Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. B. (T. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo artimajai giminaitei, t. y. jis 2024 m. gruodžio 28 d., apie 23.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo seserį J. R., tai yra stumdė ją rankomis ir, pagriebęs už plaukų, tempė, metė pagalvę į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas J. R. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad sesuo J. gyvena įtarime nurodytu adresu, jis gyvena šalia ? name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis ir sesuo prižiūri mamą, kuri guli lovoje ir jai reikalinga pilna slauga. Jo ir sesers santykiai yra neblogi, jie sutaria, tačiau jei kuris nors iš jų pavartoja alkoholio, nuolat būna konfliktai. Apie minėtos dienos įvykius nori parodyti, kad jis tą dieną buvo pirtyje ir vartojo alkoholinius gėrimus, šampaną ir alų. Išėjęs iš pirties, nuėjo į mamos namus ir išgirdo, kad sesuo J. tariasi su draugėmis, kaip suprato važiuoti pas drauges į svečius. O jam paaiškino, kad ji nori važiuoti į kirpyklą esančią mieste, o ne šalia namų. Nors ji visada lankosi kirpykloje, kuri yra šalia namų. Jis suprato, kad ji išvažiuos kažkur kitur, pas drauges ir neprižiūrės mamos. Kai J. R. išvažiuoja, gali negrįžti namo ir porą parų, nes užgeria ir savęs nekontroliuoja. Dėl to jis ant jos supyko, nes mama jam rūpintis reikėtų vienam. Jis su ja pradėjo konfliktuoti, ją laikė. Ar stumdė ir tempė už plaukų, nepamena, bet tai galėjo nutikti, nes dėl išgerto alkoholio kiekio nepamena, tačiau alkoholis gali įtakoti jo veiksmus. Anksčiau yra buvę, kad išgėręs smurtavo ir konfliktavo su savo seserimi, nes buvo išgėręs alkoholio. Konfliktas įvyko virtuvėje, virtuvėje buvo jis ir sesuo, mama gulėjo gretimame kambaryje. Mamai yra 94 metai, ji dėl sveikatos problemų guli lovoje ir jis ją su seserimi prižiūri. Mama paskutinę savaitę nebekalba, ausimis blogai girdi ir beveik nevalgo, sunku susikalbėti. Taip pat namuose buvo jo sesers dukra J. Š., ji buvo kitame kambaryje, nemano, kad ji galėjo matyti jo ir sesers konfliktą. Kokiu tikslu ieškojo peilio, nepamena, gal valgyti norėjo. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, T. B. parodė, kad gailisi vėl smurtavęs prieš savo seserį. Su ja susitaikė, ji jam atleido. Pažada ateityje daugiau nebenusikalsti, nesmurtauti (el. b. l. 92–95, 117–119).

Kaltinamojo T. B. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. apie 23.30 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Atėjo iš pirties į namus brolis T. B. Jis buvo neblaivus, pradėjo užgaulioti ją žodžiais, kad ji „padla ir prostitutė“. Po žodžių pradėjo ją stumdyti, vonioje griebė už plaukų ir pradėjo tampyti, ji pajuto fizinį skausmą. T. B. buvo neadekvatus, nes buvo stipriai išgėręs, pradėjo varyti ją iš namų. Ji bandė išbėgti iš namų, tačiau brolis rankomis griebė jai už megztinio, neleido išeiti. Kambaryje, paėmęs pagalvę, sudavė jai į veidą, po suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Apie 0.00 val. brolis užmigo. 2024 m. gruodžio 29 d. apie 5 val. ji atsikėlė ir pamatė, kad brolis buvo girtas ir vėl pradėjo triukšmauti, vėl užgauliojo žodžiais. Vėliau paėmęs peilį nuo stalo grasino, kad nusižudys. Jai peiliu negrasino. Anksčiau brolis naudojo prieš ją smurtą, tačiau ne visą laiką kreipėsi į policiją, nes bijo jo. Namuose buvo mama S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Mama nekalba, vos kvėpuoja, prasta sveikata. Motiną pastoviai prižiūri, yra jos globėja. T. B. kitur neturi kur gyventi, išsiskyręs su savo žmona dėl smurtavimo ir nuolatinio gėrimo. Papildomos apklausos metu J. R. parodė, kad kai ją pradėjo stumdyti, vonioje griebė už plaukų ir pradėjo tampyti, fizinį skausmą vertina 3 balais iš 10 balų, o kai pagalve sudavė jai į veidą, po suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 2 balais iš 10 balų. Jis kai išgeria, tampa neadekvatus. Jai jis niekada nėra grasinęs, kad ją nužudys, ji daugiau bijo dėl jo sveikatos, kad jis savęs nesužalotų. Minėtą dieną kitame kambaryje buvo dukra J. Š., kuri laukiasi, ji nematė kaip T. B. prieš J. R. smurtavo. Ji policiją ir Greitosios medicinos pagalbą (toliau – ir GMP) iškvietė dėl to, kad buvo šoko būsenoje (el. b. l. 5–13, 132–135).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. Š. parodė, kad jos mama gyvena (duomenys neskelbtini). Mama gyvena kartu su broliu T. B. ir savo mama, kuri yra sena ir labai ligota, jau nebesikelia iš lovos. J. Š. įvykio nematė, nieko negirdėjo, tik iškvietė policiją, dėl to, kad mama buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi. Mama sakė, kad ją neblaivus brolis keikė, tampė už plaukų ir trenkė į veidą. Kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, dėl ko jie konfliktavo, ji nežino. Matė, kad mamai po įvykio buvo paraudęs skruostas, tik nepamena kuris. Žino tik tiek, kad T. B. pavartojęs alkoholio būna agresyvus ir nenuspėjamas. Dėl to ji tiki mama, jei ji sakė, kad prieš ją smurtavo jos dėdė, reiškia taip ir buvo. Daugiau paaiškinti neturi ką (el. b. l. 136–137).

Perklausius bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad į BPC paskambina moteris, prisistačiusi kaip J. Š., prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad mamos brolis sumušė mamą. Jai paskambino mama ryte ir pranešė. Ji atvažiavo pas mamą ir pamatė ją sumuštą, veidas sumuštas. Jis ją sumušė naktį, jis nesuvokia, ką daro. Jis yra namie su mama, dėl sumušimo greitoji nereikalinga, vaikų namuose nėra. Mama yra J. R. Dėdė dabar girtas, nepastovi ant kojų, o ji pati dabar skambina iš mašinos. Dėdė gąsdina, kad paims peilį, kad perpjaus gerklę, taip grasina visiems, manipuliuoja. Mama niekur negali išeiti, nes name yra mirštanti močiutė, kuri gyvena paskutines dienas (el. b. l. 156–158).

2024 m. gruodžio 29 d. peržiūrėjus vaizdo įrašą, nufilmuotą policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitinka verkianti moteris, sako, kad mama guli ant patalo ir joms nebuvo visą naktį ramybės, nes brolis girtas tąsė ją už plaukų, keikė visokiais žodžiais, trenkė jai su pagalve, stumdė, varė iš namų, o ji neturi kur eiti, nes globoja 94 metų mamą. Vaizdo įraše matosi gulinti ant lovos senyvo amžiaus moteris. Ji pati policijos nekvietė, čia tikriausiai jos dukra iškvietė. Antrame fone girdisi vyriškas balsas, kuris sako, kad yra ramus. Moteris sako, kad jis gėrė visą naktį, kabinėjosi prie jos be priežasties, stumdė kambaryje, virtuvėje, ji norėjo išbėgti į lauką, bet jis tempė už plaukų. Nežino ar yra sužalojimų. Vaizdo įraše sužalojimų nesimato. Ji nėra dabar išgėrusi. Toliau pareigūnas fotografuoja įvykio vietą, porininkui sako vesti įtariamąjį į mašiną ir įtariamasis išvedamas jėga (el. b. l. 159–161).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros objektas – nuosavas namas adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro pagrindines namo duris patenkama į koridorių, kuriuo pasukus į kairę patenkama į virtuvę. Virtuvėje dešinėje pusėje stovi skalbimo mašina, dujinė viryklė, virtuvės baldai. Prie pat virtuvės yra įrengtas vonios kambarys, kuriame yra vonia, klozetas, daiktadėžė ant kurios prausimo priemonės. Išėjus iš virtuvės patenkama į kambarį, kuriame per vidurį stovi stalas, kėdės, televizorius, lova. Įvykio vietos apžiūros metu nieko paimta nebuvo. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (el. b. l. 5–13).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties T. B. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė T. B.; liudytojos J. Š. duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad mama jai pasakojo, jog dėdė prieš ją smurtavo, bei, kad T. B. pavartojęs alkoholio būna agresyvus ir nenuspėjamas; vaizdo įraše, nufilmuotame pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, kiti byloje esantys įrodymai. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad T. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t. y. stumdydamas rankomis, tempdamas už plaukų bei mesdamas pagalvę į veido sritį, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, J. R. sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. R. yra kaltinamojo sesuo, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą savo artimajai giminaitei – sesei J. R.

Pranešus T. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. l. 182 – 184). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neteistas (el. b. l. 162–164), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (el. b. l. 167–170), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 165–166). Byloje nėra duomenų apie T. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus šias bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, sukeltas pasekmes, jų sunkumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką, prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

T. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusi redakcija nustatė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (2008 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. X-1597). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo seserį, šiuo metu galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nelaikytina sunkinančia kaltinamojo teisinę padėtį, todėl vadovaujantis pastarąja teisės norma, ir įvertinus tai, kad T. B. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą žmogaus sveikatai, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į T. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 29 d. 13 val. iki 2024 m. gruodžio 30 d. 11.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną vadovaujantis teismo baudžiamojo įsakymo dieną galiojančia kaltinamojo teisinę padėtį švelninančia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija, prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. B. (T. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyviosios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi medicinos įstaigose, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. (T. B.), paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi medicinos įstaigose, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į T. B. (T. B.), paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 29 d. 13 val. iki 2024 m. gruodžio 30 d. 11.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, T. B. (T. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. B. (T. B.) paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.