Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. (M. G.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, nukentėjusysis A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV 2010-11-16 nutarimu Nr. F 530664 M. G. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 100 Lt bauda, ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 100 Lt bauda už tai, kad jis 2010-11-13 apie 12.30 val. vairavo velkamą atbuline eiga automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Užsiblokavus vairui automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Apgadinti abu automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės patrulis 2010-11-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 530664 M. G. už tai, jog jis 2010-11-13 12.30 val. Šeškinės g., Vilniuje, vairuodamas velkamą automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas buvo neatidus, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį ir sugadino abu automobilius. Automobilis nedraustas, neatliktas valstybinė techninė apžiūra. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106, 119, 238 punktų reikalavimus (b. l. 7). Vilniaus apskrities VPK KPV 2010-11-16 nutarimu Nr. F 530664 už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, M. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 100 Lt bauda, ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 100 Lt bauda, galutinai skirta 100 Lt bauda (b. l. 8).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad M. G. pažeidė KET 106, 119, 238 punktų reikalavimus.

KET 106 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 punkte nustatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 238 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų.

M. G. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal tris atskirus ATPK straipsnius, tačiau jo pateikti argumentai gali įtakoti tik ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo vertinimą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir, kad jis yra apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nesant tokių duomenų M. G. nubaudimas pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis pripažįstamas pagrįstu.

M. G. kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 7), patrulio I. M. tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), nukentėjusiojo A. M. paaiškinimu (b. l. 11), paties M. G. ir P. G. paaiškinimais (b. l. 12, 13), liudytojo P. G. parodymais.

M. G. paaiškinime nurodė, kad 2010-11-13 maždaug 12 val. vairavo tempiamą automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, priklausantį P. G.. Jo vairuojamą automobilį tempė automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. G.. M. G. vairuojamo automobilio vairas užsiblokavo. Tempimo metu nesuvaldė automobilio, nes neveikė vairo stiprintuvas, ir atsitrenkė į stovėjusio automobilio „Citroen“ dešinę pusę (b. l. 12). P. G. paaiškinime nurodė, kad 2010-11-13 apie 12 val. vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo tempė automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ta mašina atsitrenkė į automobilį „Citroen“. Paties įvykio jis nepastebėjo (b. l. 13).

Kaip matyti iš M. G. paaiškinimo, neveikė jo vairuojamo velkamo automobilio vairo stiprintuvo mechanizmas. Tai, kad neužvedus automobilio neveikia vairo stiprintuvo mechanizmas yra kiekvienam vairuotojui žinoma aplinkybė. Su P. G. jis privalėjo aptarti visas tempimo detales bei įvertinti, kad tempiamas automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis ir jį suvaldyti bus sunkiau. Vairo stiprintuvo neveikimas nereiškia, kad automobilis nevaldomas vairu. Vairuotojas turi galimybę vairuoti automobilį, tačiau tai padaryti yra sunku. M. G. yra pats atsakingas už tai, kad nesuvaldė tempiamo automobilio ir už šiuos veiksmus pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. M. G., kaip tempiamo automobilio vairuotojas, buvo atsakingas už tempiamą automobilį, privalėjo įsitikinti, kad sugebės jį suvaldyti ir atsiradus kliūčiai sugebės išvengti eismo įvykio. Nors KET nėra nuostatų reglamentuojančių kokiu būdu turi būti tempiamas automobilis, tačiau tempiamo automobilio vairuotojui taikytinos bendrosios KET nuostatos ir jis laikytinas vairuotoju pagal KET 3 punkto bendrąsias nuostatas, kad vairuotoju laikytinas asmuo vairuojantis transporto priemonę.

Teismo posėdyje liudytojas P. G. parodė, kad stovintį nevažiuojantį brolio M. G. automobilį norėjo įvaryti į garažą, todėl tempė trosu pritvirtintą brolio vairuojamą automobilį. Nurodė, kad automobilį reikėjo tempti į kalną, jis stengėsi žiūrėti į kelią ir tik vėliau pamatė kaip brolio vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Traukiant greitis buvo apie 5 km/ val., tempė apie 20 m. Tempiamą automobilį reikėjo vairuoti kaip važiuojant atbuline eiga.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog M. G. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, jo veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta laikantis nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o M. G. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

M. G. skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-11-16 nutarimą Nr. F 530664 nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.