Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, P. G., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, nukentėjusiai A. M., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK atstovui nedalyvaujant

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. G. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2013 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK (toliau – Institucija) VPS PP tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2013 m. kovo 12 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), A. M. einant keliuku pro P. G. sodybą, iš jo atbėgęs P. G. priklausantis juodos spalvos šuo įkando A. M. į dešinės kojos blauzdą, tuo padarydamas jai sužalojimą, tokiais savo veiksmais P. G. pažeidė Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr.V17-409 patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių 3 dalies 25, 29, 35.4 p., 35.5 p., 5 d. 45 p., 13 d. 91.21 p. Už šį administracinį teisės pažeidimą P. G. tos pačios Institucijos 2013 m. kovo 26 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 10 d. 750 Lt bauda.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. G. parodė, kad P. G. yra jos draugas, su juo kartu gyvena P. G. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) P. G. sodyboje laikomi du šunys – vienas laikomas voljere, kitas, priklausantis jai, gyvena kambaryje. Tai pat jos šuniukas turi atsivedęs dar vieną šuniuką. Šuo, laikomas kambaryje, kartais išleidžiamas į lauką, būna, kad kartais aploja svetimą žmogų, tačiau šuo nėra agresyvus. 2013 m. kovo 13 d. sulaukė skambučio iš veterinarijos tarnybos bei atvykę veterinarijos tarnybos darbuotojai šunis apžiūrėjo bei pasakė, kad 2013 m. kovo 12 d. šuo įkando pašto darbuotojai. Ji įvykio nematė, tačiau matė per P. G. kiemą einančią pašto darbuotoją, tuo metu jai priklausantis šuo buvo kambaryje, o P. G. priklausantis šuo – voljere, kuris niekada iš voljero nėra išleidžiamas. P. G. sodyba nėra aptverta, būna, kad aplink voljerą prisirenka labai daug šunų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad yra P. G. kaimynė. Žino, kad P. G. sodyboje auginami du šunys: vienas šuo - mažiukas, kambarinis, priklausantis N. G., kuris laikomas kambaryje ir išleidžiamas į lauką tik šeimininkams prižiūrint, kitas – didesnis šuo - laikomas užtvertas voljere. Taip pat ne kartą pastebėjo keliu lakstančių ir kitų šunų. Kad būtų kas įkandęs pašto darbuotojai, nematė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad vieną kartą per savaitę apsilanko pas P. G., kurio sodyboje auginami trys šunys. Vienas šuo laikomas užtvertas voljere, o kalytė su mažyčiu šuniuku, priklausantys N. G., laikomi kambaryje. Nematė, kad kada nors šuo, gyvenantis voljere, lakstytų po kiemą palaidas, tačiau matydavo po P. G. sodybą lakstančių benamių šunų. Įvykio dieną jam A. M. atnešė pensiją ir pasakė, kad kaimyno šuo jai perkando koją. Kokio kaimyno – nepasakė. Taip pat nerodė įkandimo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Č. parodė, kad yra P. G. kaimynas, dažnai lankosi pas P. G. Žino, kad pas P. G. yra vienas šuo, auginamas voljere, kurio matyti palaido, ne voljere, neteko, ir kambarinis šuniukas, kuris turi dar vieną šuniuką. Kiek žino, kambarinis šuo priklauso P. G. žmonai, jis nėra agresyvus, jo lauke nėra matęs. Taip pat teko matyti P. G. sodyboje pasiklydusių šunų. Apie tai, kad moteriai įkando šuo, girdėjo iš savininko, tačiau įvykio pats nematė.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pensijų išnešiotoja. 2013 m. kovo 12 d. nešiojo pensijas(duomenys neskelbtini). Tą dieną ją į (duomenys neskelbtini) atvežė vyras. Kadangi kelias į L. sodybą eina pro P. G. sodybą, vyras automobilį paliko prie kiemo, prie įvažiavimo į P. G. sodybą, o ji per P. G. sodybą nunešė pensiją L. Ji į šią sodybą ji ėjo 3-4 kartą. Jai nunešus pensiją ir grįžtant atgal, pamatė P. G. kieme lakstančius šunis: vieną didelį, kudlotą, kitą – mažą, kiemsargį. Staiga pribėgęs mažiukas šuo jai įkando į koją. Ji suklykė. Šuniui įkandus, iš žaizdos bėgo kraujas. Tuo metu P. G. buvo prie automobilio, kalbėjo su jos vyru ir matė kaip šuo jai įkando ir dar pasakė, kad kitą mėnesį ją užpjudys šunimis. P. G. sodyba nėra aptverta, yra tik vartai. Taip pat neatkreipė dėmesio į tai, ar yra įspėjimas apie šunis. Ar įvykio dieną matė šunį voljere, neatsimena. Nespėliojo, kad jai įkandęs šuo yra P. G., bet kadangi šuo buvo P. G. kieme, tai ji ir pagalvojo, kad tai pastarojo šuo. Be to, kaimynai pasakė, kad mažasis šuo turi šuniuką, todėl jis toks agresyvus. Su P. G. nekonfliktuoja, tik jai, maždaug prieš mėnesį einant pro jo (P. G.) sodybą, V. G. pasakė, jog pro jo sodybą ji nevaikščiotų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J. M. parodė, kad jo žmona išnešioja pensijas, jis ją veža džipu. Įvykio dieną jis atvežė žmoną į (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį prie sodybos vartų ir apie tris minutes kalbėjo su P. G. Tuo metu žmona buvo išėjusi pas L. nunešti jiems pensijas. Žmonai grįžtant, girdėjo lojant šunis, taip pat išgirdo šūktelėjimą, tačiau nesuprato kas šaukė. Žmona, grįžusi prie automobilio, pasakė P. G., kad pastarasis prisirištų šunis, kadangi jie įkando. Ką P. G. atsakė, neprisimena. Ar P. G. galėjo matyti, kaip žmonai įkando šuo, nežino. Anksčiau P. G. kieme buvo matęs du skirtingus šunis – vieną, panašų į vilkšunį, kitą – beveislį, taip pat kovo mėnesį matė mažiuką margą šuniuką. Voljere šuns matęs nebuvo. P. G. buvo priėjęs su margu šunimi. P. G. sodyba nėra aptverta, tik stovi užtvara. Ženklo, kad kieme yra šuo nėra, yra tik kažkokia lentelė įspėjanti, kad tai privati valda. Žmonai išvežiojus visas pensijas, nuvyko į ligoninę.

Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir byla prieš P. G. nutrauktina (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

P. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 110 str. 10 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad 2013 m. kovo 12 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), A. M. einant keliuku pro P. G. sodybą, iš jo atbėgęs P. G. priklausantis juodos spalvos šuo įkando A. M. į dešinės kojos blauzdą, tuo padarydamas jai sužalojimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomu metu jo laikomas šuo negalėjo įkasti A. M., kadangi tuo metu buvo pririštas.

ATPK 110 str. 10 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykles, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui. Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn gyvenamojoje vietoje galiojančių Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. V17-409 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 3 dalies 25 punktas numato, kad Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, tų pačių taisyklių 5 dalies 45 punktas nustato, kad jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Registratoriui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti veterinarijos specialistui jį stebėti, taisyklių 3 d. 29 p. nustato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros, taisyklių 35.4 p. nustato, kad uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas apie šunį, taisyklių 35.5 p. įtvirtinta, kad atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ir ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose, taisyklių 13 d. 91.21 p. numato, kad draudžiama išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis yra: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, tai pat kitokie dokumentai. ATPK 257 str. numato, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš aukščiau aptartų normų seka, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus visas galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog 2013 m. kovo 12 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), šuns buvo apkandžiota nukentėjusioji A. M. Šią aplinkybę taip pat patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 23-24), kuriame nurodoma, kad A. M. padaryta dešinės blauzdos žaizda (šuns įkandimas). Byloje kyla ginčas dėl to, jog būtent P. G. laikomas šuo, neva įvykio metu buvęs palaidas neaptvertoje jam priklausančioje sodyboje, įkando nukentėjusiajai. P. G. kategoriškai neigia, kad jo augintinis įvykio metu galėjo būti kieme palaidas, kadangi jis visą laiką būna laikomas voljere ir iš jo nėra išleidžiamas. Šuo nebuvo iš voljero išleistas ir įvykio dieną. Šios P. G. nurodomos aplinkybės nėra paneigtos: teismo posėdžio metu apklausta A. M. patvirtino, kad jai įkando juodos spalvos mažas šuniukas, tuo tarpu tiek P. G., tiek byloje apklaustų liudytojų N. G., A. K., P. K., P. Č. paaiškinimai patvirtina faktą, kad P. G. augina juodos spalvos kalę, kuri laikoma voljere. Minėti liudytojai nurodė, jog niekada nėra matę minėto šuns kieme palaido. Kitas šuo, auginamas P. G. sodyboje, priklauso N. G. ir kartu su minėtos šuns jaunikliu, laikomas kambaryje bei be šeimininkų priežiūros į lauką nėra išleidžiamas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasiutligės epizootinio tyrimo aktas (b.l. 6), kuriame nurodoma, kad P. G. sodyboje yra laikomi trys nevakcinuoti šunys: juodos spalvos mišrūnė kalė 6 metų amžiaus laikoma aptvertame voljere, kambariniai šunys – 1 m. juodos spalvos mišrūnė kalė ir jos 1 mėn. amžiaus rusva kalytė, priklausantys N. G.. Taip pat minėtame akte pažymėta, kad apie voljere laikomą kalę nežinomų šunų yra išmintas takas. Konstatuotina, kad P. G. tiek tiriant įvykį, tiek teismo posėdžio metu davė nuoseklius ir detalius paaiškinimus dėl to, kad jam priklausantis šuo įvykio metu buvo voljere, taip pat N. G. priklausantis šuo tuo metu buvo namuose prižiūrimas ir į kiemą išėjęs nebuvo, šias aplinkybes taip pat patvirtino ir N. G. Tuo tarpu nukentėjusioji apklausiama teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai apibūdinti jai įkandusio šuns, nurodė, kad nespėlioja, kad jai įkandęs šuo yra P. G., bet kadangi šuo buvo P. G. kieme, tai ji ir pagalvojo, kad tai pastarojo šuo. Be to, aukščiau nurodytame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akte nurodoma, jog A. M. pranešė, kad prie P. G. sodybos jai įkando nenustatyto savininko šuo. Liudytojas G. J. M. patvirtino, jog nematė žmonai įkandusio šuns, taip pat negalėjo tiksliai apibūdinti įvykio metu P. G. sodyboje matytų šunų. Minėtas liudytojas taip pat parodė, jog anksčiau yra matęs P. G. sodyboje pilką vilkšunį, taip pat margą šunį - tai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomą aplinkybę, jog į jo sodybą, kuri yra neaptverta, taip pat atbėga ir beglobiai šunys.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, taip pat ir teismo posėdyje apklaustų nekentėjusiosios bei liudytojų parodymus, daro išvadą, kad nėra neginčijamų bei patikimų įrodymų, jog P. G. atliko priešingus teisei veiksmus, kurie jam inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo protokole.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm.b.Nr.N9-990/2006, Nr.N62 – 3686/2008).

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad P. G. inkriminuojamas pažeidimas nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, nes faktas, kad 2013 m. kovo 12 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) A. M. einant keliuku pro P. G. sodybą, iš jo atbėgęs būtent P. G. priklausantis juodos spalvos šuo įkando A. M. į dešinės kojos blauzdą, neįrodytas, todėl nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo atveju P. G. veikoje nesant pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 10 d. įvykio ir sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla prieš P. G. nutrauktina (ATPK 250 str. 1d. 1 p., 302 str. 1d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2013 m. kovo 26 d. nutarimą, kuriuo P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 110 str. 10 d. nubaustas 750 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą prieš P. G. nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.