Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl 2014 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., grąžinta prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu dėl M. J. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d.

Pareiškime nurodyta, kad M. J. 2014-08-12 apie 20.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), metaliniu raktu skirtu atsukti automobilio rato varžtus, smogė buvusiai sugyventinei M. M. į kaklą ir į kojas, po to ranka trenkė į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. M. fizinį skausmą.

2014 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. J. kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d. grąžino prokurorui, motyvuojant tuo, kad veikos aprašymas faktiškai neatitinka jos kvalifikacijos. Kadangi pagal baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymą buvę sugyventiniai (asmenys bendrai gyvenę neįregistravus santuokos) nėra laikomi nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais, M. J. veika ikiteisminio tyrimo metu neteisingai buvo kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d. Byloje ištirtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. J. veiksmai sukėlus fizinį skausmą M. M., atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo prokurorui ir baudžiamąją bylą perduoti Kauno apylinkės teismui sprendimo pagal baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 str. priėmimui.

Skunde nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas pažeidė BPK 419 str., 420 str., 421 str., numatytus reikalavimus. Prokuroro teigimu, vadovaujantis BPK 256 str. 4 d., perkvalifikuojant veiką iš BK 140 str. 2 d. 5 BK 140 str. 1 d. nėra nustatyta jokių apribojimų, jei nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Skunde teigiama, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios ir pilnai ištirtos. Prokuroro teigimu, nėra jokių kliūčių veiką kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Skunde teigiama, kad bylos grąžinimas prokurorui užvilkins procesą ir neužtikrins greito, išsamaus ir teisingo bylos ištyrimo ir išnagrinėjimo.

Skunde taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis. Prokuroro teigimu, šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl šios kategorijos baudžiamosios bylos nėra priskiriamos privataus kaltinimo byloms ir, prokuroro teigimu, įstatymas tai aiškiai parodo, nustatydamas atskirą reguliavimą specialiu įstatymu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinys pilnai atitinka BPK 419 str. reikalavimus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Prokuroro skundas tenkinamas.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamosios bylos medžiaga teisme gauta su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Šių kategorijų bylų nagrinėjimo nuostatos yra įvirtintos BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje. BPK 420 str. 1 d. yra numatyti galimi teisėjo sprendimai gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, t.y. teisėjas ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 str. numatytais atvejais; nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 str. numatytais atvejais.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad M. J. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisingai kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d. Byloje ištirtos aplinkybės leido daryti išvadą, jog M. J. veiksmai sukėlus fizinį skausmą M. M., atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. Apygardos teismas sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais, tačiau pažymi, kad inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose, išdėstytuose šio kodekso XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog, kitas baudžiamasis įstatymas, numatantis lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal kurį kvalifikuojama kaltinamojo veika, kai iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuo nurodytojo kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje gali skirtis įvairiai, kaip antai: jame gali nebūti atskirų BK straipsnių, jų dalių, punktų, atskirų nusikalstamos veikos požymių (pvz., baudžiamosios teisės doktrinoje vadinamų kvalifikuojančiais); jame gali būti nustatyti kitokie nusikalstamos veikos požymiai, lengvinantys kaltinamojo teisinę padėtį (pvz., kad nusikalstama veika padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo); jame gali būti nustatyti nauji nusikalstamos veikos požymiai, lengvinantys kaltinamojo teisinę padėtį (pvz., baudžiamosios teisės doktrinoje vadinami privilegijuojančiais), ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Taip pat buvo konstatuota, kad teismo taikomo baudžiamojo įstatymo, numatančio lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ir įstatymo, nurodyto kaltinamajame akte, santykis gali būti dvejopas: 1) teismo taikomo baudžiamojo įstatymo nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis; 2) teismo taikomame baudžiamajame įstatyme nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme. Teismas pabrėžė, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Buvo padaryta išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi, apygardos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir sutikdamas su prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas galėjo perkvalifikuoti veiką iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d. negrąžindamas bylos prokurorui.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, byloje ištirtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. J. veiksmai sukėlus fizinį skausmą M. M., atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. LR BPK 407 str. numatyta, jog BK 140 str. 1 d. priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Apygardos teismas pažymi, kad BPK 417 straipsnis numato perėjimą iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą. Nagrinėjamoje byloje aktualios šio straipsnio 2 ir 3 dalys, kuriose nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusiojo, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius. Kai yra galimybė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nukentėjusysis reikalauja, kad kaltinamasis būtų nuteistas už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl šios veikos priima nuosprendį, jei yra įstatymo numatytos kitos sąlygos.

Įvertinus visa kas aptarta daroma išvada, jog pirmosios instancijos nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.