Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-379

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-06-30
Bylos Nr.
1A-379
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Albinas Bielskis, Regina Gaudutiene
Nuteistasis
C. I.
Nukentėjusysis
J. Š.
Advokatai
Diemantė Anicienė
Kategorijos
Pranešejas T. Šeškauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-2005

Teisejas A. Vaškelis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teiseju: Albino Bielskio ir Reginos Gaudutienes,sekretoriaujant Rimai Ulasevicienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankeviciui,gynejui advokatui Diemantei Anicienei,nuteistajam C. I. ,vertejai Alvyrai Klipciuvienei,nukentejusiajai J. Š. ,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo C. I. (C. I. ) apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo C. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. str. 1 d. ir nuteistas laives atemimu 12 (dvylikai) metu, bausme atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes dalinai prideta neatlikta laisves atemimo bausme, paskirta 2003-11-03 nuosprendžiu ir paskirta galutine subendrinta bausme - laisves atemimas 12 metu 3 menesiams. Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. nuteistasis C. I. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

C. I. nuteistas už tai, kad 2004-07-30 apie 18,00 – 20,00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, budamas apsvaiges nuo alkoholio, ,,(duomenys neskelbtini)“, kelkraštyje, konflikto metu išemes automobilini keltuva iš V. Z. priklausancio automobilio,,Audi coupe“, valst. Nr. XXXXXXX bagažines, tycia sudave juo du smugius S. G. i galva, padarydamas kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kairiojo ir dešiniojo smilkiniu projekcijoje, kairiojo smilkinkaulio skruostines ataugos pašaknyje, kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu dešinio smegenu pusrutulio sferiniame paviršiuje, difuzini kraujo išsiliejima po minkštaisiais galvos smegenu dangalais abiejuose sferiniuose pusrutuliu paviršiuose, kas komplikavosi galvos smegenu pabrinkimu, bei sudave viena smugi koja i kairiji šona, padarydamas kraujosruva krutines kaires puses minkštuosiuose audiniuose ir IV-VI šonkauliu lužius jos projekcijoje tarp vidurines raktikaulines ir priekines pažastines liniju, ir taip tycia nužude S. G. .

Šalies argumentai

Nuteistasis C. I. apeliaciniu skundu prašo atidžiai išnagrineti bylos medžiaga ir perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus i lengvesni BK straipsni arba perduoti baudžiamaja byla tyrimui papildyti. Apelianto nuomone, byloje paviršutiniškai atsižvelgta i bylos tyrimo protokolus, ekspertu išvadas, liudytoju parodymus bei i jo ir gynejo pastabas ir paaiškinimus, neobjektyviai vertinti ekspertu, liudytoju, jo paties ir artimuju, gynejos paaiškinimai del kaltinimo ir ekspertiziu išvadu.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu iš jo paties ir liudytoju parodymu buvo nustatyta, kad jie S. G. po jo sumušimo paliko gyva gulinti kelkraštyje. S. G. remiantis liudytoju parodymais sugebejo veliau atsisesti, sedeti susiemes už galvos. Apelianto nuomone, S. G. neaiškiomis aplinkybemis veliau kažkas apipleše, sumuše tame miškelyje. Pažymi, kad ekspertai S. G. kirstineje žaizdoje rado miškelio žemes daleliu. Teismo medicinos išvadoje nurodyta daug daugiau sumušimu, o irodyta, kad, jis C. I. sudave S. G. 2 smugius (viena automobilio keltuvu ir viena kumšciu i veido sriti). Atkreipia demesi, jog iš liudytoju parodymu nustatyta, kad kai kurios žaizdos ant nukentejusiojo veido jau puliavo ir buvo apsitraukusios kietu paviršiumi. Teismo posedžio metu buvo pamineta, kad S. G. grasino jam, C. I. fiziniu susidorojimu, taciau teismas i tai neatkreipe demesio.

Apeliantas nurodo, kad konfliktas su S. G. ivyko del to, kad S. G. priekabiavo prie jo merginos E. G. , kai jis, C. I. atlikinejo bausme pataisos namuose. C. I. aiškina, kad jis stengesi tai pamiršti, taciau išgertuviu metu S. G. išprovokavo ji del E. G. išsiaiškinti. Nuvykus pas E. G. , pastaroji viska papasakojo. C. I. tvirtina labai supykes, susijaudines, todel ir sudaves S. G. smugi kumšciu i veida. S. G. pagrasino ji papjauti su peiliu, kas priverte C. I. veliau nesuvaldyti savo emociju ir veiksmu.

Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis tai, kad jis savanoriškai atvyko i policijos nuovada, nevilkino bylos tyrimo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras ir nukentejusioji prašo apeliacini skunda atmesti, o nuteistasis ir jo gyneja prašo apeliacini skunda patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus, kuriu pagrindu padare teisingas išvadas del S. G. nužudymo fakto ir nuteistojo kaltes padarius ši nužudyma.

Kolegija bylos medžiagoje neižvelgia, kad nukentejusysis S. G. butu nužudytas esant kitokioms aplinkybems, negu tomis, kurias pirmosios instancijos teismas nustate nuosprendyje.

Pats nuteistasis C. I. viso proceso metu nuosekliai teige, kad prie lentpjuves iškilus konfliktui tarp S. G. ir jo, C. I. del to, kad S. G. anksciau yra priekabiaves prie jo ( C. I. ) merginos E. G. , jis sudave viena smugi S. G. . Paskui nuvykus pas E. G. ir pastarajai patvirtinus, kad S. G. tikrai prie jos yra priekabiaves, C. I. dar karta sudave ranka per galva S. G. . Po to trise – jis, S. G. ir V. Z. važiavo atgal i kaima, taciau pamates, kad S. G. rankoje kažka laike, be to buvo sakes, kad ji ( C. I. ) papjaus, C. I. nesusivalde, papraše sustabdyti mašina ir, išsitraukes iš mašinos S. G. , automobiliniu keltuvu smoge S. G. . Teisminio bylos nagrinejimo metu C. I. jau aiškino nepamenas kiek kartu ir kur sudaves S. G. , taciau smugiu keltuvu i galva neneige. Nuo jo suduotu smugiu S. G. suklupo kelkraštyje. Kaip spyre S. G. koja nepamena, bet galejo buti visko.

Liudytojas V. Z. patvirtino, kad C. I. sudave automobilyje sedejusiam S. G. ranka i veida, kai grižo iš E. G. . Liudytojas paaiškino, kaip veliau C. I. išsitraukes iš automobilio S. G. smoge jam 2-3 kartus, taciau nemate kuo ir kur, galejo smogti ir automobiliniu keltuvu vadinamu ,,domkratu“. Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. nurode, kad S. G. C. I. sudave butent iš automobilio bagažines išsiimtu ,,domkratu“, nes mate, kad C. I. laike tamsu daikta, o bagažineje be keltuvo buvo tik gesintuvas. Paaiškino, kad nuo suduotu smugiu S. G. nugriuvo ant kelkrašcio, griuvanciam C. Inglevic dar spyre koja šona. V. Z. parode, kad jokio peilio pas S. G. rankoje jis nemate, tik girdejo nukentejusiojo kalbas, kaip S. G. , pavažiavus gal 100 m nuo E. G. namu, sake, kad už ta smugi i veida C. I. papjaus.

Liudytojos E. G. ir jos sesuo V. S. patvirtino maciusios kaip C. I. ir S. G. konflikto pradžia mate kaip sedejusiam mašinoje nukentejusiajam C. I. sudave viena karta i veida. Liudytoja V. S. teisme parode, kad ivykio diena apie 20.30 val. mate sumušta kelkraštyje prie miškelio gulinti ir bandanti atsisesti S. G. .

Teises medicinos specialisto išvada ir teisme apklausto teismo medicinos eksperto paaiškinimai patvirtina paties nuteistojo C. I. ir aukšciau paminetu liudytoju parodymus del C. I. nukentejusiajam padarytu sužalojimu kiekio, budo bei lokalizacijos. Šie duomenys patvirtina galima priežastini ryši tarp nustatytu nuteistojo smurtiniu veiksmu ir S. G. mirties. Kartu mirusiojo S. G. teises medicinos duomenys paneigia ir galimybe, kad S. G. galejo mirti nuo ankstesniu sužalojimu, kuriuos jo veide mate C. I. ir kai kurie liudytojai, taip pat paneigia galimybe, kad S. G. galejo buti sužalotas veliau, budamas paliktas kelkraštyje.

Teises medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad išvadoje išvardinti S. G. padaryti kuno sužalojimai padaryti triju trauminiu poveikiu pasekoje. Nustatyta, kad kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ir kario smilkinkaulio skruostines ataugos lužis rodo buvus trauminius poveikius kietais bukais daiktais i smilkinius. Krutines lastos kaires puses sumušimas ivyko nuo trauminio poveikio kietu buku paviršiumi. Išvadoje neatmetama galimybe, kad S. G. po patirtu sužalojimu galejo atlikti aktyvius veiksmus, judeti, po kuno sužalojimu padarymo jis galejo gyventi iki keliu (2-4) valandu laiko. Visi S. G. kuno sužalojimai yra panašaus senumo.

Teisminio bylos nagrinejimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas J.M.Paliulis patvirtino, kad rasti sužalojimais galejo buti padaryti teismo nustatytais C. I. smurtiniais veiksmais. Ekspertas paaiškino, kad S. G. mirti leme kairiojo smilkinio sužalojimas. Jeigu S. G. butu sužalotas anksciau ir del to butu išsiliejes kraujas po smegenu dangalu, jis negaletu ilgai kesti skausmo, butu apsvaiges, negerai jaustusi ( 2 bylos tomas b. l. 63-66).

Nepagristas nuteistojo teiginys, kad ji padaryti nusikalstama veika, - tycini nužudyma - savo veiksmais paskatino pats nukentejusysis grasindamas ji papjauti. Nors S. G. pagrasino C. I. del suduoto smugio ji papjauti, taciau S. G. jokiu veiksmu, kurie butu išprovokave nuteistaji C. I. padaryti tycini nužudyma, neatliko. Kad S. G. rankose turejo peili, tvirtino tik nuteistasis. Liudytojas V. Z. tai paneige ( 2 bylos tomas, b. l. 57).

Todel iš nuosprendyje išdestytos irodymu visumos apygardos teismas padare pagrista išvada, kad S. G. mirtis ivyko butent del C. I. neteisetu smurtiniu veiksmu. Nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d., nes smogdamas nukentejusiajam geležiniu keltuvu i gyvybiškai svarbia žmogui kuno vieta - galva, spirdamas i krutine, po smurtiniu veiksmu abejingai palikdamas nukentejusiji kelkraštyje, nuteistasis suprato, kad tokia veika kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe kitam žmogui, ir, nors ir nenorejo atimti gyvybes, taciau samoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Už kito žmogaus nužudyma ( BK 129 str. 1 d.) galima skirti tik laisves atemimo bausme, kurios minimumas pradedamas skaiciuoti nuo penkeriu metu, o maksimumas siekia penkiolika metu. C. I. už ši nusikaltima yra paskirta dvylikos metu laisves atemimo bausme. Tai yra dvejais metais didesne, negu sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis. Tokia bausme atitinka BK 54 str. nustatytus bausmes skyrimo pagrindus ir kitas BK bendrojoje dalyje esancias bausmiu skyrimo taisykles. Nusikaltimo pavojingumo laipsnis, C. I. asmenybe, jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe pagristai leido teismui parinkti bausme, viršijancia BK 129 str. 1 d. numatyta laisves atemimo bausmes vidurki. Teismas C. I. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino jo prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi del padaryto nusikaltimo, o C. I. skunde minimos aplinkybes : savanoriškas atvykimas i policijos nuovada, bylos tyrimo nevilkinimas atskirai lengvinanciomis jo atsakomybe nepripažistamos, o tik vertintinos kaip prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi apibudinancios aplinkybes.

Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo C. I. (C. I. ) apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ŠeškauskasTeisejai: Albinas BielskisRegina Gaudutiene