Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2023 m. liepos 4 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, kurioje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką G. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Šeima Skyriui nėra žinoma, vaiko teisių pažeidimai registruoti nebuvo, atvejo vadyba netaikoma. Vaikas G. mokosi (duomenys neskelbtini) 5b klasėje, lanko aerobikos būrelį ir atletikos būrelį, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos prieš mokesčius yra 1115,48 Eur. Ieškovė gyvena jos mamai D. L. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra 2 kambariai, virtuvė, vonios kambarys. Bute yra visi patogumai, butas apšildomas kietu kuru. Butas tvarkingas, daiktai sudėti savo vietose, G. turi savo atskirą kambarį, kur yra lova, stalas, kompiuteris, spintelė, spinta, jai yra sudarytos tinkamos sąlygos mokymuisi ir poilsiui. Vaiko G. nuomonė buvo išklausyta 2023 m. vasario 6 d., apsilankius Skyriaus specialistui jos namuose. G. susitikimo metu buvo drąsi, papasakojo, kad ji gerai sutaria ir su tėčiu, ir su mama, tačiau šiuo metu gyventi nori su mama jos gyvenamojoje vietoje, nes čia yra jos draugai, čia lanko mokyklą, būrelius. Skyriaus nuomone, mamos namuose mergaitei yra sudarytos geros sąlygos jos poreikiams patenkinti, dukra yra prisirišusi prie mamos, tarp jų yra susiformavęs emociškai artimas ryšys. Taip pat ir vaiko tėvo teigimu, jis neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Manytina, kad jei abu tėvai sutaria, G. gyvenamąją vietą nustačius su mama jos gyvenamojoje vietoje, vaiko interesai nebūtų pažeisti. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį ji skiria 600 Eurų. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl nepilnametės G. poreikių apimties ir jų užtikrinimo. Skyrius, ištyręs šeimos aplinkos sąlygas bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.178 straipsnio 2 dalimi ir suformuota teismų praktika, teikia išvadą, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko G. K., gimusios 2011 m. spalio 8 d., interesus, mano, kad jos gyvenamąją vietą nustačius su motina V. V., jos gyvenamojoje vietoje, vaiko interesai nebūtų pažeisti, o prašoma priteisti išlaikymo suma, priteisiant G. K. po 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokant jas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iš kartu negyvenančio tėvo, gali būti pakankama, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad rašant teismui išvadą šioje byloje, buvo susiekta su atsakovu R. K., kuris žadėjo kilusį ginčą spręsti taikiai, tačiau dėl to atsakovas nerodė jokios iniciatyvos ir į vykusius teismo posėdžius jis neatvyko. Mano, kad šiuo metu tikslinga vaiko G. gyvenamąją vietą nustatyti su jos mama, o prašomas priteisti vaikui G. išlaikymo dydis nėra didelis, jis yra protingas ir teisingas, todėl atsakovas tikrai gali teikti tokio dydžio išlaikymą.

Atsakovui R. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), (b. l. 28), atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė. Pakartotinai atsakovui R. K. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu 2023 m. gegužės 24 d., paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis), atsakovas apie bylos nagrinėjimą, ieškovės ieškinio reikalavimus žino, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaiko G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimęs (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters G. K. gyvenamąją vietą su ja, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, o ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko gyventi su ieškove. Ieškovė vaiku rūpinasi, užtikrina jam tinkamas augimo ir vystymosi sąlygas, o atsakovas paskutiniu metu su savo dukra bendrauja tik epizodiškai, gyvena kitame mieste.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas G. K. nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis – psichologinis ryšys, vaikas nuolat su ieškove gyvena nuo pat gimimo. G. K. su motina gyvena ieškovės mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi patogumai, butas tvarkingas, vaikui sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra. Be to, ir pats vaikas G. K. yra išreiškusi norą gyventi kartu su savo mama.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą Skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad telefoninio pokalbio su atsakovu metu atsakovas sutiko, kad dukros G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium, vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Kaip nustatyta šioje byloje, nepilnamečio vaiko G. K. išlaikymui kas mėnesį reikalinga bent 600 Eur suma. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad ieškovė, dirbdama (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius, gauna apie 800 Eur pajamų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu teismas duomenų apie atsakovo darbą ir jo gaunamas pajamas, neturi. Tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto, t. y. jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovė gyvena jos motinai D. L. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikoje privalomo registruoti nekilnojamojo turto neturi. Be to, ieškovei tenka žymiai didesnė išlaikymo našta, nes ieškovė kasdien rūpinasi nepilnamete dukra, ją augina ir išlaiko.

Atsižvelgiama į tai, kad atsakovas R. K. yra jauno, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnametei dukrai po 300 Eur kasmėnesinėmis mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 16 d., iki vaiko pilnametystės būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-05124 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalbą, kurią teikė advokatas V. Falkauskas. Iš 2023 m. gegužės 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos Nr. APD-2023-09284 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 280 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Taigi, aukščiau minėtos bylinėjimosi išlaidos – 280 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 81 Eur žyminis mokestis ir 26,56 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, yra priteistini valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. sausio 16 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.