- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-918-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- L. B., E. B.
- Advokatai
- Arūnas Abraitis, Rolandas Misius
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-918-115/2008
Teisėjas Alfredas Juknevičius Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.1; 75.8; 77.4.3; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. spalio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
kolegijos teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-647/2008 pagal pareiškėjų L. B. ir E. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. B. ir E. B. pateikė teismui prašymą nutraukti tarp jų sudarytą santuoką abiejų pareiškėjų bendru sutikimu. Nurodė, kad jie nebeveda bendro ūkio, nepalaiko šeimyninių santykių, realios galimybės išsaugoti šeimą nėra, taikytis nemato galimybių, todėl prašė patvirtinti 2008-05-26 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-05-26 sprendimu tenkino šalių prašymą ir santuoką, sudarytą 2002 m. balandžio 6 d. (akto įrašo Nr. 39) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp L. B. ir E. B. , nutraukė. Patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis:
Šalys susitaria nutraukti L. B. , gim. 1971-05-06, ir E. B. , gim. 1959-03-29, santuoką, sudarytą 2002-04-06 Vilniaus m. CMS (santuokos liudijimas AA Nr. 235911, akto įrašo Nr. 39), abiejų sutuoktinių sutikimu. Po santuokos nutraukimo L. B. prašo palikti santuokinę pavardę – B.. E. B. tam neprieštarauja.
Šalys susitaria, kad jų sūnus G. B. , gim. 2001 m. sausio l d., lieka gyventi su motina L. B. ir prašo teismo nustatyti sūnaus G. B. gyvenamąją vietą su jo motina L. B. .
Šalys susitaria, kad sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės tėvas E. B. moka išlaikymą 265 Lt kas mėnesį. Tokį išlaikymą pradeda teikti nuo 2008 metų balandžio 1 dienos ir teikia iki sūnaus pilnametystės. Be to, E. B. įsipareigoja mokėti už sūnaus G. B. lankomus būrelius. Taip pat šalys susitaria, kad už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio l d. iki 2008 m. balandžio l d. E. B. sūnaus išlaikymui įsipareigoja sumokėti po 175 Lt už mėnesį, t. y. iš viso - 875 Lt.
Sutinkamai su CK 3.170 str., skyrium nuo sūnaus gyvensiantis jo tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kartu su sūnumi gyvenanti motina neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos:
1) sunūs G. B. kas antrą šeštadienį nuo 10 val., iki 18 val. praleidžia su tėvu E. B. . E. B. sūnų pasiima ir perduoda L. B. jos gyvenamosios vietos adresu.
2) pirmaisiais metais po teismo sprendimo priėmimo sūnus G. B. Šv. Kalėdas praleidžia su motina L. B. , Šv. Velykas - su tėvu E. B. (tačiau sūnus G. B. nepasilieka pas tėvą nakvoti). Kitais metais atvirkščiai. Visas kitas šventes (gimtadienius, Naujuosius Metus ir kt.) sūnus G. B. praleidžia su motina L. B. , kuri įsipareigoja šių švenčių metu nesudaryti kliūčių sūnui bendrauti su tėvu E. B. .
Šalys pripažįsta, kad gali pilnai rūpintis savimi pačios, todėl reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo viena kitai neturi.
Šalys susitaria padalinti žemiau nurodytą turtą, priklausantį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise:
a) 0,12 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 45904 Lt.
b) 0,12 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 45904 Lt.
c) 0,16 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 16100 Lt.
d) 1/2 0,24 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 19500 Lt.
e) automobilis AUDI, 100, v/n (duomenys neskelbtini) , 1993 m., pilkos spalvos, VIN kodas WAUZZZ4AZPN088719, kurio vertė - 9000 Lt.
f) namų apyvokos daiktai (vonia - 300 Lt, šaldiklis - 1299 Lt, kompiuteris - 1800 Lt, kompiuterio staliukas ir kėdė - 688 Lt, skalbimo mašina - 899 Lt, dujinė viryklė - 729 Lt, muzikinis centras - 350 Lt, televizorius - 350 Lt, boileris - 300 Lt, sekcija „Neris“ - 300 Lt, sekcija „Freda“ - 300 Lt, dviejų durų spinta - 200 Lt, virtuvės baldai - 350 Lt), kurių vertė - 7865 Lt
a) 0,22 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 84157 Lt.
b) 1/2 0,24 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė- 19500 Lt.
c) automobilis RAF, 2203, v/n (duomenys neskelbtini) 1992 m., geltonos spalvos, VIN kodas 237968, kurio vidutinė rinkos vertė - 600 Lt.
Šalys patvirtina, kad neturi kreditorių.
L. B. įsipareigoja perduoti E. B. naudotis vieną kambarį, turintį atskirą išėjimą, iš trijų L. B. naudojamų kambarių, esančių (duomenys neskelbtini). L. B. įsipareigoja per 1 mėn. nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis įsiteisėjimo, atitinkamai pakeisti nuomos sutartį.
Sutarties šalys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, gerai apgalvojus ir supratus sutarties turinį bei pasekmes”.
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas tenkintinas, nes jų santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi santuokiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių santykių. Tikėtis, kad pareiškėjai kaip sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu nebegalima, todėl santuoką tarp pareiškėjų teismas nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bei patvirtino tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.51, 3.53, LR CPK 541 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimą dalyje dėl 2008-05-26 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš pareiškėjos visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jis sudarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, aiškiai sau nenaudingomis sąlygomis. Pareiškėjas nesutinka dėl sutarties sąlygų, kurios riboja teisę jam bendrauti su sūnumi, t.y., jog jo sūnui draudžiama pas jį nakvoti ir ribojama galimybė kartu švęsti metines šventes. Apeliantas nesutinka mokėti už sūnaus G. lankomus būrelius. Pažymi, kad jis teikia išlaikymą sūnui R. ir dukrai G. iš pirmos santuokos ir neturi galimybės skirti papildomų lėšų neapibrėžtiems sūnaus G. būreliams, todėl mano, jog šis punktas yra nesąžiningas jo vaikų iš pirmosios santuokos atžvilgiu. Santuokoje įgytas turtas taip pat yra pasidalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo. Nurodo, kad 0,16 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 16000 Lt (sutarties 5 1 d. c p.) pripažintinas apelianto asmenine nuosavybe; automobilis AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini) 1993 m. pilkos spalvos, VIN kodas WAUZZZ4AZPN088719, vertė 9000 Lt (sutarties 5 1 d. e p.) pripažintinas pareiškėjos asmenine nuosavybe išmokant apeliantui kompensaciją 50% 4500 Lt automobilio vertės; automobilis RAF, 2203, v/n (duomenys neskelbtini) 1992 m., geltonos spalvos, VIN kodas 237968, vidutinė rinkos vertė - 600 Lt (sutarties 5 2 d. c p.), įregistruotas pareiškėjos vardu, pripažintinas pareiškėjos asmenine nuosavybe ir apeliantas už šį automobilį kompensacijos nereikalauja.
Atsiliepimas
Pareiškėja L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo, kad apeliantas pats pasiūlė sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį aktyviai dalyvavo derantis dėl šios sutarties sąlygų ir reiškė savo valią. Siekdamos greitesnio ginčo išsprendimo, šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė turto padalijimo klausimą. Pareiškėja pažymi, kad apeliantas E. B. iš karto sutiko su sutartyje nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir jokių pretenzijų neturėjo, o derėjosi tik dėl išlaikymo vaikui dydžio. Būtent dėl to, kad apeliantas pažadėjo apmokėti už sūnaus G. B. lankomus būrelius, pareiškėja sutiko su apelianto pasiūlyta nedidele suma, skirta vaiko išlaikymui, t. y. 265 Lt per mėnesį. Be to, 2008 m. liepos 22 d. apelianto sūnus iš pirmos santuokos R. B. tapo pilnametis ir apelianto pareiga jį išlaikyti baigėsi, todėl E. B. turi galimybes skirti papildomas lėšas nepilnamečio sūnaus G. B. lankomiems būreliams. Pareiškėja taip pat pažymi, kad apeliantas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė laisva valia ir niekieno neverčiamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė tarp E. B. ir L. B. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau apeliantas prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų, numatytų CK 3.51-3.54str.
Kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą ieškininės teisenos tvarka sutuoktiniai atsisakė savo reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas 2008-05-26 nutartimi ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus (b.l. 114-115, t.2). Ši nutartis nėra apskųsta ar panaikinta. Tai rodo, kad ši byla negali būti nagrinėjama iš naujo ieškininės teisenos tvarka. Be to, nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir ginčijant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, faktiškai negali būti naikinama tik dalis sprendimo, kadangi santuoka supaprastinta tvarka nutraukiama tik esant visoms sąlygoms, numatytoms CK 3.51str.1d., kurių įvykdymas priklauso nuo sutuoktinių valios. Be to, kolegija atmeta apelianto E. B. argumentus, kad jam nenaudinga sutartis buvo sudaryta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, neturint kitos išeities.
Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylą iškėlė pats apeliantas dar 2007m. spalio mėnesį, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra sudaryta tik 2008m. gegužės mėnesį, dalyvaujat apelianto advokatui, prieš tai įvyko keli teismo posėdžiai, kurių metu šalys pareiškė norą ginčą išspręsti taikos sutartimi. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta taikant apeliantu psichologinį ar kitokį poveikį. Tai rodo, kad apelianto nurodytos aplinkybės negali būti priskiriamos prie tokių, kurios galėjo turėti įtakos apsisprendimui sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. Apeliantas E. B. teigia, kad sutartimi jam buvo apribota teisė dalyvauti sūnaus auklėjime. Šią aplinkybę apeliantas grindžia tik ribojimu sūnui pas jį nakvoti. Tačiau pasirašant sutartį apeliantas su nustatyta tvarka sutiko, be to vėliau nustatyta tvarka gali būti keičiama abiejų tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko norus, o esant reikalui peržiūrima ir teismine tvarka. Todėl nurodytas apelianto argumentas dėl jo teisių ribojimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas taip pat laiko nesąžiningu susitarimu dėl jam uždėtos prievolės papildomai skirti neapibėžtas lėšas už sūnaus lankomus būrelius. Tačiau iš sutarties matyti, kad apeliantas sūnaus išlaikymui kas mėnesį turi mokėti tik 265,0Lt., todėl įsipareigojimas apmokėti papildomai būrelių lankymo išlaidas negali būti pripažinta nesąžiningu. Be to, būrelių lankymas ir su tuo susijusių išlaidų dydis visais atvejais turi atitikti vaiko interesus ir protingumo bei sąžiningumo principus, kurių nesilaikant gali būti keliamas klausimas dėl susitarimo peržiūrėjimo.
Atmestini apelianto argumentai ir dėl turto pasidalijimo, nukrypstant nuo lygių dalių principo, nes taip pasidalinti turtą be jokios apgaulės susitarė abu sutuoktiniai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai dėl dalies turto priklausomybės buvo kilęs ginčas. Tai rodo, kad turtas tarp sutuoktinių galėjo būti pasidalintas apeliantui pripažįstant tam tikras L. B. procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-647/2008 palikti nepakeistą.