- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2-773-589/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00088-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės I. E. pateiktą sprendimo neįvykdymo aktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja antstolė I. E. teismui pateiktu sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu (vykdomosios b. l. 19) konstatuoja, kad vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-30 vykdomąjį raštą Nr. VR-852 dėl L. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos bei patikrinus sprendimo, neįpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad L. M. nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. L. M. su nepilnamečiais vaikais bendrauja prieš tai nesusitaręs su jų motina D. M.. Nurodo, kad 2008-07-30 vykdomajame rašte Nr. VR-852 nustatyta, jog L. M. bendrauti su nepilnamečiais vaikais N. M. ir E. M. gali kiekvieną penktadienį nuo 17 val. pasiimant vaikus iš motinos D. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir sugrąžinti juos tuo pačiu adresu sekmadienį iki 17 val. Kitu metu, atsižvelgiant į L. M. darbo specifiką, su nepilnamečiais vaikais L. M. bendrauti, prieš tai susitarus su D. M., nuo ryto 7.30 val. iki 20 val. Todėl perduoda teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei prašo teismo spęsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmestinas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5199-755/2008, kurio pagrindu 2013-12-30 išduotas vykdomasis raštas Nr. VR-1773, nusprendė pakeisti 2007-03-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą šalių bendravimo su jų vaikais tvarką ir nustatyti, jog L. M. bendraus su vaikais N. M. ir E. M. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 18 val., paimdamas vaikus iš jų motinos D. M. namų (duomenys neskelbtini), ir sugrąžindamas juos tuo pačiu adresu. Negalint nurodytu laiku paimti vaikų, L. M. turi pranešti D. M. telefonu ar kitais būdais ne vėliau kaip prieš 7 dienas; Kitu laiku, atsižvelgiant į L. M. darbo specifiką, jis su vaikais galės bendrauti nuo 17 val. iki 20 val. prieš tai susitarus su D. M. ne vėliau kaip prieš 1 dieną ir tik kiekvienam vaikui sutinkant; L. M. su vaikais gali būti savo nuožiūra tiek pas savo giminaičius (senelius, dėdes), tiek L. M. gyvenamojoje ar kitoje vaikams tinkamoje vietoje. Vaikams esant su tėvu, su jais D. M. gali bendrauti ryšio priemonėmis; L. M. negali vaikų palikti namuose vienų, nebendrauti su jais girtaujančių kompanijose, be motinos sutikimo negali išvežti jų už Lietuvos Respublikos ribų, negali daryti vaikams įtakos, nustatant juos prieš motiną; L. M. vaikų N. M. ir E. M. rudens, žiemos, pavasario atostogų metu gali paimti vaikus pusei atostogų laiko, bet ne ilgiau nei dviem savaitėms. Apie atostogų laiką bei trukmę privalo įspėti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš mėnesį; Nustatė, jog tais atvejais kai vaikai Šv. Kalėdas švenčia su motina, tai Šv. Velykas jie švenčia su tėvu ir atvirkščiai; Vaikų ligos atveju jie bus tik su motina D. M.; Vaikus L. M. gali paimti tik iš jų motinos namų arba, jai sutikus, iš kitos sutartos vietos. Paėmęs vaikus, L. M. turi juos motinai ir sugrąžinti.
Antstolė I. E. 2013 m. gruodžio 27 d. vykdomojoje byloje Nr. 0163/13/02777 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (vykdomosios b.l. 19), kuriame nurodoma, kad L. M. nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. L. M. su nepilnamečiais vaikais bendrauja prieš tai nesusitaręs su jų motina D. M.. Todėl mano, kad yra reikalinga spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (b.l. 2). Teismui pateiktame neįvykdymo akte antstolė neprašo dėl sprendimo nevykdymo skolininkui L. M. skirti baudą. Pats skolininkas L. M. pripažino, kad nevykdo teismo sprendimo, nes pasikeitus aplinkybėms jo nebetenkina teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, todėl artimiausiu metu kreipsis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (vykdomosios b.l. 18).
Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. nuostatos numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, pagal CK 3.170 str., tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Lietuvos Respublikos CPK 18 str. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi. Teismo sprendimo vykdymo procesas yra svarbi civilinio proceso stadija, nes joje realizuojamas priimtas teismo sprendimas, todėl visi asmenys turi laikytis vykdymo proceso normų, vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus, o nesutinkant su antstolio reikalavimais dėl jų neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, skųsti antstolio veiksmus Lietuvos Respublikos CPK 510-513 str. nustatyta tvarka. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str.). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą (CPK 585 str. 2 d., 771 str. 5 d.).
Civilinio proceso kodekso teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato galimybės antstoliui reikalauti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Vadinasi, antstolis yra įgaliotas vykdyti teismo sprendimus, tačiau jis neturi materialinio suinteresuotumo teismo sprendimo vykdymu, taip pat jis nėra įgaliotas atstovauti materialiai teismo sprendimo įvykdymu suinteresuotų asmenų. Teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Vadinasi, įstatymo nuostatos numato galimybę, pačiam L. M., kurio nebetenkina teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ar D. M. pareikšti teismui ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Atsižvelgiant į tai, kad antstolis teismui pateiktu aktu neprašo skolininkui L. M., nevykdančiam teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų, skirti baudą, o tik prašo pakeisti vykdymo tvarką, nors įstatymas tokios galimybės (antstoliui reikalauti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką) nenumato, be to, laikytina, jog pakeitus antstolio prašomą vykdymo tvarką, būtų pakeista ne sprendimo vykdymo tvarka, o Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalies dėl bendravimo su vaikais esmė ir turinys, todėl tenkinti antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nėra pagrindo, prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d., 290 str., 291 str. ir 771 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjos antstolės I. E. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.