 1-4987) perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą (0,0507 ha) pareiškėjai R. P. (E. P. dukrai). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2002 m. spalio 8 d. atliko buvusio savininko A. K. turėtos žemėvaldos kartografiją ir 2003 m. vasario 21 d. raštu Nr. 31/03/17-462 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo kartografuotoje buvusio savininko A. K. turėtos žemėvaldos teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2003 m. kovo 6 d. raštu Nr. 203-17-421 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių informavo, kad kartografuota A. K. turėta žemė prie (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) pagal Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 746 „Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių duomenų tvirtinimo“ yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Apie tai pareiškėja buvo informuota Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. kovo 18 d. raštu Nr. 31/03/22-718. Pareiškėja 2003 m. kovo 18 d. ir 2003 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2.3-907-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ pareiškėja pagal prašymo padavimo datą (2000 m. lapkričio 21 d.) buvo įtraukta į eilę naujam sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti 4 248 numeriu. Remdamasis byloje esančia medžiaga, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neginčijo jos įrašymo į eilę naujam žemės sklypui gauti, ginčijo tik savo vietą (eilės numerį) jame. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 2.3-1354-(01) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ pareiškėja pagal prašymo padavimo datą (2000 m. lapkričio 21 d.) įtraukta į eilę naujam sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti 3 012 numeriu. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-1617 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 2.3-10189-(01-3-4) vietoje 3 000 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti du atskiri sklypai – 2 903 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 1 ir 97 kv. m žemės sklypas Nr. 2. Minėti žemės sklypai ne aukciono tvarka 99 metams yra išnuomoti UAB „Respektas“ ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 buvo patvirtintas sklypų ribų nustatymo prie esamų pastatų Naujamiesčio seniūnijoje specialusis planas, pagal kurio sprendinius ginčo teritorija yra priskiriama bendrojo naudojimo teritorijai, skirtai viso miesto, rajono bei kvartalų vidaus poreikiams.
Teismas nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekia, jog jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini), ir prašo suformuoti jai 0,0507 ha žemės sklypą toje vietoje, t. y. nori, kad nuosavybės teisės į jos sklypo dalį jai būtų atkurtos natūra buvusio savininko turėtoje vietoje. Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį ir vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2011 m. sausio 10 d. protokoline nutartimi ir papildomai 2011 m. sausio 13 d. raštu išaiškino pareiškėjai, kad teritorijoje, kurioje ji prašo suformuoti jai žemės sklypą, galioja teisės aktai ir sprendiniai, kurie neužginčyti sudaro kliūtį formuoti pareiškėjos prašomą sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėja savo teise tikslinti skundo reikalavimus ir ginčyti atsakovų sprendinius nepasinaudojo, nurodydama, kad ji nepageidauja ginčyti teismo paminėtų sprendinių.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas suformuoti jai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą jos iniciatyva parengtą planą, kuriame žalia spalva apibrėžtoje teritorijoje, pareiškėjos nuomone, būtų galimybė suformuoti jai žemės sklypą, nes žemė yra laisva, neišnuomota ir ja nesinaudoja šioje byloje patraukti tretieji suinteresuoti asmenys, negali būti tenkinamas, nes ginčo teritorija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 „Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių duomenų tvirtinimo“ priskirta valstybės išperkamai žemei, joje 2009 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1528 suformuotas skveras. Teismas nurodė, kad negali įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą ginčo teritorijoje, neįvertinęs sprendinių, kuriais ta teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei teisėtumo ir pagrįstumo. Šių sprendinių pareiškėja neginčija, nors jai tokia teisė buvo išaiškinta, o jiems galiojant nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo ir įpareigoti atsakovą formuoti žemės sklypą ginčo teritorijoje.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 93–94) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi teismą su prašymu įpareigoti atsakovus suformuoti žemės sklypą ginčijamoje teritorijoje. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvadoje buvo nurodyta, jog paminėtas žemės sklypas yra laisvas ir neužstatytas bei privalo būti grąžintas jai, kaip buvusio savininko A. K. paveldėtojai. Teigia, kad atsakovai įvairiais būdais mėgina negrąžinti jai priklausančios žemės, sugalvodami dėl to įvairių priežasčių, t. y. kad tai valstybės išperkama žemė, kad žemė skirta parkui ir kt. Jos nuomone, visos šios priežastys yra nepagrįstos. Parkas iki šiol yra neįrengtas, tai rodo, kad tokio tikslo ir nebuvo. Žemė yra valstybės išperkama, nors tai taip pat neturi pagrindo, nes ji išnuomota 99 metams tretiesiems asmenims, vėliau jiems parduota, sudaryta komercinė sutartis. Nurodo, kad yra nepagrįstai aiškinama, jog ginčijamame žemės sklype yra komunikaciniai įrenginiai ir todėl jame negalima jokia veikla. Jos nuomone, dėl to yra nesuprantama, kaip šiame žemės sklype atsirado trečiųjų asmenų pastatyti komerciniai pastatai. Nurodo, kad pagal teismo sprendimą žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei, savivaldybės reikmėms, tačiau iš tiesų žemė parduota tretiesiems asmenims, komercinei veiklai. Daro išvadą, kad atsakovų ir teismo motyvas, jog negalima grąžinti žemės, nes ji skirta miesto reikmėms, neatitinka tikrovės. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas du kartus naikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus ir įpareigojo iš esmės išspręsti klausimą, tačiau ir šį kartą teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės ir paliko klausimą neišspręstą. Jos nuomone, toks Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 102–107) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jos atsiliepime į patikslintą skundą. Papildomai atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, jog apeliaciniame skunde turi būti nurodoma įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas. Tuo tarpu pareiškėja nenurodo konkrečių materialinės ir (ar) procesinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo taikymo, dėl kurių būtų teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 109–111) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos prašymas suformuoti jai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini), negali būti tenkinamas, nes ginčo teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Pažymi, kad teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį ir vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, 2011 m. sausio 10 d. protokoline nutartimi bei 2011 m. sausio 13 d. raštu išaiškino pareiškėjai, jog teritorijoje, kurioje ji prašo suformuoti žemės sklypą, galioja teisės aktai ir sprendiniai, kurie nenuginčyti ir sudaro kliūtį formuoti pareiškėjos prašomą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Pabrėžia, kad pareiškėja savo teise tikslinti skundo reikalavimus ir ginčyti paminėtus sprendinius nepasinaudojo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Respektas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 113–118) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
UAB „Respektas“ atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo atsiliepime į patikslintą skundą. Papildomai nurodo, kad, remiantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pareiškėjos apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Teigia, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė nei teisinio, nei tinkamo faktinio pagrindo. Pažymi, kad nurodytos faktinės aplinkybės yra neapibrėžtos ir neaiškios bei neturi jokio ryšio su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo ar jo dalies teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui, perduodant iki žemės sklypo nacionalizacijos buvusio savininko valdyto žemės sklypo dalį. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad prašo įpareigoti atsakovus, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) suformuoti jai žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad ginčo teritorijoje galioja sprendiniai, kuriais ši teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei, šie sprendiniai yra nenuginčyti ir byloje neginčijami, todėl teismas negali įpareigoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suformuoti žemės sklypą paminėtoje teritorijoje, neįvertinęs tokių sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad du kartus, t. y. 2009 m. kovo 12 d. ir 2010 m. birželio 23 d. nutartimis, byla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą išaiškinti pareiškėjai jos teisę tikslinti skundo reikalavimus taip, kad būtų tinkamai apgintos jos teisės. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. protokolinės nutarties bei 2011 m. sausio 13 d. rašto, pareiškėjai buvo išaiškinta, kad teritorijoje, kurioje ji prašo suformuoti žemės sklypą, galiojantys teisės aktai ir sprendiniai sudaro kliūtį formuoti prašomą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir jie yra nenuginčyti. Pareiškėjai buvo tinkamai ir nuosekliai išaiškinta jos teisė tikslinti skundo reikalavimus bei ginčyti paminėtus sprendinius, tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, šia teise ji nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui nurodo, jog prašo suformuoti 0,0507 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. turėtą žemės sklypą buvusioje (duomenys neskelbtini). Pagal į bylą pateiktą ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų (T 2, b. l. 52) ir ištrauką iš teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio (T 2, b. l. 69) iki nacionalizacijos buvusio savininko A. K. turėtas sklypas yra ne (duomenys neskelbtini), bet prie (duomenys neskelbtini). Į pareiškėjos prašomą atkurti buvusio savininko turėtą žemės sklypą patenka tik dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas apskritai nepatenka.
Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio 2011 m. vasario 28 d. metu pareiškėja pateikė jos iniciatyva parengtą planą (T 4, b. l. 68), kuriame žalia spalva apibrėžta teritorija, į kurią pareiškėja nurodo pretenduojanti. Jos nuomone, ši teritorija yra laisva ir joje gali būti formuojamas žemės sklypas. Pareiškėjos nurodyta teritorija sudaro tik dalį buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės. Teisėjų kolegijos nuomone, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, pagrindžiantiems, kuo remiantis pareiškėjai žemės sklypas negali būti formuojamas ir tose A. K. turėtos valdos dalyse, į kurias ji pagal savo pateiktą planą nepretenduoja. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktu planu tiksliai apibrėžė teritorijos, kurioje prašo suformuoti jai žemės sklypą, ribas, pagrindiniu šioje byloje spręstinu klausimu laikytina tai, ar paminėtoje teritorijoje pareiškėjai pagrįstai buvo atsisakyta suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjos pateiktame plane žalia spalva pažymėta teritorija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 „Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų tvirtinimo“ priskirta valstybės išperkamai žemei, o 2009 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1528 joje suformuotas skveras. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismas negali įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą konkrečioje teritorijoje, neįvertinęs sprendinių, kuriais ta teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šių sprendinių pareiškėja neginčija, nors jai tokia teisė buvo išaiškinta, o jiems galiojant nėra teisinio pagrindo tenkinti jos reikalavimą. Pareiškėja apeliaciniame skundo nurodo, kad teismo motyvas, jog ginčo žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, yra neatitinkantis tikrovės. Be to, remiasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog šis žemės sklypas yra laisvas ir neužstatytas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvada vertintina kaip rekomendacija joje nurodytam subjektui, tačiau ji niekaip nesaisto ir neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paminėtas pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas jos skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjos pozicija dėl atlyginimo kitais įstatymo numatytais būdais, nesant galimybės grąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, proceso metu keitėsi, teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu 2011 m. birželio 20 d. ji nurodė, jog sutiktų vietoje ginčijamo žemės sklypo gauti piniginę kompensaciją rinkos kaina. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, kaip jau minėta, šioje byloje ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo turėtoje vietoje suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui, todėl klausimas dėl piniginės kompensacijos, nesant galimybių atkurti nuosavybės teises į prašomą žemės sklypą, nenagrinėtinas. Siekdama gauti piniginę kompensaciją, pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka turi kreiptis į kompetentingas institucijas, kadangi jose šis klausimas dar nebuvo spręstas ir dėl jo ginčo nėra.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB “Respektas” taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. UAB “Respektas” turėtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.