- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- I-722-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Š. M., Ž. G.
- Pareiškėjas
- UAB „Ekstra žinios“
- Advokatai
- Šarūnas Nakutis
- Kategorijos
- 56.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Žygimantui Pacevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Š. M. atstovui advokato padėjėjui Šarūnui Nakučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Ekstra žinios“ skundą dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 03 22 sprendimo Nr. 38 panaikinimo bei prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 71 straipsnio 1 punktas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, teisingumo, proporcingumo principams bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 daliai, tretieji suinteresuoti asmenys Š. M. ir Ž. G., ir nustatė:
Aprašomoji dalis
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau – Komisija) 2007 03 19 posėdyje svarstė Š. M. ir Ž. G. skundus dėl publikacijos dienraštyje „L.T.“ ir dėl publikacijos ir nuotraukos išspausdinimo dienraštyje „L.T.“. Komisija nusprendė, kad laikraščio „L.T.“ redakcija publikacijoje „M. – naujos moters glėbyje“ pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 16, 36 straipsnius; dienraštis „L.T.“ prie publikacijos „Užkeiktoje vietoje vėl nelaimė“ išspausdindamas žuvusio žmogaus nuotrauką pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 47 straipsnį. Nusprendė priskirti dienraštį „L.T.“ profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Laikraščio „L.T.“ vyriausiajai redaktorei L. V. apie šį sprendimą pranešta 2007 03 22 raštu Nr. 38 (b.l. 28-29).
Pareiškėja UAB „Ekstra žinios“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) atsakovo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 03 22 sprendimą Nr. 38 (visus juo įformintus sprendimus) pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 71 straipsnio 1 punktas, įtvirtinantis Komisijos teisę priskirti viešosios informacijos rengėją profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Viešosos informacijos įstatymo (toliau – VIĮ) 3 straipsnio 4 daliai; ar Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 71 straipsnio 1 punktas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principams ta apimtimi ir tiek, kiek Kodekse nėra numatytas Kodekso 71 straipsnio 1 punkte numatytos sankcijos taikymo (galiojimo) terminas ir jos pasibaigimo bei panaikinimo tvarka; sustabdyti administracinę bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas prašymas ištirti Kodekso teisėtumą.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad teisėtai fotografavo Š. M. bei teisėtai paskelbė jo nuotraukas prie dienraščio „L.T.“ publikacijos „M. – naujos moters glėbyje“, kadangi informacija apie Š. M. buvo renkama etiškais ir teisėtais būdais, jis yra viešas asmuo, o visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie tas su juo susijusias aplinkybes, kurios buvo paskleistos publikacijoje. Publikacija „Užkeiktoje vietoje vėl nelaimė“ ir joje išspausdinta nuotrauka pareiškėja siekė informuoti visuomenę apie pavojingą kelio ruožą. Mano, kad Komisijos sprendimo dalys dėl Š. M. ir Ž. G. prašymų yra nepagrįsta, turi būti laikoma nepagrįsta ir sprendimo dalis priskirti pareiškėją profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Paaiškina, kodėl nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pareiškėja priskirta profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Teigia, kad Kodekso 71 str. 1 punkte įtvirtinta nuostata negali būti taikoma, nes to nepatvirtina faktinės aplinkybės. Be to, mano, kad minėta Kodekso nuostata prieštarauja iš Konstitucijos ir VIĮ išplaukiančiam reikalavimui, jog sankcijos, apribojimai ar bausmės juridiniam asmeniui gali būti nustatomos tik įstatymo pagrindu. Tokia nuostata prieštarauja ir konstituciniams principams, numatantiems, kad sankcija turi būti aiški ir apibrėžta laike.
Teigia, kad Komisijos kompetencija yra apibrėžta VIĮ 46 str. 4 ir 6 dalyse. Nei VIĮ, nei kitas įstatymas nenumato Komisijos teisės priimti aktus ar skirti sankcijas. Įstatymai tai pat nenumato, kad Kodeksą priėmęs subjektas turi teisę Kodekse numatyti Komisijos teisę priimti tokius aktus ar skirti tokias sankcijas. Mano, kad dėl to Kodekso 71 str. 1 punkto nuostata prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principams, VIĮ 3 str. 4 dalyje įtvirtintai nuostatai, jog naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tik tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kodekso 71 str. 1 punkte numatyta sankcija ir jos taikymas bei galiojimas nėra apibrėžti laike. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principams.
Taip pat aiškina, kad tarp pažeidimo ir už juos nustatytų sankcijų turi būti proporcinga pusiausvyra. Negali būti taikomos akivaizdžiai neproporcingos sankcijos.
Teigia, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teismai turi pareigą kreiptis dėl teisės aktų teisėtumo, tame tarpe dėl žemesnės galios teisės akto atitikimo įstatymui, kai tokio teisės akto teisėtumą tiria LVAT.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė visus skundo reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 71 straipsnio 1 punkto teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija atsiliepime į skundą (b.l. 51-54) išdėsto nuomonę, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teisme.
Nesutinka, kad Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Paaiškina, kad Komisija yra savireguliacijos institucija, sudaryta iš įvairių nevyriausybinių organizacijų ir nagrinėjanti profesinės etikos pažeidimus. Komisija nėra valstybinės valdžios institucija, neįgyvendina jokių valstybinio valdymo funkcijų, nėra pavaldi ar atskaitinga jokiai valstybinės valdžios institucijai. Paaiškina, kad Komisija, kaip ir Notarų rūmai, Advokatų taryba ir kitos profesiniu pagrindu formuojamos savireguliacinės institucijos konstatuoja profesinės etikos pažeidimus, tačiau dėl šios funkcijos netampa viešojo administravimo subjektais. Jokios kitos savireguliacinės institucijos (Notarų rūmų, Advokatų tarybos ir kt.) sprendimų teisėtumas nenagrinėjamas administraciniuose teismuose ir joms netaikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 dalies nuostatomis bei Specialios kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendros kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005 03 31 nutartimi byloje UAB „Buhalterinės ekspertizės“ Lietuvos auditorių rūmai.
Paaiškina, kad pareiškėja skunde kelia teisės į privatų gyvenimą turinio taikymo problemas, kas akivaizdžiai priskirtina bendrosios kompetencijos teismams. Dėl priimto sprendimo esmės pasisakė, jog vadovaujantis Konstitucijos 22 straipsniu, Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 dalimi, 2 straipsniu Š. M. nelaikytinas viešuoju asmeniu, be to, pagal minėto įstatymo 14 str. 3 dalį netgi viešojo asmens gyvenimą galima atskleisti tik tiek, kiek jis įtakoja viešuosius reikalus. Taip pat paaiškino, kad tiriant publikaciją „Užkeiktoje vietoje vėl nelaimė“, pažeistas VIĮ 13 str. 1 d. 6 punktas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 47 straipsnis.
Dėl skundžiamo sprendimo paaiškina, kad laikraštis „L.T.“ nuolat grubiai pažeidžia profesinės etikos normas renkant ir platinant informaciją, negerbia teismo nutarties, draudžiančios skelbti informaciją, ir jos nesilaiko, pažeidžia įstatymų ir profesinės etikos nuostatas, Komisija, vadovaudamasi Kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, priskyrė dienraštį „L.T.“ profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Paaiškina, kad laikraščio priskyrimas profesinės etikos nesilaikančiųjų kategorijai nesukelia jokių teisinių pasekmių, tai sukelia moralines pasekmes, nes yra tam tikras signalas profesinei gildijai ir visuomenei, kad laikraštis yra neprofesionalus, nes nuolat pažeidžia etiką.
Prašo atmesti pareiškėjos skundą.
Prieš teismo posėdį teisme gautas faksimilinis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pagal Komisijos reglamentą, Komisiją atstovauti gali tik jos pirmininkas, o pirmininkė E. Ž. atostogauja.
Teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 78 straipsnis, numatantis sąlygas posėdžiui pradėti, numato tik vieną aplinkybę, draudžiančią pradėti bylos nagrinėjimą – tai atvejis, kai proceso šalims nepranešta apie teismo posėdį. Šiuo atveju apie teismo posėdį pranešta, teismo šaukimas atsakovei įtektas 2007 07 16, t.y. laikantis ABTĮ 73 straipsnio reikalavimų, todėl prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo tenkinamas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens Š. M. atstovas prašė skundo netenkinti. Atstovas ginčijo ir pareiškėjos argumentus dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo. Teigė, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija turėjo teisę taikyti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatas, nes tokią komisijos teisę įtvirtino dar 1996 metų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, delegavusios komisijai teisę nustatinėti etikos pažeidimus. Aiškino, kad laikraščio priskyrimas tam tikrai kategorijai nėra sankcija ir nekeičia bendrovės kaip juridinio asmens statuso. Aiškino, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes šiuo sprendimu tik konstatuojamas faktas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. G. bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas ir stabdytinas.
Teismas daro išvadą, kad būtina kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar administracinėje byloje taikytino Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 71 straipsnio 1 punktas atitinka Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas bei konstitucinį teisinės valstybės principą.
Išsprendžiant iš esmės administracinę bylą turi būti taikomos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, paskelbto Valstybės žinių 2005 06 15 Informaciniuose pranešimuose, Nr. 47-435, Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SPR-11, nuostatos, tame tarpe teismas turi išspręsti, ar pagrįstai pareiškėjai taikytas Kodekso 71 straipsnio 1 punktas. Šiuo sprendimu buvo informuojama, kad 2005 m. balandžio 15 d. įvykusiame žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime buvo patvirtintas naujos redakcijos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas bei buvo paskelbtas tekstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Iš tokio reglamentavimo darytina išvada, kad teismas negali taikyti ir žemesnės teisinės galios norminių teisės aktų, jeigu jie prieštarauja įstatymui. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 11 punkte nurodytoms byloms. ABTĮ 15 str. 1 d. 11 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą priėmė visuomeninių organizacijų atstovai, todėl tokio bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo tyrimas priskirtinas LVAT.
Bylos nagrinėjimo metu teismui kilo abejonių, ar Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse gali būti numatytas įstatymo nereglamentuotų poveikio priemonių taikymas. Be to, pareiškėjai taikyta poveikio priemonė, kurios galiojimas laike neapribotas, teisės aktai nenumato tokios priemonės taikymo galiojimo pabaigos nustatymo mechanizmo. Todėl, išsprendžiant bylą iš esmės, svarbu žinoti, ar joje taikomi teisės aktai neprieštarauja įstatymui. Šis klausimas gali būti išsprendžiamas tik kreipiantis su atitinkamu prašymu į LVAT.
Dėl to, teismas daro išvadą, kad administracinės bylos nagrinėjimas stabdytinas, nes būtina kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis teisės aktas atitinka įstatymą bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas buvo paskelbtas Valstybės žinių 2005 06 15 Informaciniuose pranešimuose, Nr. 47-435, Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SPR-11.
Šiuo sprendimu buvo informuojama, kad 2005 m. balandžio 15 d. įvykusiame žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime buvo patvirtintas naujos redakcijos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas bei buvo paskelbtas tekstas.
Tuo metu, kai buvo priimtas šios redakcijos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), galiojo Visuomenės informavimo įstatymo 2000 08 29 redakcija (įstatymo Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr. 75-2272 (2000 09 07)) su vėlesniais pakeitimais. Šio įstatymo 44 straipsnis „Visuomenės informavimo profesinė etika“ nustatė, kad:
„1. Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl žurnalistinės etikos”, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.
2. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį šaukia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius.
3. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės etikos normų.“.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencija buvo nustatyta Įstatymo 47 straipsnyje „Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija“. Šiame straipsnyje įtvirtintos tokios nuostatos:
„1. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija.
2. Komisiją iš 12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos nariai skiriami 3 metams.
3. Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę;
3) priskiria spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai;
4) prižiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo, erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų;
5) prižiūri, kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.
5. Komisija, atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijų deleguotų ekspertų.
6. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.
7. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.
8. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus. Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) platintojas nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.
9. Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.
10. Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.“. (Straipsnio redakcija - Įstatymo Nr. IX-2176, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)).
Taigi šiose teisės normose komisijai buvo pavesta tik priskirti spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai. Taip pat buvo nustatyta, kad Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Įstatyme nebuvo numatyta, kokius sprendimus gali priimti komisija, išnagrinėjusi nurodytus įstatyme pažeidimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 03 03 sprendime administracinėje byloje Nr. A/2-224-05 yra pasisakyta, kad „atlikdama profesinės etikos normų laikymosi priežiūrą, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo konstatuojamas padarytas etikos pažeidimas. Toks sprendimas turi neigiamą reikšmę pažeidimą padariusiam asmeniui bei jo veiklai (reputacijai) ir dėl tokio savo pobūdžio yra laikytinas teisinio poveikio (kontrolės) priemone, kuria siekiama užtikrinti įstatymo ir kitų teisės aktų dėl žurnalistinės etikos laikymąsi.“.
Šio ginčo atveju Komisija ne tik konstatavo padarytą profesinės etikos normų pažeidimą, bet ir taikė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 71 straipsnio 1 punkte numatytą poveikio priemonę, kurios nenustatė nei Kodekso priėmimo metu galiojęs Visuomenės informavimo įstatymas, nei šiuo metu galiojanti šio įstatymo redakcija. Darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjo priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, po to, kai buvo išnagrinėtas profesinės etikos pažeidimas, galimai yra tam tikra sankcija ar nuobauda, nes šis sprendimas turi būti skelbiamas viešai ir turi poveikį šio asmens dalykinės reputacijos vertinimui. Todėl kyla abejonių, ar už konstatuotą pažeidimą gali būti taikoma poveikio priemonė, prilygstanti administracinei nuobaudai (tokiai kaip pavyzdžiui įspėjimas), kurios nenumato įstatymas bei kurios galiojimas laike niekaip neapibrėžtas, nenumatytas nuobaudos galiojimo pasibaigimo konstatavimo mechanizmas. Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.
Dėl nurodytų aplinkybių kyla būtinybė patikrinti, ar Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SPR-11 paskelbto Valstybės žinių Informaciniuose pranešimuose (2005 06 15, Nr. 47-435) Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 71 straipsnio 1 punktas, nustatantis, kad „tokia viešosios informacijos rengėjo veikla, kai jis pažeidinėja šio kodekso nuostatas, yra pagrindas: 1) Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai“ atitinka: 1) Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2000 10 01, įstatymo Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr. 75-2272 (2000 09 07)) 1 daliai nustatančiai, kad profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, ir nenustatančiai, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse gali būti numatytas poveikio priemonių už etikos normų nesilaikymą taikymas; 2) Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 daliai (Įstatymo Nr. IX-2176, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30) redakcija), numatančiai, kad Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę ir nenumatančiai Komisijai galimybės taikyti poveikio priemonę – priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Kadangi kilusio ginčo teisiniai santykiai susidarė galiojant naujos Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos nuostatoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo Kodekso priėmimo metu galiojusių nuostatų, svarbu nustatyti, ar Kodekso 71 straipsnio 1 punktas atitinka Visuomenės informavimo įstatymo (Nr. X-752, 2006 07 11, Žin. 2006, Nr. 82-3254 (2006 07 27)) redakcijai, galiojusiai skundžiamo sprendimo priėmimo metu.
Taip pat kyla abejonių, ar tai, jog Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse nenumačius mechanizmo, kaip pasibaigia poveikio priemonės, numatytos Kodekso 71 straipsnio 1 punkte, tokios kaip priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, galiojimas, nepažeidžia konstitucinių teisinės valstybės principų.
Dėl to, teismas daro išvadą, kad administracinės bylos nagrinėjimas stabdytinas, nes būtina kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis teisės aktas atitinka įstatymą bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Kodekso 71 straipsnio 1 punkto taikymas keičia juridinio asmens teisinį statusą bei, kad Kodekso 71 straipsnio 1 punktas neatitinka VIĮ 3 str. 4 dalies nuostatų.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 82 straipsnio 8 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 112 str., 113 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Administracinės bylos nagrinėjimą atnaujinti ir sustabdyti.
Kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti:
ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, paskelbto Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SPR-11 Valstybės žinių Informaciniuose pranešimuose (2005 06 15, Nr. 47-435), 71 straipsnio 1 punktas atitinka Visuomenės informavimo įstatymo (2000 08 29 redakcija, Įstatymo Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr. 75-2272 (2000 09 07)) 44 straipsniui, nenustatančiam, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse gali būti numatytas poveikio priemonių taikymas; 47 straipsnio 4 daliai (Įstatymo Nr. IX-2176, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30) redakcija), nenustatančiai Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai teisės taikyti poveikio priemonę – priskirti viešosios informacijos rengėją profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai; Visuomenės informavimo įstatymo (2006 07 11 įstatymo Nr. X-752 redakcija) 43 straipsniui, nenustatančiam, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse gali būti numatytas poveikio priemonių taikymas; Visuomenės informavimo įstatymo (2006 07 11 įstatymo Nr. X-752 redakcija) 46 straipsnio 4 daliai nenustatančiai Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai teisės taikyti poveikio priemonę – priskirti viešosios informacijos rengėją profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai;
ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, paskelbto Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SPR-11 Valstybės žinių Informaciniuose pranešimuose (2005 06 15, Nr. 47-435), 71 straipsnio 1 punktas, ta apimtimi, jog Kodekse nenumatytas poveikio priemonės taikymo galiojimo pasibaigimo mechanizmas, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Nutartis neskundžiama.