- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- eI-4152-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04539-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Iveta Pelienė, Donatas Vansevičius
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- V. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo atstovei (advokatei) Linai Šikšniūtei-Vaitiekūnienei ir atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei I. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA, Agentūra) 2015-08-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) dėl paramos dalies neskyrimo ir įpareigoti NMA priimti naują sprendimą skirti paramą pilnai ir kompensuoti pilnai projekto išlaidas; 2) panaikinti 2015-04-20 Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-07-20 Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų išvadas; 3) priteisti iš atsakovės žyminį mokestį, skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose” 2013-03-21 pasirašytą paramos sutartį Nr. 2IM(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) su NMA įgyvendino projektą „Parkas (duomenys neskelbtini) miške”. Sutartį įgyvendino dviem etapais. Pagal pirmąjį mokėjimo prašymą už investicijas NMA išmokėjo visą prašomą sumą, o pagal antrąjį – 10 156,85 Eur vietoj 21 947,00 Eur. 2015-08-17 gavo NMA 2015-08-13 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo iš dalies”, kuriame nurodyta, kad NMA priėmė Skundžiamą sprendimą neišmokėti 11 790,15 Eur paramos dalies, nes patikrinimo metu nustatė, kad įsigytos pavėsinės išlaidos yra netinkamos. NMA nurodė, kad 2015-02-24 vykusios patikros vietoje metu nustatyta, kad privataus miško tvarkymo projekte, pateiktame su paraiška, nurodyta, kad pavėsinė bus su akmens plokščių stalu ir suoliukais, palei pavėsinės perimetrą bus sustatytos akmens plokštės, o pavėsinės stogas bus uždengtas skiedrų danga, tačiau patikros vietoje metu nustatyta, kad stalo, suoliukų ir akmens plokščių nėra, o stogas uždengtas medinėmis lentomis, todėl nustatė Sutarties 17.1 papunkčio pažeidimą. Taip pat nurodė, kad prašyme prašoma paramos suma (21 947 Eur) daugiau kaip 3 proc. viršija (7,13 proc.) apskaičiuotą (20 383,05 Eur) paramos sumą, todėl pritaikė 1 563,95 Eur skirtumo dydžio sankciją vadovaujantis Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-20 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 111.3 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.3. papunkčiu. Pareiškėjas pažymi, jog miškotvarkos projekte numatyta įrengti 27 kv. m. pavėsinę, kuri kaip nustatyta NMA 2015-02-24 vykdytos patikros metu, yra įrengta, todėl NMA, pažeisdama Administravimo taisyklių 197.1.1. papunkčio reikalavimus, netinkamomis pripažino visas pavėsinės įrengimo išlaidas, o ne tik išlaidas, susijusias su pavėsinės baldų (akmens plokščių stalo ir suoliukų, palei pavėsinės perimetrą akmens plokščių) įrengimu. NMA, atsisakydama kompensuoti pavėsinės įsigijimo išlaidas apsiribojo formaliu vertinimu ir, pažeisdama Įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, nevertino, jog turinio atžvilgiu projekto tikslai pasiekti, pavėsinė atlieka atokvėpio vietos funkciją, ji yra projekte nustatyto dydžio ir formos, todėl pavėsinės įsigijimo išlaidos pripažintos netinkamomis nepagrįstai ir neteisėtai. Pavėsinės išlaidos yra pagrįstos apskaitos dokumentais, ji yra faktiškai įrengta. NMA neteisėtai atsisakius kompensuoti visas pavėsinės įrengimo išlaidas, neteisėtas yra ir sprendimas skirti papildomą sankciją, kadangi, pripažinus tinkamomis kompensuoti patirtas pavėsinės įrengimo išlaidas, mokėjimo prašyme prašoma paramos suma neviršija 3 proc. apskaičiuotos paramos sumos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sankcija yra tokio pat dydžio kaip pirmame Sprendimo punkte nurodyta nesuteikiama paramos suma, ji yra neteisėta, nes už tą patį NMA nurodytą pažeidimą (baldų pavėsinėje neįrengimą) parama yra mažinama du kartus. Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 111 1. bei 111.3. punktuose nurodyti skirtingi paramos mažinimo atvejai, tačiau jie negali būti taikomi kartu vienam pažeidimui, kas reikštų paramos mažinimą du kartus.
Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad atlikusi papildomas užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes, NMA nustatė, kad dalies investicijų rinkos vertė yra per didelė. NMA teigimu gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma, todėl taikė sankcijas ir paramos dydį sumažino 9 624,71 Eur, neįskaičiuojant PVM, viso nekompensuota 11 790,15 Eur paramos suma. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka, nes, jo teigimu, investicijos atliktos griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintais įkainiais. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-11 įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl Normatyvinių įkainių tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones nustatymo metodikos patvirtinimo (Dėl Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo)“ (toliau – ir Įkainių nustatymo metodika) 4(1) p., 15(1) p. ir nurodo, jog pasirinko taikyti patvirtintus didžiausius įkainius pagal Įkainių nustatymo metodikos 5 priedą. Šiuose įkainiuose nurodyta, kad didžiausieji įkainiai nustatyti kaip rinkos kainų vidurkis, apskaičiuotas ekspertų, taigi tai iš esmės yra rinkos kainos vidurkis, nustatytas ekspertų. Teigia, kad NMA pažeidė Administravimo taisyklių 5.10 p. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog NMA, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes, kurių metu buvo išnagrinėti projekto pirkimo dokumentai, miškotvarkos, landšafto projektai. NMA pagal minimų ekspertizių išvadas nustatė, kad investicijų – suolai (3 vnt.), šiukšlių dėžės (2 vnt.), pažintinis takas (320 m x 1,5 m), žvyruota aikštelė (125 kv. m), laužavietė (1 vnt.) rinkos vertė yra mažesnė ir netinkamomis finansuoti pripažintos 9 624,71 Eur išlaidų, tačiau su tokia išvada pareiškėjas nesutinka. Vadovaujasi Administravimo taisyklių 153.2 papunkčiu ir nurodo, kad vykdydamas Sutartį Pagal projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-05 įsakymu Nr. 3D-150 pirko landšafto projekto parengimo paslaugas, šių pirkimų dokumentus teikė NMA, kuri nurodė, kad pirkimai įvykdyti tinkamai, kitas investicijas atliko pagal nustatytus didžiausius įkainius. Nagrinėjamu atveju NMA buvo žinoma, kad pirkimai buvo atlikti vadovaujantis nustatytais didžiausiais įkainiais, o ne Pirkimo taisyklėmis ir pažymi, kad Administravimo taisyklės aiškiai nustato pareigą, kad paramos gavėjas turi vykdyti pirkimus pagal nustatytus didžiausius įkainius. Ekspertizių išvados bei ekspertų kompetencija yra ginčytinos, kadangi Įkainių nustatymo metodikoje nurodyti įkainiai yra aukštesnės teisinės galios, nes nustatyti ne tik ekspertų atsižvelgiant į rinkos kainas, bet ir patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro. Teigia, jog ekspertizėse nurodytos investicijų rinkos kainos yra dvigubai mažesnės nei Įkainių nustatymo metodikoje nurodytosios, o tai prieštarauja Įkainių nustatymo metodikos nuostatoms. Pažymi, jog NMA nepagrįstai, pareiškėjui raštu paprašius, nepateikė ekspertizių susipažinimui. Nurodo, jog NMA vertindama pirmą mokėjimo prašymą pažeidimų nenustatė, priėmė sprendimą išmokėti paramą pagal pasirašytą Sutartį, tačiau vertinant antrą mokėjimo prašymą, NMA Skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasi neteisėtomis ekspertų išvadomis. Tokiais veiksmais NMA akivaizdžiai pažeidžia paramos gavėjo teisėtus lūkesčius, kai paramos suma sumažinama po to, kai ji buvo patvirtinta patenkinant paraišką ir pasirašant sutartį bei sumažinant paramos sumą jau kompensuotomis išlaidomis. Tokiais veiksmais NMA pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Be kita ko, vadovaujantis Administravimo taisyklių 1 p. ir Įgyvendinimo taisyklių 103 p. NMA pažeidė paramos skyrimo terminus ir nurodo, jog mokėjimo prašymą pareiškėjas pateikė 2015-02-13, tačiau dalis paramos, t. y. 10 156,85 Eur išmokėta tik 2015-07-31, praėjus daugiau kaip 120 darbo dienų, t. y. dvigubai ilgesnį terminą nei nustatyta Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėse.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde teigia, jog Ekspertinio konsultavimo ataskaitos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo 22 str. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymo Nr. 1K-159 57 ir 58 punktais nurodo, jog ekspertinio vertinimo išvadose nėra nurodyta informacijos apie 3 sandorių kainas, jos apskritai nebuvo lyginamos. Taip pat, ataskaitose nebuvo nustatomi kainų vidurkiai, neaišku kaip paskaičiuota rinkos kaina, kaip to reikalauja Administravimo taisyklių 197.1.8 p. 2015-04-20 ataskaitoje nurodyta, kad suolų ir šiukšlių dėžių įrengimo kaina buvo perskaičiuota pagal statybų skaičiuojamųjų kainų rekomendacijas, nurodytas ataskaitos priede Nr. 1, tačiau prieduose pateiktos ne rekomendacijos, o lokalinės sąmatos, kurios yra pačių ekspertų subjektyviai nurodyta kaina. Ši ataskaita apskirtai negali būti vertinama kaip eksperto išvada, nes iš esmės yra komercinis pasiūlymas. Ekspertai nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-11 įsakymo Nr. 3D-330 5 priedu, todėl buvo padarytos neteisingos ir šį įsakymą pažeidžiančios išvados, ataskaitose nėra pateiktas rinkos kainų palyginimas su minėtame įsakyme nurodytais įkainiais, pareiškėjo investicijų rinkos kainos nurodytos dvigubai mažesnės nei Įkainių nustatymo metodikoje. Pažymi, jog nėra pateikta jokių eksperto kvalifikaciją bei veiklos teisėtumą įrodančių dokumentų.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog Skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta kompensuoti daugiau nei pusę paramos sumos. Nurodė, jog NMA buvo pateikta darbų sąmata ir su tokia sąmata NMA sutiko jau pradinėje projekto stadijoje. NMA dėl didžios dalies atmestų investicijų kompensavimo sumos buvo pasisakiusi pirmojo prašymo nagrinėjimo metu, tačiau pateikus antrą mokėjimo prašymą NMA pakeitė savo poziciją. Skundžiamame sprendime NMA pateikė esminį argumentą, jog ji užsakė ekspertų paslaugas ir pagal jų ataskaitoje nurodytas sumas sumažino paramos gavimą. Nors NMA Skundžiamame sprendime nurodė, jog buvo remiamasi ne vien ekspertiniais duomenimis, tačiau tokio savo argumento niekuo nepagrindė. Pažymėjo, jog pagal Administravimo taisykles NMA turi teisę samdyti ekspertus tik dėl vidutinės rinkos vertės nustatymo, o šiuo atveju negalėjo kilti abejonių dėl atliktų darbų vidutinės rinkos kainos. Ekspertizė buvo nustatyta ne vidutinėms rinkos kainoms, o konkretiems darbams. Taip pat, pažymėjo, jog Ataskaitoje nėra jokios informacijos apie panašius ar analogiškus darbus, joje analizuojami tik konkretūs darbai, kurie buvo atlikti, prie Ataskaitos nėra jokių nuotraukų ar matavimų, kurie pagrįstų Ataskaitos teisingumą. Pažymėjo, jog pareiškėjas NMA pateikė visus reikalingus dokumentus investicijų išlaidoms pagrįsti. Ekspertinėje ataskaitoje visiškai nebuvo vertinamas darbo užmokestis už atliktus darbus bei medžiagų įsigijimo ir atsivežimo sąnaudos, nukasto grunto sandėliavimas, nurodomi kitokie nei suplanuoti kiekiai. Ataskaitoje neatsižvelgta į smėlio ir žvirgždo užvežimo sąnaudas bei kitų tako medžiagų įsigijimo ir atvežimo sąnaudas, kalbama tik apie pagrindo paruošiamuosius darbus ir pasluoksnio įrengimą. Taigi, Ataskaitoje neanalizuoti tam tikri esminiai sąmatos rodikliai. Pažymėjo, jog NMA neginčija, kad buvo neatlikti kažkokie darbai ar buvo nupirktos ne visos medžiagos, kurios yra nustatytos pareiškėjo lokalinėje sąmatoje. Pasisakydama dėl pavėsinės įrengimo išlaidų nurodė, jog išlaidos buvo patirtos nepriklausomai nuo to, kad buvo nepastatyti baldai, todėl šios pavėsinės įrengimas turėjo būti kompensuojamas.
Šalies argumentai
Atsakovė NMA, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas 2014-05-23 pagal Sutartį pateikė Agentūrai pirmą mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1), kuriame prašė kompensuoti pažintinio tako (320 m x 1,5 m) ir žvyruotos aikštelės (125 kv. m) įrengimo išlaidas – 71 550 Lt (20 722,31 Eur). 2015-02-13 pagal Sutartį pateikė antrą mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2), kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas suolų (3 vnt.), šiukšlių dėžių (2 vnt.), laužaviečių (1 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), akmeninių skulptūrų (12 vnt.), landšafto projekto ir rekreacinių bei gamtos objektų aplinkos apsaugos tvarkymo ir apsaugos (0,6 ha) įrengimo darbų išlaidas, iš viso 21 947,00 Eur.
Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis, patikrino ir įvertino pareiškėjo Mokėjimo prašyme Nr. 1 ir Mokėjimo prašyme Nr. 2 pateiktos informacijos teisingumą bei nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes. Ekspertizių metu buvo išnagrinėti Projekto pirkimo dokumentai (pirkimo–pardavimo sutartys, jų priedai, ir kt.) (toliau – ir Pirkimo dokumentai), miškotvarkos, landšafto projektai bei įvertinti įgyvendinimo vietoje ekspertų surinkti faktiniai duomenys. Pirkimo dokumentuose nurodytas investicijas sudarė: suolai (3 vnt.), šiukšlių dėžės (2 vnt.), pažintinis takas (320 m x 1,5 m), žvyruota aikštelė (125 kv. m), laužavietė (1 vnt.), informacinis stendas (1 vnt.), rekreacinių ir gamtos objektų aplinkos apsaugos tvarkymo ir apsaugos darbai (0,6 ha), akmeninės skulptūros (12 vnt.), landšafto projektas. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pateiktus Pirkimo dokumentus, priėmė Skundžiamą sprendimą. Agentūra, atlikdama Mokėjimo prašymo Nr. 1 ir Mokėjimo prašymo Nr. 2 vertinimą Administravimo taisyklių nustatyta tvarka ir tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9, 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizių metu nustatyta, kad Pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (suolai (3 vnt.), šiukšlių dėžės (2 vnt.), pažintinis takas (320 m x 1,5 m), žvyruota aikštelė (125 kv. m), laužavietė (1 vnt.)) rinkos vertė yra 14 500,64 Eur, neįskaičiuojant PVM (Pareiškėjo deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 24 125,35 Eur be PVM sumą). Nustatyta, kad suolų (3 vnt.) rinkos vertė yra (duomenys neskelbtini)9,33 Eur, neįskaičiuojant PVM, šiukšlių dėžių (2 vnt.) rinkos vertė – 101,80 Eur, neįskaičiuojant PVM, pažintinio tako (320 m x 1,5 m) su žvyruota aikštelė (125 kv. m) rinkos vertė – 14 161,84 Eur, neįskaičiuojant PVM, laužavietės (1 vnt.) rinkos vertė – 47,67 Eur, neįskaičiuojant PVM, t. y. Pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė yra didesnė už pareiškėjo įsigytų analogiškų darbų/prekių rinkos kainą.
Remiantis ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ekspertai, išnagrinėję Pirkimo dokumentus bei atlikę patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kad informacinio stendo (1 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė neviršija vidutinės rinkos kainos; suolų (3 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė 331,99 Eur viršija rinkos kainą; šiukšlių dėžių (2 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė (duomenys neskelbtini)7,82 Eur viršija rinkos kainą; pažintinio tako (320 m x 1,5 m) bei žvyruotos aikštelės (125 kv. m) įrengimo investicijų išlaidų vertė 8 862,95 Eur viršija rinkos kainą; laužavietės (1 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė 241,95 Eur viršija rinkos kainą; rekreacinių ir gamtos objektų aplinkos apsaugos tvarkymo ir apsaugos darbų, įrengimo investicijų išlaidų vertė neviršija rinkos kainos; akmeninių skulptūrų (3 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė neviršija rinkos kainos; akmeninių skulptūrų (9 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertės nustatyti nebuvo įmanoma, nes Projekto įgyvendinimo vietoje jų nebuvo; landšafto projekto pagal 2013-04-08 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parengimo darbų kaina neviršija vidutinės rinkos vertės kainos. Pažymi, kad 2015-02-24 vykusios patikros vietoje metu nustatyta, kad privataus miško tvarkymo projekte, pateiktame su paraiška, nurodyta, kad pavėsinė bus su akmens plokščių stalu ir suoliukais, palei pavėsinės perimetrą bus sustatytos akmens plokštės, o pavėsinės stogas bus uždengtas skiedrų danga, tačiau patikros vietoje metu nustatyta, kad stalo, suoliukų ir akmens plokščių nėra, o stogas uždengtas medinėmis lentomis. Vadovaujasi Sutarties 17.1 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 111.3 papunkčiu, Administravimo taisyklių 197.1.3 papunkčiu ir nurodo, kad Mokėjimo prašyme Nr. 2 prašoma paramos suma (21 947,00 Eur) daugiau kaip 3 proc. viršija (7,13 proc.) apskaičiuotą (20 383,05 Eur) paramos sumą, todėl taikoma prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankcija – 1 563,95 Eur (21 947,00 Eur – 20 383,05 Eur). Vadovaujantis ekspertizės išvadomis, netinkamomis finansuoti pripažintos 9 624,71 Eur išlaidos, neįskaičiuojant PVM (24 125,35 Eur pareiškėjo deklaruojama suma minėtoms investicijoms – 14 500,64 Eur tinkamos, atitinkančios rinkos kainą išlaidos, nustatytos atlikus skaičiuojamąją kainų ekspertizę). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.7, 197.1.8 papunkčiais bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 111.4 papunkčiais ir 110 p., pareiškėjas buvo informuotas, kad jam taikoma paramos sumažinimo sankcija ir nekompensuojama 8 662,25 Eur paramos suma (už suolus (3 vnt.) nekompensuojama 298,79 Eur (331,99 Eur viršijančios rinkos kainą išlaidos x 90 proc. intensyvumas), šiukšlių dėžes (2 vnt.) 169,04 Eur ((duomenys neskelbtini)7,82 Eur viršijančios rinkos kainą išlaidos x 90 proc. intensyvumas), pažintinį taką (320 m x 1,5 m) su žvyruota aikštelė (125 kv. m) 7 976,66 Eur (8 862,95 Eur viršijančios rinkos kainą išlaidos x 90 proc. intensyvumas), laužavietę (1 vnt.) 217,76 Eur (241,95 Eur viršijančios rinkos kainą išlaidos x 90 proc. intensyvumas).
Pažymi, kad Metodikos tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius. Metodikos 5 priede pateiktame investicijų sąraše nenurodomos konkrečių investicijų kokybinės charakteristikos. Metodikoje įtvirtinti didžiausi įkainiai nustato bendrą tinkamų finansuoti išlaidų dydį visoms konkrečios kategorijos investicijoms, neatsižvelgiant į kokybinius atskirų investicijų požymius. Nagrinėjamu atveju Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir nustatė investicijų rinkos kainą, o Metodikoje nustatyti didžiausi įkainiai ir Agentūros atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės rezultatai yra savo pobūdžiu skirtingi rodikliai, padedantys nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų dydį. Dėl šios priežasties tai, kad tam tikra pareiškėjo Mokėjimo prašyme deklaruojama investicija neviršija Metodikoje nustatyto didžiausio įkainio, savaime nereiškia, kad ši investicija įsigyta už rinkos kainą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Mokėjimo prašyme Nr. 1 ir Mokėjimo prašyme Nr. 2 nurodytų investicijų vertė atitinka rinkos kainą, nes nurodytos pirkimo procedūros (išskyrus landšafto projekto parengimo paslaugas, kurios buvo pirktos pagal Taisykles) buvo atliktos laikantis Metodikoje numatytų reikalavimų, tačiau atsakovė su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka ir vadovaujasi Įgyvendinimo taisyklių 92 p., 21.1 papunkčiu, Administravimo taisyklių 3 p. Nurodo, kad iš Administravimo taisyklių 3 p. įtvirtinto apibrėžimo matyti, kad išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nustačius šias kumuliatyvias sąlygas: 1) faktiškai padarytos išlaidos; 2) projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos; 3) išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ 6 p. pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Vadovaujantis Sutarties 4 p. pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais. Vadovaujasi Įgyvendinimo taisyklių 110 p., 111.4 papunkčiu, Administravimo taisyklių 197.1.8 papunkčiu ir pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog Agentūra, prieš sudarydama Sutartį patvirtina, jog paraiškoje nurodytas planuojamas išlaidas pripažįsta tinkamomis, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams bei pačiai paramos skyrimo proceso esmei, nes Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo deklaruotų išlaidų pagrįstumą, atitiktį teisės aktų ir paramos sutartyje įtvirtintiems reikalavimams ir jų tinkamumą finansuoti, o ne dėl visų planuojamų atlikti išlaidų sumos, kuri galėtų būti skiriama projektui, sumažinimo. Nurodo, jog Sutarties pažeidimą nustatė vadovaudamasi Sutarties 26.3 papunkčiu ir Administravimo taisyklių 253.13 papunkčiu.
Nesutinka su pareiškėju, kad Mokėjimo prašymas Nr. 2 vertintas ilgiau kaip (duomenys neskelbtini)0 kalendorinių dienų, nes pagal Administravimo taisyklių 1(duomenys neskelbtini) p. į mokėjimo prašymų ir pirkimo dokumentų vertinimo terminus neįskaičiuojamas paklausimų paramos gavėjui, patikrų vietoje, įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimo bei ekspertizės atlikimo terminas. Vertinimas užtruko, nes buvo atliekamos Mokėjimo prašyme Nr. 1 ir Mokėjimo prašyme Nr. 2 nurodytų išlaidų skaičiuojamosios kainų ekspertizės, siųsti paklausimai, o taip pat ir dėl didelio darbo krūvio, kuris susidarė, nes baigėsi 2007–2013 metų programinis laikotarpis ir prasidėjo 2014–2020 metų programinis laikotarpis.
Agentūra atkreipia dėmesį, jog ekspertinio tyrimo ataskaitos vertintinos tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus, kurie leistų konstatuoti priešingą faktą, t. y. ekspertinio tyrimo ataskaita nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas paramos mokėjimo (sumažinimo, nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai apskritai nesuteikia teisės ekspertams spręsti šio klausimo. Pažymi, kad Administravimo taisyklių 116 p. įtvirtina neginčijamą Agentūros teisę, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus, taip pat įtvirtina pareigą Agentūrai, remiantis atliktu ekspertiniu tyrimu, savarankiškai nustatyti išlaidų tinkamumą finansuoti, nustatyti paramos sumą ir tinkamumą bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra, kad galėtų atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus, kurie leistų konstatuoti priešingą faktą. Šiuo konkrečiu atveju Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Eksperto konsultacija reikalinga nustatyti, ar investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos pareiškėjo sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos. Todėl nėra pagrindo abejoti Agentūros pasitelktų ekspertų išvadomis ir nustatytais rinkos kainų dydžiais. Pažymi, kad ekspertinio tyrimo ataskaita yra skirta išimtinai Agentūrai kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą (individualų administracinį aktą).
Agentūra be kita ko, pažymi, kad Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) yra motyvuotos. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 papunkčiu, Administravimo taisyklių 5.10 papunkčiu ir vykdydama jai priskirtas funkcijas bei nustatytus įpareigojimus, atliko skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, ir priėmė atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjui mokėtinos paramos. Skundžiamame sprendime pareiškėjo padarytas pažeidimas yra detaliai aprašomas ir nurodomos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodomos teisės aktų nuostatos, pagal kurias yra apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Agentūros sprendimo pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Agentūros sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtame sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu, todėl visiškai atitinka VAĮ reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą skundą teigia, jog ekspertinio konsultavimo ataskaitos negali būti laikomos turto vertinimo ataskaitomis, nes joms netaikomi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo reikalavimai. Ekspertų užduotis buvo apskaičiuoti, kiek rinkoje kainuotų įsigyti analogiškus objektus ir savo skaičiavimus pateikti ataskaitose. Pažymi, kad Agentūra neturi pagrindo abejoti ekspertų pateiktais objektų rinkos kainos skaičiavimais, Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo (ne turto vertinimo) konsultacijos bendrovė, kuri teikia ekspertinio konsultavimo paslaugas, bei turi reikiamos kompetencijos specialistų. Ekspertinio konsultavimo ataskaitose yra aiškiai nurodoma, kad, atliekant ekspertizes, buvo pasiremta Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, numatytais turto vertinimo metodais ir jų taikymo prielaidomis, t. y. objektų rinkos kainos skaičiavimai buvo atlikti remiantis lyginamuoju metodu, kuris būtent yra įtvirtintas minimu Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokiais atvejais ir ekspertinio konsultavimo ataskaitoms automatiškai keliami turto vertinimo ataskaitoms keliami reikalavimai.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog NMA turi teisę iš naujo vertinti mokėjimų prašymus, jei jai kyla abejonių, jog investicijos buvo atliktos už didesnę nei rinkos kainą. Pažymėjo, kad ekspertinės ataskaitos yra parengtos pagal statybų skaičiuojamąsias rekomendacijas, kurias parengė kompetentinga institucija, visi įkainiai paskaičiuoti atitinkamam plotui ir atitinkamam kiekiui, nurodytas darbo užmokestis ir visi kiti pareiškėjo atstovės nurodyti darbai buvo įtraukti į lokalines sąmatas. Pažymėjo, jog rinkos vertė turėjo būti nustatoma pagal sutarties pasirašymo dieną galiojusią vertę. Nors pasirašant sutartį Agentūra sutiko su pareiškėjo nustatytais įkainiais, tačiau tai dar nereiškia, jog tokiais įkainiais turi būti atliekamos investicijos, nes neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiek gali kainuoti atitinkama investicija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neskirti dalies paramos.
Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog 2012-05-28 pareiškėjas pateikė NMA paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose”, kurioje nurodyta, jog bendra projekto vertė 198 077 Lt su PVM (163 700 Lt be PVM), prašoma paramos suma 147 330 Lt.
Skundžiamame sprendime NMA nurodė, jog pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2 išmokama 10 156,85 Eur paramos suma vietoj 21 947 Eur dėl to, jog pareiškėjas pažeidė paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas, o konkrečiai Įgyvendinimo taisyklių 21.3 papunktį, kuriame nurodyta, jog tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis. Ginčo, jog pareiškėjo nurodytos išlaidos buvo patirtos, byloje nėra, tačiau NMA, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 110 p., 111.1 papunkčiu ir Administravimo taisyklių 197.1.1 papunkčiu pripažino, jog 1 737,72 Eur vienos pavėsinės įsigijimo išlaidos pripažįstamos netinkamomis, todėl nesuteikiama 1 563,95 Eur paramos suma. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 111.3 papunkčiu Mokėjimo prašyme Nr. 2 prašoma paramos suma (21 947 Eur) daugiau kaip 3 proc. viršija apskaičiuotą (20 383,05 Eur) paramos sumą, todėl vadovaujantis minėtu papunkčiu bei Administravimo taisyklių 197.1.3 papunkčiu pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją – 1 563,95 Eur (21 947 Eur – 20 383,05 Eur). Taip pat, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.7, 197.1.8 papunkčiais bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 111.4 papunkčiais ir 110 papunkčiu pritaikė paramos sumažinimo sankciją ir nekompensavo 8 662,25 Eur paramos sumos. Tokį sprendimą NMA priėmė remdamasi užsakomosiomis išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizėmis, kurių metu buvo išnagrinėti pareiškėjo pateikti Pirkimo dokumentai.
Visų pirma pareiškėjas teigia, jog NMA nepagrįstai nustatė, kad pavėsinės įsigijimo išlaidos yra netinkamos.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Miškotvarkos projekto 3.7 p. nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja įrengti pavėsinę (iki 25 kv. m) arba atokvėpio vietą su suoliukais ir stalais. Ginčo byloje nėra, jog pareiškėjas įrengė minėtą pavėsinę, tačiau NMA teigia, jog pavėsinė yra įrengta netinkamai, nes pavėsinė pagal privataus miško tvarkymo projektą turi būti su akmens plokščių stalu ir suoliukais, palei pavėsinės perimetrą sustatytos akmens plokštės, o stogas uždengtas skiedrų danga, tačiau patikros vietoje metu nustatyta (ginčo dėl to byloje nėra), jog stalo, suoliukų ir akmens plokščių nėra, o stogas uždengtas medinėmis lentomis.
Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Sutarties 17.1 papunktis nustato, jog paramos gavėjas privalo siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje ir miškotvarkos projekte.
Sutiktina su atsakove ir pareiškėjas neginčija fakto, jog Privataus miško tvarkymo projekte pareiškėjas nurodė, kad pavėsinė bus su akmens plokščių stalu ir suoliukais, palei pavėsinės perimetrą sustatytos akmens plokštės, o stogas uždengtas skiedrų danga, tačiau pareiškėjas teigia, jog NMA nepagrįstai pripažino visas pavėsinės įsigijimo išlaidas netinkamomis. Pareiškėjo teigimu, netinkamomis išlaidomis galėjo būti pripažįstamos tik išlaidos, susijusios su pavėsinės baldų įrengimu. Teigia, jog stogo uždengimas atitinka nustatytus reikalavimus nurodydamas, jog bendrai medinė stogo danga dažniausiai vadinama skiedromis, todėl ir architektūrinėje landšafto projekto dalyje nurodytas stogo dangos skiedrų tipas. Toks pareiškėjo argumentas laikytinas subjektyviu vertinimu, kuris yra niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, jog Privataus miško projekte turėjo būti nurodyta tiksli stogo danga, todėl teismas daro išvadą, jog platesnis skiedrinio stogo pavadinimo aiškinimas šiuo atveju nėra galimas, todėl, vadovaujantis minėtu projektu, stogas turėjo būti dengtas skiedromis. Šio reikalavimo pareiškėjo įrengta pavėsinė neatitinka, todėl NMA pagrįstai nusprendė stogo įrengimo išlaidas pripažinti netinkamomis, tačiau sutiktina su pareiškėju, jog ne visos pavėsinės įrengimo išlaidos turėjo būti pripažintos netinkamomis, t. y. nustačius, jog stogo danga neatitinka projekto reikalavimų, prie netinkamų išlaidų turėjo būti priskirtos išlaidos stogo dangai bei, kaip minėta, baldams, tačiau ne visam pavėsinės įrengimui. Atsižvelgiant į tai, projekto išlaidos šiuo aspektu turėtų būti perskaičiuojamos, o Skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog prašomos ir paskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankcija jam pritaikyta nepagrįstai, nes pavėsinės išlaidos yra pagrįstos apskaitos dokumentais, ji yra faktiškai įrengta. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog Administravimo taisyklių 197.1.1 p., kuris nustato, jog paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas, parama sumažinama reikalavimų neatitinkančių išlaidų suma. Vadinasi, nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad projekto išlaidos, susijusios su pavėsinės įrengimu turi būti perskaičiuojamos, atitinkamai turi būti perskaičiuojama ir ši sankcija, todėl šioje dalyje Skundžiamas sprendimas yra taip pat neteisėtas ir nepagrįstas.
Skundžiamame sprendime NMA nurodė, jog vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes, kurių metu buvo išnagrinėti pareiškėjo pateikti pirkimo dokumentai, miškotvarkos, landšafto projektai. NMA nustatė, jog investicijų – suolai (3 vnt.), šiukšlių dėžės (2 vnt.), pažintinis takas (320 m x 1,5 m), žvyruota aikštelė (125 kv. m), laužavietė (1 vnt.) rinkos vertė yra mažesnė ir netinkamomis finansuoti pripažįstamos 9 624,71 Eur išlaidų.
Įgyvendinimo taisyklių 23 p. nurodyta, jog netinkamos finansuoti išlaidos: išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos šių Taisyklių 21–22 punktuose (23.1.); išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant Taisyklių XVIII skyriuje nurodytų procedūrų (jei nenustatyti didžiausieji įkainiai) (23.2.); išlaidos, viršijančios Ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (ši nuostata netaikoma miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams, priemonėms miško keliams per ekologiškai jautrias zonas laikinai uždaryti, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo rezervatiniuose (I grupės) ir ekosistemų apsaugos (II grupės), taip pat NATURA 2000 tinklo teritorijų miškuose darbams, miškotvarkos projekto ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros objekto apšvietimui). Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą (23.3.); turtas, kurio valdymo (naudojimo) teisė pareiškėjui apribota (turtas areštuotas) (23.4.); išlaidos, numatytos projekte, kurios finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų (23.5.).
Pareiškėjas teigia, jog NMA nepagrįstai nurodė, kad dalies investicijų rinkos vertė yra per didelė. Nurodo, jog investicijas atliko griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintais įkainiais.
Šiuo aspektu teismas pažymi, jog tokie įkainiai yra įtvirtinti Įkainių nustatymo metodikoje, kurios tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius (2 p.). Šios metodikos 15¹ p. nustato, jog Statinių didžiausieji įkainiai (4 priedas) apskaičiuojami kaip statinių statybos darbų ir statybos produktų (medžiagų) rinkos kainų vidurkis, pritaikius statinių funkcinės paskirties (statinių tipų) grupavimo metodą bei atsižvelgiant į statybos rūšis. Šios metodikos 5 priede yra nurodyti rekreacinės infrastruktūros įrengimo maksimalūs dydžiai. Pareiškėjas teigia, jog investicijos neviršijo minėtų dydžių, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, jog minėti dydžiai yra nustatyti konkrečioms kategorijoms, tačiau nėra individualizuoti, t. y. kaina konkrečioje kategorijoje gali kisti priklausomai nuo dydžio, naudojamų medžiagų ir pan. Taigi, tokie dydžiai konkrečiu atveju turėtų būti individualizuojami. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog NMA įtarimui kilti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl nagrinėjamu atveju NMA pagrįstai vadovavosi Administravimo taisyklių 5.10 p., kuris nustato, jog siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublik?s finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Atsižvelgiant į tai, NMA pagrįstai atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes. Tačiau pažymėtina, jog iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog NMA sprendimą dėl netinkamų finansuoti lėšų grindžia išskirtinai tik užsakomąja išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize, t. y. Skundžiamame sprendime yra nurodyta, jog ekspertizės metu nustatyta, kad Pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų rinkos vertė yra 14 500,64 Eur, neįskaičiuojant PVM, o vadovaujantis ekspertizės išvadomis, netinkamomis finansuoti pripažintinos 9 624,71 Eur išlaidos, neįskaičiuojant PVM, o likusi pareiškėjo deklaruojama suma pripažintina tinkama. Taip pat, skundžiamame sprendime nurodoma, kokiomis teisės normomis vadovaujantis buvo priimtas minėtas sprendimas.
Visų pirma pažymėtina, jog VAĮ 8 str. nustato reikalavimus individualiam administraciniam sprendimui. Šis straipsnis nustato, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.), sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (2 p.), sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas institucijos antspaudu (3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Taigi, VAĮ 8 str. yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)
Pažymėtina, jog nors NMA teisė pasitelkti ekspertiniam konsultavimui nepriklausomus ekspertus yra įtvirtinta Administravimo taisyklėse, tačiau NMA visais atvejais privalo savarankiškai įvertinti visus nustatytus faktus bei susieti juos su pažeistomis teisės normomis. Kaip savo atsiliepime į skundą nurodo pati Agentūra, ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra galėtų atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus, tačiau šiuo atveju Agentūra Skundžiamame sprendime nenurodo kokiais kitais dokumentais ji vadovavosi, ar atliko papildomus veiksmus, todėl darytina išvada, jog ji vadovavosi vien tik ekspertinio tyrimo išvadose pateikta informacija. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtinta Agentūros teisė perkelti ekspertinėse išvadose nurodytus faktus, nemotyvuotai, t. y. nagrinėjamu atveju Skundžiamame sprendime ekspertizės metu nustatyti faktai turėjo būti savarankiškai įvertinti NMA, nurodant vienokio, ar kitokio vertinimo priežastį bei pagrindžiant nustatytus faktus teisės normomis, todėl nesant tokio aiškaus ir motyvuoto faktinio pagrindimo, nesant teisės normų sąsajų su nustatytais faktais, reiškiančių pažeidimų įvertinimo faktą, galima daryti išvadą, jog Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju NMA nepateikė savarankiško aplinkybių vertinimo ir Skundžiamame sprendime nurodė tik tai, jog ekspertizių metu nustatytos netinkamos finansuoti lėšos, o be to, nenurodyta kokiomis konkrečiai ekspertizių išvadomis buvo vadovautasi, pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai kaip ir kokiu būdu ekspertai apskaičiavo netinkamas finansuoti lėšas, taip pat, jis buvo nesupažindintas su minėtų ekspertizių rezultatais, darytina išvada, jog Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame neišreikšta NMA pozicija ir todėl jis šiuo aspektu taip pat negali būti teisėtas yra pagrįstas. Be kita ko, pažymėtina, jog pareiškėjo nesupažindinus su ekspertinio konsultavimo išvadomis, buvo apribota jo galimybė ginti savo pažeistas teises, jis neturėjo galimybės išsiaiškinti kuo remiantis buvo priimta vienokia ar kitokia eksperto išvada bei pateikti paaiškinimus NMA. Tokiu būdu NMA vadovaudamasi išimtinai tik ekspertinio konsultavimo išvadomis priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-08-13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ yra naikintinas.
Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti 2015-04-20 Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-07-20 Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų išvadas teismas pažymi, jog šios išvados bei ataskaitos yra priimtos vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, tokio pobūdžio ataskaitų bei išvadų apskundimo tvarka jokiais teisės aktais nėra įtvirtinta, todėl teismas daro išvadą, kad teismams nėra pavesta vykdyti ekspertinio konsultavimo ataskaitų ir jų išvadų teisėtumo kontrolės. Atsižvelgiant į tai, byla šioje dalyje nutrauktina.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį, skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidas.
ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas prašymo priteisti skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidas niekuo nepagrindė, teismas pareiškėjo prašymo dėl skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidas nenagrinės, palikdamas jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendžia:
administracinę bylą Nr. eI-4152-208/2016 dalyje dėl pareiškėjo V. V. reikalavimo panaikinti 2015-04-20 Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-07-20 Ekspertinę konsultavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų išvadas nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-08-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą..
Pareiškėjo V. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.