- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-856-511-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-3-00009-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. išteisintas.
Iš D. S. priteista A. S. 1000 Lt už teisines pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. buvo perduotas teismui pagal kaltinimą, jog jis 2011 m. kovo 1d., apie 4 valandą ryto, padegė nukentėjusiosios D. S. namus, esančius J. T. – (duomenys neskelbtini), ir tyčia sunaikino jos turtą, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą BK 188 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. S. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-09-06 išteisinamąjį nuosprendį ir A. S. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, priteisti išlaidas už gynybą visose teismų instancijose. Nukentėjusioji skunde teigia, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nepilnai ištyrė byloje surinktus įrodymus, jų neanalizavo, nepasisakė dėl teismo posėdžio metu pagarsintų liudytojų V. B. , Z. Ž. bei J. R. parodymų. Liudytojų parodymai nuosprendyje iškraipyti, tokių parodymų nei liudytojas J. R. nei V. T. nedavė nei teismo posėdžio metu nei ikiteisminio tyrimo metu. Teismas sąmoningai iškraipė liudytojų parodymus, surašydamas juos kaip palankiau kaltinamajam, kad priimtų išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismo nuosprendžio motyvai neaiškūs ir nesuprantami. Teismas cituoja BK 188 str. 1 d. dispoziciją ir, citatos nebaigęs, pereina prie šio straipsnio komentarų, kurie patvirtina A. S. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas į tai neatsižvelgia. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus teismas tik išvardija ir lieka neaiški teismo pozicija, ar jais remiasi ar ne, dėl kokių priežasčių vienus liudytojų parodymus prima už pagrindą, o kitus atmeta, nuosprendyje tuo klausimu nėra jokios analizės. Nukentėjusioji teigia, jog A. S. kėsinosi sunaikinti didelės vertės turtą, nes namo vertė virš 40 000 Lt. Tik dėka atsitiktinumo ( pro šalį važiavo liudininkas V. T. ) A. S. nepavyko įgyvendinti savo suplanuotų tikslų - kerštaujant namo savininkei, sudeginti namą. Nusikaltimo nebaigė dėl nepriklausančių nuo kaltinamojo A. S. aplinkybių, nes gaisrą pastebėjo liudininkas V. T. . Pasirinktas padegimo laikas (ankstyvas rytas, kai žmonės būna daugiausiai įmigę), taip pat patvirtina, kad A. S. tyčia sąmoningai buvo nutaręs sunaikinti didelės vertės turtą, prieš tai iš anksto numatęs visas aplinkybes. Kilusio gaisro kaltinamas A. Š. nebandė gesinti, nors buvo galima tą padaryti. A. S. gaisro pradžioje nešė daiktus iš bepradedančio degti namo, o ne kvietė gaisrininkus ar kaimynus. Šios aplinkybės rodo, kad A. S. sąmoningai turėjo tikslą sunaikinti D. S. priklausantį didelės vertės turtą, šią aplinkybę patvirtino liudininkai J. R. , V. B. ir A. Ž. , Z. Z. . A. S. žadėjo V. B. (parodymai teismo posėdžio metu pagarsinti) ir A. Z. po 200, 1000 Lt, kad šie padegtų namą. Kad sudegins namą A. S. yra sakęs liudytojui J. R. bei Z. Z. . Šie įrodymai teismo posėdžio metu nepaneigti ir jais privalu vadovautis. Namo vertė 40 000 lt. Buvo kėsintąsi šį turtą sunaikinti jį padegant iš vidaus, nes langai nebuvo išdaužyti, durys buvo užkabintos, o namo viduje buvo tik vienas A. S. , kuris pasišviesdamas degiojo degtukus ir juos mėtė. Teismas netenkino prašymo apklausti A. Ž. ir nepagarsino jo parodymų, nes jie teismui nenaudingi, priimant išteisinamąjį nuosprendį. A. Ž. patvirtino, kad jam siūlė 100 Lt , kad padegtų namą, nes nori atkeršyti giminaičiams. Tokie liudytojų J. R. , Z. Ž. , V. B. parodymai bei nepagarsinti A. Ž. parodymai paneigia teismo išvadą, kad A. S. neturėjo jokio tikslo ar noro ( keršto, pykčio, kt. ) padegti nukentėjusios namą. Liudytojai aiškiai nurodė, kad A. S. turėjo aiškų tikslą atkeršyti A. S. už pralaimėtą bylą dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo. Teismo motyvas, kad A. S. neturėjo noro ir keršto ir pykčio padegti nukentėjusios namą, paneigtas liudininkų parodymais.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą A. S. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, o nukentėjusiosios D. S. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš D. S. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai atmetė šališkus liudytojų J. R. , Z. Ž. bei pagarsintus V. B. parodymus, šio duotus ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie buvo nenuoseklūs, skyrėsi nuo pirminių, duotų tuoj po gaisro. D. S. jį jau kaltina ne turto sunaikinimu ar sugadinimu dėl neatsargumo, o tyčiniu turto sunaikinimu ar sugadinimu, t.y. nusikaltimu numatytu BK 187 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
Nuosprendis panaikintinas dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo ir byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo.
Nukentėjusioji D. S. kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka, prašydama pradėti baudžiamąjį procesą A. S. atžvilgiu dėl BK 188 str. 1d. numatytos nusiklastamos veikos padarymo ( t. 2, b.l. 2-4).
Iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutarties matyti, jog teismas perdavė nagrinėti į teisiamąjį posėdį D. S. skundą privataus kaltinimo tvarka dėl to, kad 2011 m. kovo 1d., apie 4 valandą ryto, A. S. padegė jos namus, esančius J. T. -(duomenys neskelbtini), ir tyčia sunaikino jos turtą, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą BK 188 str. 1 d. ( T. 2, b. L. 23-24).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas A. S. iš kaltinimo pagal BK 188 str. 1 d. išteisino, nurodydamas, jog kaltinamasis neturėjo tyčios sunaikinti svetimą turtą.
BK 188 str. 1d. numato atsakomybę tam, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
Kaltindama A. S. neatsargiu nusikaltimu, numatytu BK 188 str. 1d., pareiškėja taip pat pasisakė, kad jos nuomone, A. S. turėjo tyčią padegti nukentėjusiajai priklausantį namą, ką akcentavo ir apeliaciniame skunde, tačiau 2011-09-16 nutarimu Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras bylą dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo nutraukė, nurodydamas, jog nukentėjusioji gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl A. S. atsakomybės pagal BK 188 str. 1 d.
Nukentėjusioji 2011-10-01 skundu kreipėsi į teismą dėl A. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 188 str. 1d. skunde nurodydama, jog "kadangi A. S. kaltu prisipažino ir dalies ir parodė, kad namą padegė dėl neatsargumo, nes namo langai ir durys buvo uždaryti iš vidaus bei neišdaužyti, gaisras kilo namo viduje, tai patvirtino ugniagesiai vairuotojai D. J. ir R. B. , bei įrodyta 2011 03- 11 ir 2011 05 19 įvykio vietos apžiūros protokolais, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 188 str. 1 d. sudėtis". Iš to matyti, jog nukentėjusioji aiškiai išreiškė valią A. S. atžvilgiu pradėti baudžiamąjį procesą dėl neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 188 str. 1d., kartu skunde abstrakčiai nurodydama, kuo tokį savo reikalavimą grindžia.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėdamas bylą dėl veikos pagal BK 188 str. 1 d., kur numatyta atsakomybė už neatsargų nusikaltimą, apylinkės teismas nuo pat skundo perdavimo nagrinėti, o taip pat ir nuosprendyje, kaltinamojo A. S. baudžiamosios atsakomybės galimybę siejo tik su kaltinamojo tyčinių veiksmų, sunaikinant svetimą turtą, padarymu. Tyčinių veiksmų nenustatęs, teismas pagal BK 188 str. 1 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Taip teismas suvaržė nukentėjusiosios teisę dėl sugadinto turto privataus kaltinimo tvarka reikalauti kaltinamojo A. S. atsakomybės už neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 188 str. 1 d. Dėl šios priežasties laikytina, jog byla buvo išnagrinėta nukentėjusiosios atžvilgiu šališkai nuo pat nutarties bylą perduoti nagrinėti į teismo posėdį priėmimo. Todėl vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 4 p., skundžiamas nuosprendis panaikintinas ir byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo, pradedant nukentėjusiosios D. S. skundo priėmimo klausimo išsprendimu.
Iš naujo sprendžiant klausimą dėl skundo priėmimo, atkreiptinas dėmėsys į tai, kad jeigu pareiškėja laikosi pozicijos, jog A. S. tyčia pasikėsino sunaikinti jos didelės vertės turtą, kas sektų iš jos apeliacinio skundo, tai reikalavimą A. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn atitinkamai pagal BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2 d., nukentėjusioji turėtų realizuoti ne krepdamasi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl veikos, numatytos BK 188 str. 1d., bet apskųsdama Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-07-01 nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 187 str. 2d., nutrauktas, Utenos apylinkės vyriausiajam prokurorui, o pastarojo nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Taip pat pažymėtina, jog BPK 412 str. nustato reikalavimus nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo turiniui. Skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 412 str. nereikalauja, jog privataus kaltinimo tvarka paduodamame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas preciziškai - leistini nedideli, neesminiai netikslumai bei nukrypimai nuo formos, tačiau baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vieni svarbiausiųjų yra rungimosi principas ( BPK 7 str.) bei teisė į gynybą ( BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Dėl A. S. pateikto kaltinimo pagal BK 188 str. 1 d., teismas turėtų įvertinti, ar A. S. inkriminuojamos turto sugadinimo aplinkybės skunde yra atskleistos pakankamai, bei atkreiptinas dėmesys, jog kaltinimo ribos turi būti apibrėžtos taip, kad kaltinamajam būtų galimybė tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo.
Ši nutartis neskundžiama.