Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Genovaitei Šetkauskienei, Gintarei Jonušaitei,

nukentėjusiųjų A. N. ir R. B. įgaliotajam atstovui advokatui Algirdui Zakrasui ir nuketėjusiojo R. B. atstovei pagal įstatymą R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. kaltinamas tuo, kad mušdamas (smurtaudamas) sukėlė fizinį skausmą: 2018 m. sausio 28 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), D. B. buto svetainėje, veikdamas kartu su D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė į nepilnamečio nukentėjusiojo A. N. veido dešiniąją pusę, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. G. P. gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau dviejų kartų į nugaros sritį ir du kartus į veido sritį, tęsiant nusikalstamą veiką D. B., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu trenkė į dešiniąją A. N. akį, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam nepilnamečiui A. N. muštinę žaizdą dešiniame smilkinyje, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje kaklo pusėje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. G. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. P. kaltinamas tuo, kad mušdamas sužalojo žmogų ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2019 m. liepos 9 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. vieną kartą kumščiu trenkė automobilyje sėdinčiam R. B. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą. G. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi. Nurodė, kad viskas buvo surašyta, kaip buvo. Nurodė, kad 2018 metais įvykusio konflikto metu buvo blaivus, su nukentėjusiuoju susitaikė. Konfliktas su R. B. įvyko dėl nepatikusio nukentėjusiojo ir jo draugų elgesio. Iki tol nebuvo pažįstami su nukentėjusiuoju. Nurodė, kad priėjo prie automobilio ir trenkė keleiviui, kol jo draugas kalbėjo su vairuotoju. Dėl tokio elgesio gailisi ir nori atlyginti padarytą žalą, supranta, kad dėl jo smūgio lūžo nosis.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

G. P. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

– nukentėjusysis A. N. parodė, kad jis 2018 metų sausio mėnesio pabaigoje atvažiavo pas močiutę K. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 27 d. apie 19.00 val. jis su drauge K. Č. užėjo į svečius pas D. B. Jis yra jo sesers vaiko tėvas. Jis ten gyvena vienas, jo butas dviejų kambarių. Jie nesipykdavo ir sutardavo gerai. Netrukus pas jį dar atėjo G. P. ir T. L. Visi tie vaikinai jam pažįstami iš vaikystės. D., T. ir G. gėrė alų, o jis su drauge šiaip leido laiką. Nurodė, kad vidurnaktį jis sugalvojo telefonu pasidaryti nuotrauką ir nusifotografavo, kadre buvo ir draugai su alumi. Tada T. iš jo rankų paėmė telefoną, ištrynė nuotrauką ir atidavė jam telefoną, po to prašė dar kartą duoti telefoną, bet jis atsisakė. Tada T. rankos kumščiu jam trenkė į veidą, pataikė į dešinį žandą. Tuomet atėjo G. ir jis taip pat pradėjo jį mušti. Jis mušė rankomis į įvairias kūno vietas, o netrukus atėjo ir D., kuris rankos smūgiu jam pataikė į dešinę akį ir po šio smūgio prarado sąmonę. Vėliau iš draugės sužinojo, kad jis buvau spardomas kojomis ir tai darė visi vaikinai. Įvykius pradėjo atsiminti nuo to momento, kuomet atsikėlė nuo grindų, pasiėmė telefoną nuo lovos ir vienas išėjo lauk iš buto. Išėjęs iš buto iš karto paskambino savo tėvui ir viską papasakojo. Jį į namus Šiauliuose parvežė tėvas B. N. Kadangi jį pykino, pasidarė bloga, todėl kreipėsi į medikus. Iki tol, kol jis prisimena tai jam galėjo būti suduota apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas ir mušė visi vaikinai vienodai. Jie nebuvo labai girti, tik išgėrę (I t., b. l. 38-39);

– liudytojas B. N. parodė, kad 2018 m. sausio 28 d. apie 00.45 val. jam nepilnametis sūnus A. N., gim. 2002 m., telefonu pranešė, kad jį draugo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė draugai, tai T. L., G. P. ir D. B. Sužinojęs apie šį įvykį jis iš karto tą pačią naktį nuvyko parsivežti savo sūnaus. Jį rado lauke netoli minėto namo. Sūnus jam pasakė, kad jį draugai sumušė D. namuose dėl įvykusio konflikto, kuomet sūnus savo mobiliuoju telefonu pasidarė nuotrauką, kurioje buvo matyti ir draugai. Sūnui atsisakius duoti dar kartą telefoną, visi trys jį sumušė. Sūnų jis pasiėmė blaivų. Dėl vėlyvo meto jis su sūnumi į medikus nesikreipė, tačiau vėliau sūnui pradėjus skaudėti galvą tą pačią dieną apie 13.00 val. jį pristatė medikams, kurie nustatė galvos sumušimą, smegenų sukrėtimą (I t., b. l. 38-39);

– liudytoja K. Č. parodė, kad 2018 sausio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, ji su A. N. nuėjo pas D. B. į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo ir buto numerių negali pasakyti. Apie 23.00 val. į butą atėjo G. P. ir T. L. G., D. ir T. gėrė alų, jie su A. alkoholio nevartojo. Už kokių 5 minučių nuo vaikinų atėjimo A. pasidarė nuotrauką, kurioje matėsi visi bute buvę asmenys. Tadas pamatęs, kad yra nufotografuotas, atėmė A. telefoną ir ištrynė foto. Netrukus T. vėl prašė A. telefono, bet jis nedavė, todėl T. vieną kartą kumščiu A. trenkė į kairiąją veido pusę, po akimi į žandą. Nuo šio smūgio A. nukrito ant žemės, prieš tai sėdėjo ant lovos. A. nukritus, priėjo G., kuris susirietusiam A. spyrė du ar tris kartus į nugarą. Po to A. paguldė ant menčių ir du kartus kumščiu G. trenkė į veido sritį lyg į dešinę jo veido pusę. Daugiau smūgių G. nesudavė. Po to priėjo D., kuris vieną kartą kumščiu trenkė A. į veidą, kur tiksliai pataikė negali pasakyti, tačiau nuo šio smūgio A. prarado sąmonę. Ji tada labai išsigando ir užsidengė galvą užklotu, nes pamatė kraują, kurio labai bijo. Kas toliau vyko, nematė, bet iš garsų galėjo būti, kad dar kažkas sudavė smūgius A., bet to paliudyti negali, nes nematė. Už kelių minučių atsikėlė A. ir išėjo į lauką. Ji išėjo po kelių minučių, bet A. lauke nesutiko. Visas įvykis vyko D. buto svetainės kambaryje (I t., b. l. 49-50);

– nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2019 m. liepos 9 d. apie 21.30 val., tiksliai laiko nepamena, jis su draugu G. Č. atvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvės esančią stovėjimo aikštelę. Atvyko G. automobiliu (duomenys neskelbtini), jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Į aikštelę atvyko, apsisuko ir jau norėjo išvažiuoti, kai pamatė priešais automobilį išeinantį asmenį, kuris juos sustabdė. Jis atpažino, kad tai buvo L. Š. Po to staiga prie automobilio priėjo kitas vaikinas, kuris atidarė priekines keleivio dureles ir nieko nesakęs iškart sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosį. Jam iškart pradėjo bėgti kraujas iš nosies. G. nieko nelaukęs iškart jį parvežė į jo namų kiemą ir iškvietė policiją bei medikus. Po įvykio jį išvežė į Šiaulių ligoninę. Apžiūrėję medikai, ta pačią dieną išleido namo. Po poros dienų vyko papildomai konsultacijai į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Po to, kažkur po savaitės atliko jam nosies operaciją. Po operacijos ligoninėje gulėjo dar tris dienas. Po įvykio jis sužinojo, kad jam smūgį į nosį sudavė G. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek žino, G. yra boksininkas. Įvykio dieną jis su G. planavo apsipirkti parduotuvėje, bet pamatė, kad stovi L. Š. automobilis (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę taip ir nenuėjo, nusprendė išvengti konflikto, todėl G. važiavo lauk iš aikštelės. Viskas prasidėjo nuo to, kad 2019 m. liepos 7 d. važiuodami tuo pačiu G. automobiliu apšvietė L. Š. mašiną, nes kažkuris iš vaikinų, nežino kuris tiksliai, lindo prie G. merginos. Kitą dieną, t. y. 2019 m. liepos 8 d., tie patys vaikinai, kuriuos G. apšvietė, jų ieškojo, o 2019 m. liepos 9 d. ir sudavė jam smūgį, nors jis visai nieko nepadarė (II tomas, b. l. 19-20);

– liudytojas G. Č. parodė, kad 2019 m. liepos 9 d. apie 21.00 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) buvo su savo draugu R. B. Važiuodami pro prekybos centrą "(duomenys neskelbtini)" pastebėjo, kad prie minėtos parduotuvės yra jų draugas A. T., prie kurio stovėjo juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini). Privažiavo prie jų. Priėję prie draugo paklausė jo, kas jam nutiko, gal prie jo kabinėjasi. A. sakė, kad minėti jaunuoliai ieško jo ir R. Jam įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę pastebėjo, kad iš galo važiuoja minėtas automobilis. Jam sustojus prie pat aikštelės minėtasis automobilis sustojo šalia ir jo vairuotojas iššoko iš automobilio ir pribėgo prie jo automobilio priekio, kad jis neišvažiuotų. Jaunuolis, kuris vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį, yra L. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini). L. Š. atidaręs vairuotojo dureles jam pradėjo grasinti. Jis jam atsakė, kad nesupranta apie ką jis kalba. Tada L. Š. jam siūlė važiuoti į nuošalesnę vietą ir išsiaiškinti. Jis jam atsakė, kad niekur su juo nevažiuos. Vėliau iš (duomenys neskelbtini) automobilio išlipo kitas jaunuolis, maždaug jo amžiaus. Šviesių, trumpų plaukų, neaukštas. Vilkėjo mėlynos spalvos striukę. Jis jo vardo nežino. Ir pribėgęs prie keleivio durelių jas atidarė ir nieko nesakęs dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jo draugui R. B. į nosį. Po suduoto smūgio R. B. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Įlipę atgal į savo automobilį išvažiavo (II t., b. l. 37-40);

– liudytojas L. Š. parodė, kad G. Č. ir R., jo pavardės nežino, pažįsta nuo 2019 m. liepos mėnesio pradžios. Tarp jo draugų ir jo pirmą kartą kilo žodinis konfliktas, nes stovint (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, jam su draugais automobilyje priešais jo automobilį jie specialiai neišjungė ilgųjų šviesų, net ir jiems išlipus ir paprašius. Po to karto G. jam rašė per pokalbių svetainę ir iš draugo skambino jam grasindamas. Jis į tuos grasinimus nekreipė dėmesio, suprato, kad jis tik kalba nesąmones, nes jokių realių veiksmų nesiėmė, kad įvykdytų grasinimus. 2019 m. liepos 9 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, kai jis su draugu G. P. stovėjo (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje. Jiems besėdint automobilyje pamatė, kad į tą pačia aikštelę atvažiuoja G. Č. ir R. automobiliu (duomenys neskelbtini). Jie iš anksto dėl susitikimo nebuvo susitarę, tai įvyko atsitiktinai. Jis pamatęs juos išlipo iš savo automobilio (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, ir parodė ranka, kad jie sustotų. Automobilį vairavo G. Jis sustojo ties išvažiavimu. Sustojus jis iškart nuėjo prie vairuotojo durelių, atidarė duris ir pradėjo klausti G. dėl grasinimų. G. atsakė teigiamai ir jis tada jam pasiūlė pasistatyti automobilį stovėjimo aikštelėje ir pakalbėti, kodėl jis taip jam grasina. Jis neišsigando, supranta, kad G. norėjo pasirodyti. Tuomet jo draugas G. P. atidarė priekines keleivio duris, kur sėdėjo R. B., ir nieko nesakęs vieną kartą trenkė jam. Kur trenkė ir kur pataikė jis nematė. Jis po tokio draugo veiksmo uždarė G. duris ir su G. P. nuėjo link automobilio, o jie nuvažiavo. Pasak jo, jis kalbėdamas su G. jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, kalbėjo ramiai (II tomas, b. l. 68-70);

– 2018 m. sausio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo užfiksuota, kad A. N. kreipėsi į ligoninę dėl galvos sumušimo ir smegenų sutrenkimo (I t., b. l. 12);

– 2018-03-12 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 15-21);

– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. N. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame smilkinyje, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje kaklo pusėje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepatvirtinta gydytojo neurochirurgo ar neurologo. Krūtinės sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai yra ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekmė, padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą, kaklą, kairį kelį. Poodinė kraujosruva kairio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryta tiek kaip tiesioginio trauminio poveikio pasekmė, tiek griuvimo traumos metu. A. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 59-60);

– 2019 m. liepos 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos įvykio aplinkybės (I t., b. l. 182);

– 2019 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje (II t., b. l. 3-5);

– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. padarytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikiu, tiek krentant po gauto smūgio. R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (II tomas, b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo 2018 m. sausio 28 d padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir G. P. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, G. P. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarytos minėtos nusikalstamos veikos nekyla. Kaltinamojo G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia nukentėjusiajam A. N. spyrė ne mažiau dviejų kartų į nugaros sritį ir du kartus į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad G. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. G. P. prisipažino trenkęs R. B. į veidą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. sulaužyta nosis ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus kaltinamojo prisipažinimą ir rašytinius byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių dėl įvykio aplinkybių ir kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Teismas vertina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapibrėžta tyčia ir kaltininko veikla tinkamai kvalifikuota pagal atsiradusius padarinius, t. y. BK 138 straipsnio 1 dalį.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad G. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, G. P. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtino nukentėjusiojo R. B., liudytojų G. Č. ir L. Š. parodymai. Teismas vertindamas tai, kad kaltinamasis smurtą panaudojo viešoje vietoje, įvykio liudytojai patvirtina aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamojo G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis tyčia viešoje vietoje smurtu prieš nukentėjusįjį pažeidė viešąją tvarką.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

G. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. P. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos. Kaltinamasis neteistas (II t., b. l. 92-93). Per pastaruosius metus administracine tvarka baustas, tačiau tik vieną kartą (II t., b. l. 103). Šiuo metu niekur nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (II t., b. l. 104). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, su pateiktais civiliniais ieškiniais sutiko, susitarimu įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą per 6 mėnesių laikotarpį.

Įvertinęs visas byloje surinktas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant G. P. prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies, BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės termino vidurkiui (BK 50, 54, 55 straipsniai), t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu 5 dalimi 1 punktu paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnyje 1 dalyje, subendrintinos apėmimo būdu, nes jos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir už šias nusikalstamas veikas skirtina subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir G. P. skirtina subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam G. P. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad G. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, G. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 12 mėnesių laikotarpį (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas pripažįsta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos G. P. elgesiui ateityje. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, praleistas sulaikyme nuo 2019 m. liepos 10 d. 01 val. 50 min. iki 2019 m. liepos 10 d. 14 val. 45 min. (1 diena) ir laikytina, kad G. P. atliko dalį bausmės – 2 laisvės apribojimo dienas (II t., b. l. 101).

Dėl pateiktų civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. B. įstatyminė atstovė R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir pažeminimą, patyrė nepatogumų dėl bendravimo su draugais, lankant mokyklą. Kaltinamasis G. P. ir nukentėjusiojo R. B. atstovė pagal įstatymą R. B. 2019 m. lapkričio 20 d. susitarė, kad kaltinamasis sumoka susitarimo pasirašymo momentu 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalį, o likusią 1300 Eur sumą sumoka per 6 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 216,66 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tokio dydžio civilinį ieškinį pripažino, civilinio ieškinio dydis yra protingas, į sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo išdėstymo, R. B. iš kaltinamojo priteistina likusi nesumokėta 1300 Eur žalos suma, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius ir jos mokėjimą išdėstant periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Civilinio ieškinio dalis dėl 200 Eur paliekama nenagrinėta (BPK 113 straipsnis, CPK 139 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti iš kaltinamojo G. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 235,96 Eur už nukentėjusiajam R. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas sprendžia, jog šios Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos – 235,96 Eur, susijusios su nukentėjusiojo R. B. gydymu, atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, todėl priteistinos iš kaltinamojo G. P. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis).

G. P. 2019 m. liepos 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I t., b. l. 198-199, II t., b. l. 4-5).

Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į nukentėjusiojo R. B. apklausą buvo kviečiama psichologė, jai už darbą ir kompensuoti patirtas išlaidas buvo apmokėta 36 Eur suma (I t., b. l. 193). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi subendrinti G. P. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. P. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo G. P. 235,96 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 96 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo R. B. civilinį ieškinį iš dalies patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo G. P. 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant priteistą sumą sumokėti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį mokant lygiomis dalimis kas mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 10 d. 01 val. 50 min. iki 2019 m. liepos 10 d. 14 val. 45 min. (1 diena) ir laikyti G. P. atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 36 Eur (trisdešimt šešių eurų) išlaidas už psichologo dalyvavimą apklausoje, proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš nuteistojo G. P. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus G. P. 2019 m. liepos 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. P., kad priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. LT64 7044 0600 0790 7453, esančią AB „SEB bankas“.

Išaiškinti G. P., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti už jam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Išaiškinti G. P., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.