Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui, tai yra, 2017 m. gruodžio 6 d. apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini), A. M. sodyboje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia metaliniu daiktu sudavė savo broliui R. M. vieną kartą per sėdmenis ir vieną kartą į nugarą, po to stumdė jį, dėl ko šis atsitrenkė į garažo sutvirtinimus, tuo padarydamas savo broliui poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, paviršinius odos nubrozdinimus plaštakose, kairio dilbio sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo 2017 m. gruodžio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su mama A. M., jai priklauso turtas. Tuo metu kartu gyveno ir brolis K. M., o nukentėjusysis gyveno toliau, kitoje gatvėje. Įvykio dieną išgirdo, kad burzgia mašina, suprato, kad atvažiavo R. M.. Broliui K. pasakė, kad atvažiavo R., kažką daro garaže ir eina patikrinti ar neneša jo ir brolio K. daiktų. R. M. mašina stovėjo kelkraštyje. Anksčiau R. kelis kartus per savaitę garaže dirbdavo, o paskutinį mėnesį nebuvo lankęsis. Garaže R. buvo pasidėjęs savo daiktus, bet buvo ir jo, ir brolio K. M. daiktų. R. M. turėjo raktus nuo garažo. Jis nuėjo prie garažo, R. buvo užsirakinęs garažo duris, todėl liepė R. išeiti. R. nerodė, ką daro. Kai R. norėjo išeiti iš garažo, jis užrėmė duris. Tada R. iškišo pro garažo duris laužtuvą, galimai kėsinosi pro jį prasibrauti. Kai R. norėjo išeiti, jis pasiėmė laužtuvą savigynai. Kai R. kažkaip pravėrė duris, rankose turėjo kelis krepšius, gal du, tiksliai nepamena, kažkas buvo sudėta, tačiau laužtuvo rankose jau neturėjo. Jis, nenorėdamas, kad R. išneštų jo daiktus, trenkė laužtuvu per vieną krepšį. Iškrito tepalo bakelis, paėmė jį ir nunešė į kiemą netoli šunio padėti. Šio konflikto metu B. Z. buvo išlipusi iš automobilio ir nuėjusi toliau, skambino policijai ir Bendrajam pagalbos centrui, pranešinėjo, kad vyksta konfliktas. Su R. gražiai nekalbėjo, vyko konfliktas. Išėjęs iš garažo, R. M. ėjo greitu žingsniu, beveik bėgo. Nenorėdamas, kad R. išsineštų jo daiktus, trenkė jam. Neatsimena, ar pataikė R. į kūno vietą, nors galėjo pataikyti. Trenkė tą vieną kartą į krepšį, o paskui neatsimena, viskas greitai buvo. Jis buvo susijaudinęs. Atsimena, kad davė per krepšį, galėjo pataikyti į sėdmenis, daugiau neatsimena smūgių, gal buvo, gal nebuvo. Iš pradžių R. sukėlė jam grėsmę, turėdamas laužtuvą garaže. Bet paskui R. grėsmės nekėlė, kai bėgo link mašinos. Kai R. prasispraudė pro duris, matė, kad jis neturi laužtuvo. Gal savigynai R. pasiėmė tą laužtuvą, gal prasibrovimui. Buvo pasistumdymas, durų užrėmimas buvo. Nežino, kieno tepalo bakelis buvo, nes ir jis yra pirkęs, ir brolis K. yra pirkęs į mašiną. Nerašė pareiškimo dėl paimtų daiktų. Jis mano, kad galima ginti savo teises, jeigu kėsinasi į turtą. Galėjo tepalo bakelis būti ir nukentėjusiojo, bet galėjo krepšyje būti ir jo daiktų. Neturi duomenų, kad buvo paimti jo daiktai. Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutinku, nes dėl medicininės ekspertizės nebuvo iškviesta greitoji pagalba, R. grįžo namo ir nežinia, ką ten galėjo pasidaryti, nes daug vėliau nuvažiavo pas medikus. Susistumdymo metu nematė, kad R. sužalota ranka. Dėl 2000 eurų neturtinės žalos civilinio ieškinio mano, kad R. naudojasi teisine sistema, nori pinigų specialiai prisiteisti (t. 1, b. l. 71-73, 78-80, 82-83).

„dirbu Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėju. Atsimenu, kad dirbant su kolege Gineta Sutkute 2017 m. gruodžio mėnesį iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie konfliktą (duomenys neskelbtini). Nuvykus pagal gautą pranešimą, paaiškėjo, kad konfliktas kilo tarp brolių M., kurių vardų jau neatsimenu. Nuvykus pranešėjai pasitiko lauke prie M.motinos sodybos ir supratau, kad konfliktas kilo dėl turto, buvusio tos sodybos garaže. Ten buvo didelė sumaištis, buvo ne tik patys broliai M., bet ir jų motina, kurie vienas per kitą kalbėjo, ginčijosi dėl turto, kad neva dar garaže yra mirusio tėvo turto ir pan. Su kolege nuvykus į įvykio vietą ir tik man paklausus, ar tai buvo smurtas artimoje aplinkoje, tai yra ar smurtavo šeimos nariai ar artimi giminaičiai, šiems patvirtinus, kad taip, buvo surašyti reikiami dokumentai, padaryta nukentėjusiojo apklausa, daugiau kažko papildyti neturiu“ (t. 1, b. l. 127-128).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. M. parodė, kad su broliu R. santykiai normalūs, o su broliu R. nėra santykių. Įvykis buvo prieš daugiau nei metus, buvo pietų metas. Dirbo prie kompiuterio viename kambaryje. Tuo metu jis gyveno kartu su mama ir broliu R. Vienu momentu R. greitai išbėgo į lauką. Jis pažiūrėjo pro kitame kambaryje esantį langą, pamatė, kad vyksta vaidai. Tarp durų garaže viskas vyko. R. užstūmęs laikė duris, o R. norėjo išeiti per duris. Matė R. ranką, jis laikė laužtuvą. R. buvo prie durų, tačiau jokio metalinio daikto neturėjo. Durys buvo praviros, R. laikė duris, o R. norėjo išeiti, laužtuvas buvo R. rankose, gal kad duris atidarytų. Jis užsimetė striukę ir išėjo į lauką. Kai nuėjo R. buvo su kažkokiu gelžgaliu, tuo metu R. išėjo iš garažo. Jis neatsimena, ar išeidamas iš garažo R. turėjo metalinį laužtuvą. Jis matė, kad R. turėjo laužtuvą, kai jis buvo garaže. Išėjęs iš garažo R. turėjo maišą ar du maišus rankoje. Maišus laikė rankoje, bet virš galvos jų nebuvo iškėlęs. Toks susistumdymas buvo. Tuo metu R. sugyventinė kvietė policiją, sakė, kad broliai muša R., nors jokio smūgio nebuvo. Smūgis buvo po to, kai jie susistumdė, jis į R. ir R. tarpą truputį įstojo. R. išsisuko ir nuėjo link mašinos. R. prašė parodyti, ką nešasi, jis nerodė. R. prašė parodyti nešamus daiktus kokius tris kartus. R. nerodė, esminis dalykas buvo, kad parodytų, ką turi. R., eidamas su maišais, nekėlė pavojaus. Tada R. smūgiavo į maišą. R. pataikė į krepšį, nes jis praplyšo, o ar pataikė į kūno vietą, tai nežino, nematė. Fizinis kontaktas buvo, susistumdymas buvo, kai R. nepraleido, o R. laikė krepšius. Tik vieną kartą matė, kaip smūgiavo. R. daiktų garaže yra. Jis nežino, ką R. nešėsi, nes jam nerodė. Garaže yra jo daiktų, R., motinos. Motina leido R. naudotis garažu, buvo davusi vieną raktą, o paskui jau neleido. Žinojo, kad R. motina leidžia naudotis garažu. Kadangi tarp brolių buvo konfliktų, R. galėjo pranešti, kad atvyks pasiimti daiktų. Tada nebūtų buvę jokių diskusijų. Prieš tai R. nepranešdavo, kad atvyks į garažą. Jiems nekilo minčių kreiptis į policiją, tų daiktų negaila, tiesiog pikta. Jis pačioje konflikto pradžioje nebuvo, nėjo ieškoti filmavimo įrangos (t. 1, b. l. 50).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. Z. parodė, kad įvykio dieną grįžo su šeima iš miesto. Vyras sakė, kad reikia sustoti į garažą ir pasiimti tepalus, nes reikia pasikeisti. Gatvėje sustojo, jis nuėjo į garažą. Vaikas buvo mažas mašinoje, jie nieko neįtarė. R. nuėjo į garažą, kad vėjas neplevėsuotų durų, gal užsikabino iš vidaus. Ji tik pamatė, kaip R. su strypu atbėga. Tas garažas yra prie gatvės. Paskui vartai. Jis atsidarė vartus ir nubėgo prie garažo. Jis turėjo kažką rankose, šaukė, kad „seniai po velėna reikėjo pakišti, kad nepakišau, tai dabar tikrai pakišiu“. Ji išsigando, atidarė automobilio duris. Jis į garažo duris vieną kartą trenkė. Jis matyt galvojo, kad durys atidarytos, bet R. buvo užkabinęs iš vidaus. Ji išlipo iš automobilio, atsistojo prie mašinos, išsigando. Niekada taip nesusidūrusi, klausė R., kas yra. R. prie jos su strypu atsistojo, sakė, kad ją po velėna pakiš. R. buvo garaže ir nematė, kas vyko tarp jos ir R. Jis gal išgirdo triukšmą, atidarė duris ir buvo su dviem krepšiais. R. šoko ant jo. R. atsidarė duris ir stovėjo su tais krepšiais, žemai buvo nuleidęs rankas, bet kai R. į jį atlėkė, jis į galvą taikė. Ji pradėjo šaukti. R. spontaniškai dengėsi su tais krepšiais. Vienas trūko krepšys, pabiro „kanistriukai“. Ji pradėjo šaukti, kad policiją kviečia. Kvietė policiją, kai ant jos rėkė R., pradėjo mušti brolį. Jai buvo šokas. Ji net gatvę pamiršo pasakyti. Tuo metu kalbėjo su bendruoju pagalbos centru. Buvo smūgių daugiau. Iš karto 2 į galvą, o paskui į nugarą. Kito brolis nebuvo, jis po įvykio atėjo, liepė R. nešti ir paslėpti strypą, pasakė, kad pastovės, o R. nuėjo strypą paslėpti, mama atėjo, bet ji nieko nematė. Konfliktas truko greitai, sekundžių reikalas. Viskas taip greitai vyko. Neatsimena, ar R. rakino tą garažą. Vienas kanistras gulėjo prie vartų, kai policija atvažiavo. Nemano, kad jis viską susidėjo į bagažinę. Vaikas pradėjo šaukti. R. tame garaže dirbo, buvo išsipirkęs patentą ir ten dirbdavo, jis pats statėsi, tėtis ateidavo ir sakydavo, kad R. savo rankomis pasistatęs garažą ir dabar turi darbo vietą. R. reikalavo prie policijos, kad raktą atiduotų, net R. užsipuolė prie policijos, kad jis atėjęs neva nuo šaldytuvo raktą pasiėmė. Policija sakė, kad R. atiduotų šeimininkei raktą. R. atidavė mamai raktus, tai mama vėl atidavė jam, sakė, kad tai jo. Mama leido jam garažu naudotis, ten ji ateidavo. Policija iš karto po įvykio liepė važiuoti pas medikus, o paskui paskambino, kad nevažiuotų, nes norėjo apklausti R. R. iš karto tą pačią dieną važiavo į gydymo įstaigą, nes jam kraujavo viena ranka, jis ją langetėje laikė (t. 1, b. l. 52).

Teismas pagarsino liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytoja A. M. parodė, kad „2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje į namus, kuriuose gyvenu kartu su sūnumis R. ir K., apie pietus atėjo sūnus R. ir pasakė, kad lauke vyksta konfliktas tarp jo ir kito sūnaus R., jo brolio. Tada nuėjau pažiūrėti kas ten lauke vyksta ir pamačiau, kad prie garažo R. žodžiais ginčijosi su savo broliu K. ir su greitai atėjusiu R. Kad būtų kuris kurį nors mušęs to nemačiau, dar ten buvo ir R. sugyventinė B. R. neatrodė, kad būtų buvęs sumuštas ir niekuo nesiskundė. Po vyro mirties (duomenys neskelbtini) pašlijo santykiai tarp brolių dėl turto, nors visas turtas yra užrašytas mano vardu. Savo sūnui R. gal prieš metus laiko daviau nuo garažo raktus, nes jis remontavo automobilius, paskutiniu metu jis garaže automobilių neremontuoja, tačiau rakto nebuvo grąžinęs. Su R. buvau sutarusi, kad jis galės įeiti į garažą bet kada, nes buvo likę jo daiktų. Žinau, kad dar garaže yra K. ir R. daiktų. Atėjus dar prie savo vaikų, kai jie kivirčijosi žodžiu dar sakiau jiems susitaikyti, nes sakė, kad neįleis R. į garažą. Ar yra buvę anksčiau smurto tarp R. ir R. tas man nėra žinoma. Po tėvo mirties R. ir taip pasiėmė daug daiktų sakydamas, kad tai jo daiktai, todėl dabar R. gynė savo daiktus garaže, ir kad neišneštų ir kitų dar mano vyro likusių daiktų“ (t. 1, b. l. 47-48).

Nors kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 7 d. apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies, 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. papildomų apklausų metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo R. M., liudytojų B. Z., K. M., Manto Pranaičio parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis R. M. pamatęs, kad į motinai A. M. priklausančią sodybą atvyko nukentėjusysis R. M., nubėgo prie garažo, kuriame iš vidaus buvo užsirakinęs nukentėjusysis R. M., neleido jam išeiti, laikė užrėmęs duris, pasiėmė apie 1 metro ilgio metalinį daiktą ir juo mosikavo; išėjęs iš garažo nukentėjusysis R. M. jokio laužtuvo rankose neturėjo, kaltinamajam R. M. grėsmės nekėlė; kaltinamasis R. M., nukentėjusiajam R. M. išėjus iš garažo ir einant link automobilio, sudavė turėtu metaliniu kampuočiu per sėdmenis; po smūgio suplyšo krepšys ir iš jo iškrito tepalo bakelis; mosikuodamas kampuočiu sudavė nukentėjusiajam per nugarą; nukentėjusiajam R. M. grįžus užrakinti garažą, įvyko susistumdymas, dėl ko nukentėjusysis R. M. atsitrenkė į garažo sutvirtinimus; garažu nukentėjusiajam R. M. leido naudotis jo motina A. M., jis turėjo garažo raktus, ten laikė savo daiktus; garaže galimai buvo ir kaltinamojo R. M. ir liudytojo K. M. daiktų; duomenų, kad nukentėjusysis R. M. būtų paėmęs kaltinamojo R. M. daiktus, nėra; dėl svetimų daiktų pasisavinimo į policiją kaltinamasis R. M. nesikreipė.

Kaltinamasis R. M. nurodo, kad jei ir atliko kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu, tai jie buvo atlikti siekiant apginti savo turtą, t. y. veikiant būtinosios ginties sąlygomis. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. M. iškelta būtinosios ginties versija nėra pagrįsta objektyviais duomenimis nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir atmestina. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.). Teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusysis R. M. atliko tokius veiksmus, kurie galėtų būti laikomi pavojingu kėsinimusi, nuo kurių kaltinamasis R. M. turėjo gintis. R. M. veiksmai, t. y. vidurdienį įėjimas į garažą, kuriuo jis naudojosi keletą metų, laikė savo daiktus ir turėjo raktą nuo garažo, daiktų susikrovimas į krepšius, išėjimas iš garažo, prikrautų krepšių nešimasis į savo automobilį nesuponavo nei pavojingo kėsinimosi situacijos, nei tuo pačiu pagrindo būtinajai ginčiai. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis R. M. bei liudytojas K. M. parodė, kad būdamas garaže nukentėjusysis R. M. rankose galimai turėjo laužtuvą ir jį iškišo pro garažo duris, tačiau patvirtino, kad nukentėjusiajam išėjus iš garažo, rankose laužtuvo jis neturėjo ir pavojaus kaltinamajam nekėlė. Be to pats nukentėjusysis R. M. parodė, kad norėdamas išeiti iš garažo laužtuvo nenaudojo. Nukentėjusiajam R. M. išėjus iš garažo rankose jis turėjo du daiktų prikrautus krepšius, greitu žingsniu ėjo link savo automobilio, jokio pavojaus kaltinamajam nekėlė, tuo tarpu kaltinamasis R. M. kurį laiką buvo užrėmęs garažo duris, neleido nukentėjusiajam išeiti, buvo nusiteikęs agresyviai, reikalavo palikti nešamus daiktus, rankose laikė metalinį kampuotį, o nukentėjusiajam einant link savo automobilio, kaltinamasis, su rankose turėtu metaliniu kampuočiu, trenkė per nukentėjusiojo nešamą krepšį ir pataikė jam į sėdmenis, mosikavo kampuočiu. Iš to seka, kad tarp minėtų asmenų vykusio konflikto metu smurtą naudojo tik kaltinamasis R. M.

Nors kaltinamasis nurodė, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo gindamas savo turtą, tačiau negalėjo nurodyti kam priklausė nukentėjusiojo paimti daiktai, dėl daiktų vagystės policijai pareiškimo nepateikė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad pasiėmė jam priklausančius daiktus, garažu jam leido naudotis mama, turėjo garažo raktus ir galėjo laisvai įeiti į garažą, kaltinamojo R. M. daiktų garaže nebuvo, ten buvo tik liudytojo K. M. žvejybos įrankiai. Kaltinamasis R. M. sutiko, kad garažas priklauso jo motinai A. M., garažu nukentėjusiajam leido naudotis motina, jis nuolat turėjo garažo raktus, garažo raktai nebūdavo paliekami motinos A. M. namuose, žinojo, kad garaže yra nukentėjusiojo daiktų. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad tarp kaltinamasis ir nukentėjusysis pradėjo nesutarti po tėvo mirties ir nesutarė dėl tam tikro tėvo palikto turto. Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad leido garažu naudotis nukentėjusiajam R. M. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis R. M. smurtą vartojo tik siekdamas apsaugoti savo turtą, kadangi garažas nuosavybės teise priklausė jo motinai A. M., jam buvo žinomos aplinkybės apie garaže laikomus nukentėjusiojo R. M. daiktus, negalėjo pasakyti, kam priklausė paimti daiktai, kadangi šios aplinkybės apskritai nesiaiškino, be to nepaneigė fakto, kad jie galėjo priklausyti pačiam nukentėjusiajam ir į policiją dėl daiktų vagystės nesikreipė.

Kaltinamojo R. M. argumentai, kad jis, jei ir atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu, tai darė netyčia, nes, nors ir pataikė į nukentėjusiojo sėdmenis, tačiau smūgį sudavė į jo nešamą krepšį, o į nugarą pataikyti apskritai buvo neįmanoma, be to šiuos veiksmus padarė gindamas savo turtą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas laiko, kad šie kaltinamojo parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, todėl jie vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia sudavė smūgius su rankoje turėtu metaliniu kampuočiu), numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo – kaltinamajam buvo nesvarbus galimai kylančių padarinių sunkumas (jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai). Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako pagal kilusius padarinius. Šiuo atveju veikos kvalifikacijai svarbu yra tai, jog smurtiniais veiksmais yra nustatytos pasekmės – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad smūgiai suduoti visgi kilusio konflikto metu, o sužalojimai padaryti ne kitur ir ne kitu laiku, be byloje esančios specialisto išvados, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, patvirtina ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas liudytojos B. Z. telefoninis pokalbis kviečiantis policijos pagalbos, iš kurio nedviprasmiškai aišku, kad ji šaukiasi pagalbos įvykio metu. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. M. elgėsi agresyviai ir, būdamas piktas, rankoje turėtu metaliniu kampuočiu sudavė smūgius nueinančiam broliui, kuris jokios realios grėsmės jam nekėlė.

Kaltinamojo R. M. argumentai, jog nukentėjusysis R. M. duoda melagingus parodymus apie tai, kad liudytoja B. Z. įvykio metu sėdėjo automobilyje ir išlipusi nebuvo, kai tuo tarpu pati liudytoja B. Z. parodė, kad buvo išlipusi iš automobilio, atmestini kaip nepagrįsti. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad liudytojai B. Z. liepė nelipti iš automobilio ir laukti jo, nematė ar ji buvo išlipusi iš automobilio, nes buvo garaže. Liudytoja B. Z. parodė, kad kilus konfliktui ji išsigando, išlipo iš automobilio ir iškvietė policiją. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo R. M. nurodoma aplinkybė, jog liudytoja B. Z. nebuvo išlipusi iš automobilio, susijusi su jo aplinkybių vertinimu konflikto situacijoje – buvo užsidaręs garaže, pasirodė įpykęs kaltinamasis, kuris sudavė smūgius nukentėjusiajam, po smūgio iš krepšio iškrito nešami daiktai, todėl juos rinko, skubėjo grįžti atgal į automobilį, nestebėjo savo automobilio ir liudytojos B. Z., jautė baimę, todėl objektyviai negalėjo patvirtinti to, ko nematė.

Kaltinamojo R. M. argumentai, jog nukentėjusysis R. M. apskritai nebuvo sužalotas konfliktas metu, specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai padaryti ne konflikto metu, o galimai visai kitu laiku, nes iš karto po įvykio nukentėjusysis nekvietė greitosios medicinos pagalbos, laikytini subjektyviais, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir argumentais, todėl atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas įvyko 2017 m. gruodžio 6 d. apie 12.25 val., į Bendrąjį pagalbos centrą liudytoja B. Z. paskambino 12.27 val. (t. 1, b. l. 116), iš pareiškėjo R. M. priimtas pareiškimas: pradėta - 13.20 val., baigta – 13.40 val., pareiškėjo R. M. apklausa pradėta – 13.41 val., baigta – 14.20 val., įvykio vietos apžiūra pradėta - 14.40 val., baigta – 14.50 val. (t. 1, b. l. 5-9), į viešosios įstaigos Šakių ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių nukentėjusysis R. M. kreipėsi 15.29 val. (t. 2, b. l. 54). Nukentėjusysis R. M. parodė, kad greitosios medicinos pagalbos jam nereikėjo, todėl nekvietė, tačiau iš karto po įvykio su liudytoju policijos pareigūnu Mantu Pranaičiu sutarė, kad jis vyks į medicinos įstaigą Šakiuose, o apklausiamas bus policijos komisariate. Jam išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) paskambino pareigūnas Mantas Pranaitis ir paprašė grįžti į įvykio vietą, nes norėjo paimti pareiškimą ir apklausti. Po apklausos, kuri vyko nukentėjusiojo R. M. namų kieme, nukentėjusysis nedelsiant išvyko į medicinos įstaigą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo R. M. parodymais, kuriuos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas Mantas Pranaitis. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus, nukentėjusiojo R. M. veiksmų seką vykusią po nagrinėjamo įvykio, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, atmeta kaltinamojo R. M. versiją, jog nukentėjusysis susižalojo pats. Nurodoma aplinkybė, jog į medicinos įstaigą nukentėjusysis kreipėsi po maždaug trijų valandų, nepaneigia fakto, jog medicinos dokumentų išraše / siuntime bei specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo R. M. smurtiniais veiksmais.

Kaltinamojo R. M. kaltę taip pat įrodo ir kiti rašytiniai įrodymai: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK buvo gautas nukentėjusiojo R. M. pareiškimas apie tai, kad 2017 m. gruodžio 6 d. apie 12.25 val. R. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo brolio R. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-3), pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 5-9), fotolentelės (t. 1, b. l. 15-17), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nuvykus į gautą iškvietimą 2017 m. gruodžio 6 d. 13.02 val. R. M. nustatytas 0,00 promilių blaivumas, 13.04 val. – R. M. 0,00 promilės blaivumas (t. 1, b. l. 26), medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (t. 1, b. l. 41), teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 7/2018(10), iš kurios matyti, kad R. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje, paviršiniai odos nubrozdinimai plaštakose, kairio dilbio sumušimas, sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir medicinos dokumentuose nurodomu kampuočiu ir pan., sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku, sužalojimai sėdmenyje, plaštakose galėjo gautis tiek smūgiuojant, tiek ir griūnant, krentant bei atsitrenkiant į kokius tai kietus daiktus, paviršius ir pan., nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 45), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 107-108), Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) esantis ūkinis pastatas, t. y. garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. M. (t. 1, b. l. 110-113), namų valdos techninės apskaitos byla (t. 1, b. l. 114-115), garso įrašas (t. 1, b. l. 117), apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas iš Bendrojo pagalbos centro, pokalbio metu fiksuotas moters balsas, prisistatęs B. Z., moteris nurodė, jog jos vyrą užpuolė du jo broliai M., su laužtuvais ir laiko jį garaže, jis negali išeiti, medikų pagalbos nereikia (t. 1, b. l. 118-119), pranešimas apie įvykį ROIK 0117000678493, iš kurio matyti, kad pranešėja B. Z. 2017 m. gruodžio 6 d. 12.35 val. nurodė, jog vyro broliai M. užpuolę su laužtuvais jos vyrą laiko garaže (t. 1, b. l. 134-136), viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ informacija, iš kurios matyti, kad R. M. 2017 m. gruodžio 6 d. į viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipėsi 15.29 val. (t. 2, b. l. 54) ir kita byloje surinkta medžiaga.

Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. kovo 5 d. prokurorė pateikė prašymą patikslinti kaltinimą, paaiškėjus aplinkybei, kad kaltinamasis R. M. negyvena kartu su nukentėjusiuoju R. M., t. y. kaltinime nurodytą aplinkybę „šeimos nariui“ pakeičiant į „artimam giminaičiui“. Patikslintas kaltinimas buvo įteiktas proceso šalims, kaltinamasis R. M. neprašė duoti laiko susipažinti su patikslintu kaltinimu.

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis R. M., kilusio žodinio konflikto metu, tyčia metaliniu daiktu sudavė artimam giminaičiui - savo broliui R. M. vieną kartą per sėdmenis ir vieną kartą į nugarą, po to stumdė jį, dėl ko šis atsitrenkė į garažo sutvirtinimus, tuo padarydamas savo broliui poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, paviršinius odos nubrozdinimus plaštakose, kairio dilbio sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ? padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ? padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę ? neteistas (t. 1, b. l. 62), nebaustas (t. 1, b. l. 61), dirbantis – vykdo individualią žemės ūkio veiklą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 63).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo, į tai, kad nusikalstama veika buvo spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, kaltinamasis nusikaltimą įvykdė asmeninių konfliktų bei susiklosčiusių aplinkybių įtakoje, tačiau nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jo asmenybė laikytina mažiau pavojinga, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. M. paskyrus 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad R. M. baudžiamojo poveikio priemonę turi atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo R. M. 87,42 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus keturiasdešimt du centus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 38-40). Civilinio ieškovo prašymas pripažintinas pagrįstu, nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė ir įrodyta pateiktais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis R. M. pareiškė 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 32).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis R. M. nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam R. M.. Dėl kaltinamojo R. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis R. M. patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Nusikalstama veika įvykdyta nukentėjusiojo motinos kieme, dienos metu, matant sugyventinei, netoliese automobilyje sėdint mažamečiam vaikui. Atsižvelgdamas į tyčinius kaltinamojo R. M. veiksmus, jo turtinę padėtį – vykdantis individualią veiklą ir gaunantis pajamų, sveikatos sutrikdymo laipsnį ir patirtus išgyvenimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam R. M. priteistina 800 Eur neturtinė žala iš kaltinamojo R. M..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Šiuo atveju byloje pateikti duomenys, jog kaltinamasis patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 31-33). Šioje byloje atstovas pateikė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdžiuose, tad nurodytos išlaidos, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis ir priteistinos iš kaltinamojo R. M..

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomas baudžiamojoje byloje, paliktinas baudžiamojoje byloje nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BPK 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. M. 87,42 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus keturiasdešimt du centus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Kaune, Aukštaičių g. 10, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. M. nukentėjusiojo R. M. naudai priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiojo R. M. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.