Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškinio reikalavimuose nurodyta, kad įregistravus pasikeitusius gyvenamojo namo kadastrinius duomenis, ieškovų J. K. ir J. K. įregistruota nuosavybės teise turima namo dalis būtų atitinkamai 568/100 ir 15/1000 (t. y. iš viso abiejų vardu būtų registruota 583/1000 namo dalys), o jų turimų patalpų plotas būtų 72,75 kv. m.; atsakovės V. J. ir G. J. įregistruota nuosavybės teise turima namo dalis būtų 417/1000, t. y. 51,95 kv. m (1 t., b. l. 3, 5). Patikslinto ieškinio reikalavimuose sakoma, kad įregistravus pasikeitusius gyvenamojo namo kadastrinius duomenis, ieškovės R. V. įregistruota nuosavybės teise turima namo dalis būtų 535/1000, V. J. dalis – 465/1000 (1 t., b. l. 178). Patikslinto ieškinio motyvuose ir reikalavimuose nurodoma, kad ieškovei priklauso ir skirtina naudotis 72,75 kv. m iš 124,70 kv. m (kas atitiktų 583/1000 bendro namo ploto) bendro namo ploto, o atsakovams – 51,95 kv. m (1 t., b. l. 176, 178). Prie patikslinto ieškinio pridėtas VĮ Registrų centro pastato dalių paskaičiavimas, kuriame sakoma, kad R. V. tenka 583/1000 dalis namo arba 72,75 kv. m, o V. J. – 417/1000 dalis namo arba 51,95 kv. m. (1 t., b. l. 180). Iš išdėstyto akivaizdu, kad patikslinto ieškinio reikalavimuose padaryti rašymo apsirikimai ir netiksliai nurodytos norimos įregistruoti nuosavybės dalys, t. y. nurodyta, kad siekiama R. V. vardu įregistruoti 535/1000 dalį, o V. J. vardu – 465/1000 dalį, turėtų būti atitinkamai 583/1000 ir 417/1000 dalys. Atsižvelgiant į tai, kad tokie rašymo apsirikimai atsirado patikslintame ieškinyje, pirminiame ieškinyje jų nebuvo, be to, patikslintame ieškinyje teisingai nurodytos namo dalys kvadratiniais metrais, suklysta tik nurodant proporcijas, todėl spręstina, kad nurodyti rašymo apsirikimai netrukdo teismui ir atsakovams suprasti reiškiamų reikalavimų turinį, netrukdo nagrinėti bylą. Laikytina, kad ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu siekia įregistruoti būtent 583/1000 jai ir 417/1000 atsakovams priklausančias gyvenamojo namo dalis.

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais ir Lietuvos Respublika, kurią valstybinės žemės patikėjimo teise atstovauja NŽT, valdo 0,0812 ha žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 4 arai Žemės sklypo. Atsakovams nuosavybės teise priklauso 3,56 arai Žemės sklypo. NŽT, valstybinės žemės patikėjimo teise atstovaujanti Lietuvos Respubliką, valdo 56 kv. m Žemės sklypo, statinių nuosavybės dalies neturi. Ant Žemės sklypo pastatytas dviejų aukštų Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - Gyvenamasis namas). Ginčo dėl priklausinių byloje nėra.

2008 m. balandžio 17 d. notarine sutartimi, notarinio registro Nr. 3714 nustatyta naudojimosi tvarka Žemės sklypu ir Gyvenamuoju namu, sutartis įregistruota Viešajame registre. Pagal šalių nusistatytą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką visu pirmu Gyvenamojo namo aukštu naudojasi ieškovė, visu antru Gyvenamojo namo aukštu – atsakovai, šalys taip pat yra pasirašiusios „žemės valdos paskirstymo planą“.

Atsakovams priklauso visas jų naudojamoje Žemės sklypo dalyje pastatytas Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio statybai 2008-04-17 J. K. (mirusi (duomenys neskelbtini), jos teisių perėmėja yra ieškovė) davė V. J. notarinį sutikimą, notarinio registro Nr. 3719. Tą pačią dieną, tai yra 2008-04-17, V. J. davė J. K. notarinį sutikimą, notarinio registro Nr. 3720, statyti priestatą prie ieškovei priklausančios namo dalies, tai yra savo lėšomis atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Kadangi ieškovė norėjo atlikti Gyvenamojo namo rekonstrukciją, tai yra prie savo naudojamos Gyvenamojo namo dalies pasistatyti priestatą, o atsakovai norėjo pasistatyti ūkinį pastatą ant savo naudojamos Žemės sklypo dalies, šalys kreipėsi į tą pačią projektuotoją K. J. (projektuotoja yra mirusi), kuri parengė techninį projektą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2010-05-19 išdavė Statybos leidimą Nr. LNS-61-100519-00120 (galioja iki 2020-05-19), kurį šalys pasirašė. Atsakovai sutiko, kad ieškovė ūkio būdu pasistatytų priestatą, o ieškovė sutiko, kad atsakovai tokiu pačiu būdu pasistatytų ūkinį pastatą. Atsakovai ūkinį pastatą pasistatė ir įregistravo Viešajame registre, įrašas galioja nuo 2011-11-22.

Ieškovė Gyvenamojo namo priestatą baigė statyti prieš trejus metus, tuomet kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kurios matininkas parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pažymėjo priestato patalpas, matininkas R. B. parengė Žemės sklypo planą, pažymėdamas užstatytą rekonstruotu Gyvenamuoju namu plotą. Atsakovai matininką, nors ir labai nenorom, į savo naudojamą antrą Gyvenamojo namo aukštą įsileido, matininkas patikslino jų naudojamus Gyvenamojo namo plotus ir nustatė, kad jų naudojamas plotas yra padidėjęs beveik 2 kv. m. Tuomet, kai atsakovei reikėjo pasirašyti ant Žemės sklypo plano ir laisvo formos susitarimą dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo Viešajame registre, kilo ginčas. Atsakovė matininkui R. B. žodžiu pareiškė, kad jos jokie matavimai nedomina ir ant dokumentų nepasirašys. Atsakovams nesutikus pasirašyti ant matininko parengto Žemės sklypo plano, ieškovė negali įregistruoti pasikeitusių Gyvenamojo namo kadastro duomenų bei teikti NŽT, o NŽT tvirtinti patikslintus Žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovai negali nesusijusiais su ginčo dalyku motyvais trukdyti ieškovams įregistruoti priestatą Viešajame registre. Ieškovai savo lėšomis samdė projektuotoją, parengė projektą, turi galiojantį statybos leidimą ir savo lėšomis atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją, tai yra pasistatė prie savo naudojamos namo dalies 12,49 kv. m. priestatą, kuriame įsirengė katilinę ir vonios patalpą. Kaip minėta, ieškovai netrukdė atsakovams pasistatyti ir įregistruoti Viešajame Registre ūkinį pastatą, todėl atsakovai ieškovų atžvilgiu elgiasi nesąžiningai.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ matininkas G. M., ieškovei tapus ginčo objekto savininke, patikslino pastato dalių paskaičiavimo projektą. Po Gyvenamojo namo rekonstrukcijos ieškovės plotas padidėjo 17,13 kv. m (124,7 – 107,57) ir jai nuosavybės teise priklauso 72,75 kv. m bendro 124,70 kv. m Gyvenamojo namo ploto. Atsakovams priklauso 51,95 kv. m. Atsižvelgiant į pasikeitusias turto dalis po rekonstrukcijos, keistina ir naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka pagal (duomenys neskelbtini) parengtą planą, pagal kurį ieškovei atskirai naudotis skiriama naudotis visas pirmas Gyvenamojo namo aukštas, tai yra patalpos 1-1 4,68 kv.m, 1-2 10,30 kv.m, 1-3 15,97 kv.m, 1-4 12,81 kv.m, 1-5 16,50 kv.m, 1-6 6,74 kv.m, 1-7 5,75 kv.m, viso 72,75 kv.m. Atsakovams atskirai naudotis skiriamas visas antras Gyvenamojo namo aukštas, tai yra patalpos 1-8 20,70 kv.m, 1-9 0,93 kv.m, 1-10 12,49 kv.m, 1-11 15,24 kv.m, 1-12 2,59 kv.m, viso 51,95 kv.m.

Nagrinėjamoje byloje iš rašytinių dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. V. 2020-11-13 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2020-12-01 dovanojimo sutarties pagrindu iš J. K. ir J. K. įgijo nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo ir statinių adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136, 137, 138-143, 148-157, 159-171, 181-195). Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0812 ha ploto, priklauso šiems bendraturčiams: atsakovams V. J. ir G. J. bendrąja jungtine sutuoktinių teise (registruota V. J. vardu) – 356/812 dalis, R. V. – 100/203 dalis, Lietuvos Respublikai – 56/812 dalis. Atsakovės V. J. vardu registruota 465/1000 dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusi namo dalis (iš viso 535/1000) priklausė ankstesniems ieškovams J. K. ir J. K., šiuo metu priklauso ieškovei R. V.. Bendras namo plotas nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 107,57 kv. m. (1 t., b. l. 69-72, 138-143, 181-195).

2008-04-17 bendraturčiai J. K., J. K., V. J. ir G. J. pasirašė sutartį dėl nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, kuria, be kita ko, jie susitarė dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos (1 t., b. l. 92-97, 139, 142). Iš sutarties ir jos priedų matyti, kad pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką J. K., J. K. naudojasi tvarkoje išvardytomis namo 1 aukšte esančiomis patalpomis (iš viso 57,60 kv. m) ir individualiai naudojasi 310 kv. m dalimi žemės sklypo, o V. J. ir G. J. naudojasi tvarkoje išvardytomis namo 2 aukšte esančiomis patalpomis (iš viso 49,97 kv. m) ir individualiai naudojasi 272 kv. m dalimi žemės sklypo. Be to, bendraturčiai bendrai naudojasi žemės valdos paskirstymo plane indeksu 4 pažymėta žemės sklypo dalimi. Iš žemės valdos paskirstymo plano matyti, kad bendrai naudojama žemę sudaro teritorija prie gyvenamojo namo (kiemas) bei žemės ruožai praėjimui nuo kiemo iki V. J. ir G. J. individualiai naudojamos sklypo dalies bei apėjimui apie namą (1 t., b. l. 94, 96-97).

Tą pačią dieną – 2008-04-17 V. J. pasirašė sutikimą, kuriuo sutiko, kad J. K. statytų priestatą prie jai priklausančios namo dalies (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90), o J. K. pasirašė sutikimą, kad V. J. statytų naują ūkinį pastatą (1 t., b. l. 89). Projekto vadovė K. J. parengė techninį projektą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, ūkinio pastato statybai. Namo pirmame aukšte suprojektuotas J. K. butas, kuriame numatytos 7 patalpos: 3 kambariai, virtuvė, tambūras, WC-prausykla, katilinė. 2010-05-19 gautas Šiaulių m. savivaldybės administracijos statybos leidimas (1 t., b. l. 77-88). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. pradėtas ir 2011 m. baigtas statyti ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas registre 2011-11-14 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, savininkė V. J. (1 t., b. l. 138).

Iš (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (matininkas M. P., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1732) (1 t., b. l. 26-51), nuotraukų (2 t., b. l. 13-24), šalių paaiškinimų matyti, kad J. K., J. K. 2010 m. pradėjo ir 2019 m. baigė statyti priestatą, 12,49 kv. m bendro ploto, patalpos namo plane pagal (duomenys neskelbtini) parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pažymėtos 1-6 ir 1-7 (1 t., b. l. 28, 30, 31, 34). VĮ „Registrų centro“ 2019-12-12 pastato dalių apskaičiavimo projektas patvirtina, kad bendras gyvenamojo pastato plotas šiuo metu yra 124,70 kv. m, iš kurių atsakovams tenkanti dalis yra 51,95 kv. m, ieškovei tenkanti dalis yra 72,75 kv. m (1 t., b. l. 56-57). VĮ Registrų centro 2020-12-01 pastato dalių paskaičiavime (matininkas G. M.) nurodoma, kad suskaičiavus namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, R. V. tenka 583/1000 namo dalis – 72,75 kv. m, V. J. tenka 417/1000 namo dalis – 51,95 kv. m. (1 t., b. l. 180).

Iš 2019-03-12 IĮ „Geodezija“ parengto žemės sklypo plano, 2019-04-17 prašymo pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis matyti, kad šiuos dokumentus pasirašė J. K., o V. J. nepasirašė (1 t., b. l. 61, 76). Matininko R. B. aiškinamajame rašte sakoma, kad V. J. neatvyko į žemės sklypo ribų ženklinimą; su ja susisiekus asmeniškai, ji nurodė, kad jokie matavimai jos nedomina ir ant dokumentų nepasirašys (1 t., b. l. 63). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-05-06 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 31KAM-36177 nurodė, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą nustatyta, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. reikalavimą žemės sklypo ribas vietovėje paženklinti dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (1 t., b. l. 58).

Šioje byloje ieškovė prašo leisti įregistruoti pasikeitusius žemės sklypo ir gyvenamojo namo kadastro duomenis bei atitinkamai padidėjusias bendraturčių bendrosios nuosavybės teise turimas gyvenamojo namo dalis bei nustatyti pastato naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą. Atsakovų prieštaravimai ieškovės reikalavimams grindžiami tuo, jog ankstesni ieškovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies savininkai J. ir J. K., statydami priestatą, nesilaikė sutartos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepagrįstai užėmė bendrai naudojamą žemę - betoninį taką; yra pastatytas dar vienas priestatas, kuris sąmoningai nerodomas pateiktame plane, be to, yra pastatyta tvora neatsiklausus atsakovų; G. J. nedavė sutikimo dėl priestato statybos.

Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.254 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės.

CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių susitarimu. Todėl bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos (CK 4.77 str. 1 d.).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. NTKĮ 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Kadastriniai matavimai atliekami ir kadastro byla formuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-790; TAR, 2018-02-23, Nr. 2018-02817). Šiuo įsakymu patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 44.1 punktas numato, kad žemės sklypo kadastro duomenys tikslinami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar nugriauti statiniai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.1 papunktyje nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys turi būti tikslinami, nes sklype rekonstruotas gyvenamasis namas (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 44.1 punktas). Tačiau ieškovė po atliktos pastato rekonstrukcijos Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui patikrai ir kadastrinių duomenų tvirtinimui negali pateikti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo bylos, nes atsakovai nedalyvavo atliekant sklypo ribų ženklinimą, nesutiko su kadastro duomenų tikslinimu.

Atsakovai atsiliepime ir teisme kėlė klausimą dėl to, ar J. ir J. K. laikėsi atsakovės V. J. 2008-04-17 duoto sutikimo statybai sąlygų. Atsakovas G. J. teisme nurodė, kad sutikimas duotas priestato statybai ant ieškovų žemės, tuo tarpu priestatas pastatytas iš dalies ir ant bendram naudojimui skirtos žemės – panaikintas ten buvęs bendras betoninis takas.

Paminėtina ir tai, kad 2008-04-17 atsakovės V. J. sutikimas J. K. statyti priestatą prie namo (1 t., b. l. 90) buvo duotas tą pačią dieną, kurią tarp bendraturčių buvo pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė, duodama 2008-04-17 sutikimą, galėjo klysti, nesuvokti, kad priestatas prie namo turės iš dalies stovėti ant 2008-04-17 susitarime ir žemės valdos paskirstymo plane numatytos bendram naudojimui žemės.

Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsiliepimo teiginius, kad žemės sklype yra dar vienas priestatas, kuris nerodomas (duomenys neskelbtini) parengtoje kadastro duomenų byloje.

Atsakovų argumentai, kad be jų sutikimo pastatyta tvora, kuri apsunkina jų patekimą prie ūkinio pastato ir yra nesaugi, bylai teisiškai nėra reikšmingi.