Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015-04-02 nutarimo Nr. A11-5242/15(1.1.56-SM3) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė Dovilė Šulcienė surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-13931/15(1.1.56-SM3) dėl to, G. K. 2014-10-30 13.39 val., Raitininkų g. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko automobilį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje - kelio ženklo Nr. 332 „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p., 1 priedo 332 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė V. B. 2015-04-02 nutarimu Nr. A11-5242/15(1.1.56-SM3) G. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 4 d., ir už pažeidimą paskyrė 57 eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė nepripažįstantis pažeidimo fakto. Jis statydamas transporto priemonę neprivalo eiti kilometrą į vieną ar kitą pusę, kad įsitikintų, ar ten nestovi ženklas. Įvažiavęs jis turi matyti ženklą. Iš kairės pusės aiškiai matyti ženklas, kad negalima statyti transporto priemonių, o iš dešinės pusės nėra draudžiančio statyti automobilį ženklo. Jis negali važinėdamas įsidėmėti kiekvieno ženklo. Jis išvažiuoja iš keliuko, ir turi būti ženklas. Jis turi būti supažindinamas su taisyklėmis, yra nelogiška, kad turi eiti apžiūrinėti pats. Raitininkų gatvėje eismas yra vienpusis. Jo automobilis stovėjo Šarūno Marčiulionio mokyklos stovėjimo aikštelėje. Tikslaus gatvės pavadinimo, į kurią išvažiavo iš aikštelės, pasakyti negali, skunde nurodyta, kad tai Raitininkų gatvė 5. Jam buvo varžybos, automobilį aikštelėje pastatė tėvas. Atvažiavo autobusas ir jo paprašė patraukti automobilį. Jis iš karto nuo „Alkobravo“ išvažiavo iš tos gatvelės, pasuko į kairę pusę ir pastatė automobilį. Pastatė automobilį dešinėje pusėje savo judėjimo juostos kryptimi. Jam iš kairės buvo ženklas, kad sustoti yra draudžiama. Kai jį iškvietė pareigūnai, išaiškino, kad kelio ženklas yra kelio pradžioje ir pabaigoje. Jo transporto priemonė stovėjo kelio viduryje ir jis negalėjo matyti tų ženklų. Dabar jis žino, kad ten yra kelio ženklas. Įvažiuojant tas ženklas yra, išvažiuojant iš Krepšinio akademijos tas ženklas yra tik iš kairės, t.y, prieš eismą ir jam neaktualus. Dešinėje kelio pusėje to ženklo nėra. (b.l. 28)

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d. ) Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR ATPK 124¹ str. 4 d. numato administracinę atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažeidėjo paaiškinimu, nuotraukomis įrodyta, kad G. K. pažeidė KET 8 p., 1 priedo 332 kelio ženklo reikalavimus, vairuodamas automobilį sustojo Raitininkų g. 5, Vilniuje, ir paliko automobilį ten stovėti, nors ši kelio atkarpa iš abiejų pusių pažymėta kelio ženklais Nr. 332 „sustoti ir stovėti draudžiama“. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat neginčija šios faktinės aplinkybės.

Pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti kelio ženklo reikalavimą, kadangi jo matomumo zonoje nebuvo toje kelio pusėje, kurioje jis priparkavo automobilį kelio ženklo, draudžiančio sustoti ir stovėti automobiliams.

Iš byloje pateiktų nuotraukų nustatyta, kad G. K. priparkavo savo automobilį išvažiavęs iš darbovietės įvažiavimo, dešinėje Raitininkų g. pusėje, maždaug ties Raitininkų g. 5, Vilniuje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2015-05-22 rašte nurodyta, kad Raitininkų g. ties Šeimyniškių gatve yra įrengtas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 „sustoti draudžiama“, ties pastatu Raitininkų g. 3 yra įrengti draudžiamieji kelio ženklai Nr. 332 „sustoti draudžiama“ su papildomomis lentelėmis Nr. 807 „galiojimo zona į priekį ir atgal“, Raitininkų g. ties Sporto gatve yra įrengtas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 „sustoti draudžiama“. Minėti draudžiamieji kelio ženklai galioja visoje Raitininkų gatvėje nuo Šeimyniškių iki Sporto gatvės nelyginių namų numerių pusėje. (b.l. 31)

KET 1 priedo 332 ženklas numato, kad transporto priemonėms draudžiama sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra šis kelio ženklas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 130 p. numatyta, kad ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ naudojamas transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui uždrausti toje kelio pusėje, kurioje įrengiamas. Ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui. Ženklą Nr. 332 rekomenduojama naudoti kartu su horizontaliojo ženklinimo geltona ištisine linija 1.4.

Iš minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2015-05-22 rašto, byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad toje kelio pusėje (nelyginių namų numerių pusėje), kur buvo priparkuotas pažeidėjo automobilis, yra įrengti du kelio ženklai Nr. 332 „sustoti draudžiama“, - abiejuose gatvės galuose: ties Šeimynykščių g. ir ties Sporto g. Teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kad jam nebuvo žinoma apie tų ženklų buvimą ir jis jų nematė. Pagal www.maps.lt duomenis Raitininkų gatvė yra pakankamai trumpa - truputį virš 200 metrų, todėl šie ženklai yra matomumo zonoje, nors iš tos vietos, kur stovėjo automobilis, matyti jų ne priekinės, o užpakalinės pusės. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas pastatė automobilį prie savo darbovietės, kurioje pagal Sodros duomenis dirba apie 2 metus, ir įėjimas į kurią yra iš Raitininkų g. pusės. Akivaizdu, kad dėl šios aplinkybės, Raitininkų gatvė yra pareiškėjo dažnai lankoma ir jis ar patekdamas į ją iš Šeimyniškių gatvės pusės, ar iš Sporto gatvės pusės, turėjo tuos ženklus ne kartą matyti ir kaip vairuotojas suvokti jų reikšmę.

Pagal KET 1 priedo 5 p., galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų. Analogiškai reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 110 p., numatantis, kad draudžiamieji ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Galiojimo zoną turintys draudžiamieji ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 galioja nuo įrengimo vietos iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimo iš šalia esančių teritorijų vietomis, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra įrengiama pirmumo ženklų.

Nors pareiškėjas nurodo, kad prie keliuko, iš kurio jis išvažiavo, dešinėje Raitininkų gatvės pusėje nebuvo įrengta jokio kelio ženklo, teismas atkreipia dėmesį, kad tai, ką jis vadina keliuku, tėra išvažiavimas iš šalia kelio esančios darbovietės teritorijos, tai nėra kelias, kuris sudarytų su pagrindiniu keliu sankryžą, todėl pagal aukščiau minėtą draudžiamų ženklų galiojimo zonos reglamentavimą draudžiamieji kelio ženklai nėra privalomi įrengti ties išvažiavimais. Teismo manymu, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucija pagrįstai konstatavo, kad transporto priemonės vairuotojas, statydamas automobilį, turi įsitikinti, kokie kelio ženklai galioja toje kelio pusėje, kurioje stato automobilį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad dauguma kelių eismo taisyklių pažeidimų gali būti padaromi ne tik tiesiogine tyčia, bet ir dėl neatsargumo, ir neatsargi kaltės forma nešalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės dėl teisės pažeidimo padarymo. Nors G. K. neturėjo tyčios pažeisti KET ir jų pažeidimą padarė elgdamasis neatsargiai ir neįsitikinęs, kokio tiksliai ženklo veikimo zonoje pastatė vairuojamą automobilį, tačiau LR ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę, t.y. ATPK įtvirtina dvi kaltės formas: tyčią ir neatsargumą. Dėl neatsargumo padarytas KET pažeidimas taip pat užtraukia administracinę atsakomybę.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 124¹ str. 4 d. sankcijoje numatyta bauda nuo 28 eurų iki 86 eurų, todėl baudos vidurkis yra 57 eurai. Nutarime nenurodyta, kad būtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodyta, kad analogišką pažeidimą jis padarė pakartotinai, tačiau kadangi nagrinėjamas pažeidimas padarytas ne per vienerius metus nuo nuobaudos skyrimo, jis nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad praeityje G. K. yra baustas už LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą, minimalios nuobaudos skyrimas nesulaikė jo nuo pakartotinio pažeidimo padarymo, laiko, kad nėra pagrindo jam skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą už šio pažeidimo padarymą. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimo padarymo metu 2012-04-03 pagal LR ATPK 124¹ str. 4 d. paskirta nuobauda jau negaliojo, kad pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, mažina už šį pažeidimą G. K. paskirtą baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 124¹ str. 4 d., numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, tačiau jis paskyrė per griežtą baudą už LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015-04-02 nutarimo Nr. A11-5242/15(1.1.56-SM3) keistinas, paskiriant mažesnę baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015-04-02 nutarimą Nr. A11-5242/15(1.1.56-SM3), - G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą paskirti 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.