Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą bei gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 3 dalį – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 790,00 Eur, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugsėjo 6 d. apie 23.00 val., G. N. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., koridoriuje, nepakluso Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūno vyriausiojo patrulio V. B. teisėtiems reikalavimams eiti į tarnybinį automobilį, tai yra plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, šaukdamas, kad niekur nevažiuos, tyčia pareigūno atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – tris kartus koridoriaus durimis trenkė V. B. per kairę ranką norėdamas užsidaryti namo viduje, šiais savo veiksmais padarydamas kairės plaštakos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais IV-V-to pirštų srityse, poodinę kraujosruvą plaštakos nugariniame paviršiuje, audinių patinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir sukeldamas V. B. fizinį skausmą, taip pasipriešino valstybės tarnautojui, atlikusiam tarnybos pareigas.

Kaltinamasis G. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 23.00 val., viskas vyko jo namuose (duomenys neskelbtini). Prie jo namų buvo atvykę gamtos mylėtojai, jie filmavo jo šunis ir tiesiogiai rodė, kad neprižiūri gyvūnų. Jie vaikščiojo po jo kiemą. Sūnus iškvietė policiją, nes jau buvo tamsu. Atvažiavo pareigūnai, įvažiavo į kiemą, pasakė jiems kas vyksta ir jie nuėjo pas gamtos mylėtojus. Grįžęs pareigūnas pasakė eiti į tarnybinį automobilį. Pasakė pareigūnui, kad niekur nevažiuos. Įėjęs į koridorių, jis darė duris ir matė, kad pareigūnas yra įstatęs koją tarp durų. Durimis jis (kaltinamasis) netrankė. Prisipažįsta, kad atsisakė važiuoti su pareigūnais. Duris darė, traukė į save ir užsidarė, bet neturėjo tikslo sužaloti pareigūną. Smurto prieš pareigūną nevartojo. Kai pamatė pareigūno koją tarp durų, paleido duris. Neįsivaizduoja, kad būtų galėjęs prispausti pareigūno ranką. Pareigūno nepažįsta. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes pareigūno nesužalojo. Materialinė padėtis bloga, jokių pajamų negauna, nedirba, prižiūri mamą. Turto neturi, tik žemės gabalėlį. Jam pragyventi padeda mama ir dukra. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo, nes neturi pinigų. Jis liudytojo V. M. nepažįsta, pastarasis viską meluoja, jo net nebuvo. Liudytojos M. nepažįsta, nežino, kodėl ji meluoja, nes ten buvo ne ji. Pareigūno E. G. anksčiau nepažinojo. Jis buvo mandagus, bet kodėl meluoja nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-09-07, 2020-11-23 kaltinamasis G. N. parodė, jog kaltu prisipažįsta visiškai. 2020 metų rugsėjo 6 d., vakare, į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)., atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnas jam liepė eiti su juo į tarnybinį automobilį, nes vyks į Kėdainių policiją. Jis pasakė, kad vykti negali, nes negali palikti sodybos, todėl nesutiko vykti į policiją. Išėjus į koridorių, jis staiga sugalvojo, kad tikrai nevyks su pareigūnais į policiją ir staiga šoko atgal į virtuvę ir uždarinėjo koridoriaus duris, kad pareigūnas neįeitų, nes jis nenorėjo būti sulaikytas ir vežamas į policiją, nes kaip sakė nenorėjo palikti tuščių namų. Uždarinėjant koridoriaus duris, matė kaip pareigūnas įkišo koją į tarpdurį ir paskui kišo ranką, bet kurią tiksliai nurodyti negali, nes koridoriuje buvo tamsu ir viskas vyko staiga. Pareigūnas kai buvo įkišęs ranką į tarpdurį neleisdamas jam uždaryti durų ir ar jau koją buvo ištraukęs nežino, bet jis nepaleido durų rankenos ir laikė duris traukdamas link savęs, bet tikrai durų netampydamas pirmyn ir atgal. Duris laikė apie 5 sekundes ir tikrai galėjo sužaloti pareigūnui ranką kai jis buvo įkišęs tarp durų neleisdamas jam užsidaryti. Girdėjo kaip pareigūnas kvietė pastiprinimą dar tuo metu kai laikė duris norėdamas užsidaryti. Jis paleidęs duris staiga nuėjo į kambarį ir iš paskos atėjo tas pats pareigūnas, kuriam sužalojo ranką. Paskui į kambarį įėjo kitas pareigūnas ir pareigūnė ir sulaikė, uždėjo antrankius. (1 t., b. l. 118-119)

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2020 m. rugsėjo 6 d., dirbo su kolega E. G.. Apie 21.00 val. buvo gautas pranešimas apie neprižiūrimus gyvūnus ir apie tai, kad svetimi asmenys bando patekti į asmeninę teritoriją. Atvykus matė, kad vyksta ginčas. Užėjo į teritoriją, apžiūrėjo gyvūnus, viskas atrodė tvarkingai. Susirinkusiems paaiškino, kad gyvūnai prižiūrėti ir išvažiavo. Netrukus atėjo pakartotinis pranešimas dėl muštynių. Grįžo į tą pačią vietą, rado išdaužytų automobilių langų, sužalotų asmenų. Nuėjo į G. N. namą, ten buvo jis ir jo sūnus. Nukentėję asmenys nurodė, kad smurtavo vyresnio amžiaus žmogus. Jis nuėjo atsivesti G. N.. Tuo metu į įvykio vietą važiavo ir operatyvinė grupė. Paprašė G. N. eiti kartu, jis sutiko, jis (pareigūnas) išėjo iš namo ir pastebėjo, kad jis (kaltinamasis) griebė už durų. Jis (V. B.) užkišo kairę ranką į tarpdurį, G. N. tris kartus su durimis jam smūgiavo. Tada užkišo teleskopą, atlaužė duris ir įkišo koją. Tada G. N. paleido duris ir nubėgo į namą slėptis. Jis bandė jį sugauti, atvyko kitas pareigūnų ekipažas ir padėjo sugauti G. N.. G. N. vartojo necenzūrinius žodžius. Ranka buvo ištinusi, nubrozdinta, bėgo kraujas. Turėjo nedarbingumą dėl sužalojimo. Civilinio ieškinio nereiškia. Įvykio niekas nematė, nes tuo metu G. buvo su G. N. sūnumi. V. M. atėjo kai jau buvo sužalota ranka, jis padėjo name pagauti G. N.. Pasakė kolegoms apie sužalojimą, jie matė ir sužalotą ranką.

Liudytojas V. M. parodė, kad dirbo su D. M., o V. B. dirbo su E. G.. V. B. ir E. G. nuvyko pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini). per raciją išgirdo, kad reikia pagalbos. Kai atvažiavo, E. G. buvo prie tarnybinio automobilio su sulaikytu asmeniu, o V. B. namo viduje bandė sulaikyti kitą asmenį. Jie įėjo į vidų, į virtuvę ir pamatė, kad kitame kambaryje bėgioja kaltinamasis, o V. B. bando jį sulaikyti. Kaltinamasis išbėgo į virtuvę ir papuolė tiesiai jam į glėbį, jį pargriovė ir sulaikė. Kai jį sulaikė, V. B. pasakė, kad jam skauda ranką, nes kaltinamasis tyčia trenkė per ją lauko durimis kai V. B. jį vijosi ir norėjo neleisti užsidaryti durų. Apžiūrėjo V. B. ranką, matėsi sužalojimas. E. G. įvykio nematė, nes buvo lauke prie tarnybinio automobilio.

Liudytoja D. M. parodė, kad tą vakarą dirbo su V. M., o V. B. dirbo su E. G.. Jie pagal pranešimą važiavo į įvykį. Vėliau buvo kviesta pagalba. Kai atvažiavo, E. G. buvo sulaikęs asmenį. Su V. M. ėjo į namus, įėjus į virtuvę atbėgo kaltinamasis tiesiai į V. M. ir buvo sulaikytas. Vėliau V. B. skundėsi rankos skausmais, buvo matyti nubrozdinimas. V. B. sakė, kad bandė neleisti N. užsidaryti name ir jam trenkė durimis per ranką. Tuo metu E. G. buvo lauke ir saugojo sulaikytą asmenį. Kaltinamojo sulaikymo metu buvo V. M., ji ir V. B.. N. vengė sulaikymo, muistėsi.

Liudytojas E. G. parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2020-09-06. Dirbo kartu su V. B. reagavimo grupėje. Buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini)k. dėl šunų nepriežiūros. Nuvažiavo į įvykio vietą, ten buvo susirinkę daug žmonių. Nuėjo į kiemą, rado savininką, apžiūrėjo šunis, viskas buvo gerai ir išvyko. Ties (duomenys neskelbtini)gavo pranešimą, kad toje vietoje buvo apgadintas automobilis. Grįžo atgal į įvykio vietą, pabendravo su žmonėmis. Jiems nurodė, kad iš kaltinamojo sodybos buvo išėję du asmenys, apdaužė automobilius. Išsikvietė kolegas, sulaikė kaltinamojo sūnų, nes pagal apibūdinimą buvo panašus į asmenį, apgadinusį automobilius. Kaltinamojo sūnų pasisodino į tarnybinį automobilį. Jis liko automobilyje, o V. B. pasakė, kad eina atsivesti tėvuką. Po kurio laiko išgirdo per radiją, kad V. B. reikalinga pagalba ir kaip tik tuo metu į kiemą atėjo V. M. su D. M.. Jis per langą pasakė, kad bėgtų pas V. B. ir jie nubėgo į vidų padėti. Kas vyko viduje, jis nežino, nes buvo su kaltinamojo sūnumi automobilyje. Sulaikė kaltinamąjį, jį atsivedė į automobilį. Sakė, kad nevykdė reikalavimų, priešinosi sulaikomas, sakė, kad durimis privėrė ranką. Iki įvykio V. B. nebuvo sužalotas, buvo sveikas. V. B. sakė, kad kaltinamasis durimis jam privėrė ranką. Į įvykio vietą buvo atvykę tik M. ir M., kitų pareigūnų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta taip pat baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

2020 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2020 m, rugsėjo 6 d., apie 23.05 val., adresu (duomenys neskelbtini)., name, blaivus G. N. pasipriešino valstybės tarnautojui – tarp durų įkišus kairę ranką uniformuotam, tarnybos metu savo funkcijas atliekančiam, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B., kad neleisti užtrenkti durų, dešine ranka ištraukus metalinę teleskopinę lazdą, stengėsi įkišti ją į tarpą tarp durų, o G. N. matydamas, kad tarp durų yra V. B. ranka, tyčia trankė durimis per kairę ranką, bandydamas užsidaryti duris. V. B. sukeltas fizinis skausmas, nubrozdinti mažojo ir bevardžio piršto krumpliai, ant plaštakos išorinės pusės susiformavusi kraujosruva, medikų pagalbos neprireikė. G. N. sulaikytas ir uždarytas į areštinę (1 t., b. l. 13-15, 18-19).

2020 m. rugsėjo 7 d. tyrėjos D. M. tarnybiniame pranešime dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 16-17).

Vyr. patrulio V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. apie 23 val. atvykus į pakartotinį pranešimą dėl neprižiūrimų šunų, grupė jaunuolių paaiškino, kad jiems išvykus juos užpuolė (duomenys neskelbtini)gyvenantys asmenys, jie apdaužė automobilius lazda bei sudavė smūgį vienam jaunuoliui. Pagal jų apibūdinimą, į tarnybinį automobilį aplinkybių aiškinimuisi buvo pasodintas T. N.. Toliau bendraujant su nukentėjusiais asmenimis jie paaiškino, kad konflikte galėjo dalyvauti ir G. N.. Nuėjus į namą ir paprašius G. N. eiti kartu į tarnybinį automobilį, G. N. griebė už durų rankenos ir šaukdamas, kad niekur nevažiuos bei vartodamas necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, stengėsi užsidaryti namo viduje. Tuo metu jis (V. B.) tarp durų įkišo kairę ranką ir stengėsi neleisti jų užtrenkti, dešine ranka ištraukęs metalinę teleskopinę lazdą stengėsi įkišti ją į tarpą tarp durų, o G. N., matydamas, kad tarp durų yra jo ranka, tyčia trankė durimis jam per kairę ranką, stengdamasis užsidaryti duris. Įkišus tarp durų lazdą jis atplėšė duris, o G. N. pasileido bėgti į namo vidų. Kilus konfliktui jis radijo ryšio pagalba išsikvietė kolegų pastiprinimą, kuriems atvykus, kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. sulaikė G. N.. Buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, bei spec. Priemonės – antrankiai. G. N. pristatytas į Kėdainių rajono policijos komisariatą (1 t., b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2190/2020(02) V. B. konstatuotas kairės plaštakos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais IV-V-to pirštų srityse, poodine kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje, audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairę plaštaką, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2020 m. rugsėjo 6 d. suspaudus plaštaką tarpduryje. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. V. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, nes kiekvienas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 58).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0437 panaudos registracijos žurnale užfiksuota, kad G. N. 2020 m. rugsėjo 6 d. 23.46 val. nustatyta 0.00 promilių (1 t., b. l. 29-30).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 24-28).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams.

Kaltinamasis G. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Apklaustas teisme parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 23.00 val., į jo namus, (duomenys neskelbtini)., buvo atvykę policijos pareigūnai dėl gyvūnų nepriežiūros. Pareigūnas pasakė eiti į tarnybinį automobilį. Pasakė pareigūnui, kad niekur nevažiuos. Įėjęs į koridorių, jis darė duris ir matė, kad pareigūnas yra įstatęs koją tarp durų. Durimis jis (kaltinamasis) netrankė. Prisipažįsta, kad atsisakė važiuoti su pareigūnais. Duris darė, traukė į save ir užsidarė, bet neturėjo tikslo sužaloti pareigūną. Smurto prieš pareigūną nevartojo. Pareigūnų nepažįsta, bet kodėl jie meluoja nežino. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Be to, vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo V. B. parodymais, kuris parodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d., dirbo su kolega E. G.. Įvykio vietoje nuėjo į G. N. namą. Paprašė G. N. eiti kartu, kaltinamasis sutiko, jis (pareigūnas) išėjo iš namo ir pastebėjo, kad jis (kaltinamasis) griebė už durų. Jis (V. B.) užkišo kairę ranką į tarpdurį, G. N. tris kartus su durimis jam smūgiavo. Tada užkišo teleskopą, atlaužė duris ir įkišo koją. Tada G. N. paleido duris ir nubėgo į namą slėptis. Ranka buvo ištinusi, nubrozdinta, bėgo kraujas. Turėjo nedarbingumą dėl sužalojimo. Apie įvykį pasakojo kolegoms. Teismas netikėti nukentėjusiojo V. B. parodymais neturi pagrindo, jo parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jo nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtino apklaustas liudytojas V. M., kuris parodė, jog V. B. namo viduje bandė sulaikyti kaltinamąjį. Jis įėjo į vidų, į virtuvę ir pamatė, kad kitame kambaryje bėgioja kaltinamasis, o V. B. bando jį sulaikyti. Kai sulaikė kaltinamąjį, V. B. pasakė, kad jam skauda ranką, nes kaltinamasis tyčia trenkė per ją lauko durimis kai V. B. jį vijosi ir norėjo neleisti užsidaryti durų. Apžiūrėjo V. B. ranką, matė sužalojimą. Liudytoja D. M. taip pat patvirtino, jog ji pagal pranešimą nuvažiavo į įvykį. Kai jie atvažiavo, E. G. buvo sulaikęs asmenį. Su V. M. įėjo į namus ir įėjus į virtuvę atbėgo kaltinamasis tiesiai į V. M. ir buvo sulaikytas. Vėliau V. B. skundėsi rankos skausmais, buvo matyti nubrozdinimas. V. B. sakė, kad bandė neleisti N. užsidaryti name ir tas jam trenkė durimis per ranką. Liudytojas E. G. taip pat patvirtino, jog 2020-09-06 dirbo kartu su V. B. reagavimo grupėje. Buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini)k. dėl šunų nepriežiūros. Jis buvo tarnybiniame automobilyje su kaltinamojo sūnumi, o V. B. pasakė, kad eina atsivesti tėvuką. Po kurio laiko išgirdo per raciją, kad V. B. reikalinga pagalba ir kaip tik tuo metu į kiemą atėjo V. M. su D. M.. Jis per langą pasakė, kad bėgtų pas V. B. ir jie nubėgo į vidų padėti. V. B. jam, sakė, kad G. N. nevykdė reikalavimų, priešinosi sulaikomas, sakė, kad durimis privėrė ranką. Iki įvykio V. B. nebuvo sužalotas, buvo sveikas. Į įvykio vietą buvo atvykę tik M. ir M., kitų pareigūnų nebuvo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų - policijos pareigūnų parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Liudytojų nurodytas aplinkybes, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. B. konstatuotas kairės plaštakos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais IV-V-to pirštų srityse, poodine kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje, audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairę plaštaką, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2020 m. rugsėjo 6 d. suspaudus plaštaką tarpduryje. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. V. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, nes kiekvienas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 58).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. N., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, o būtent: 2020 m. rugsėjo 6 d. apie 23.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, nepakluso Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūno vyriausiojo patruliui V. B. teisėtiems reikalavimams eiti į tarnybinį automobilį, šaukdamas, kad niekur nevažiuos, tyčia pareigūno atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra tris kartus koridoriaus durimis trenkė V. B. per kairę ranką norėdamas užsidaryti namo viduje, šiais savo veiksmais padarydamas kairės plaštakos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais IV-V-to pirštų srityse, poodinę kraujosruvą plaštakos nugariniame paviršiuje, audinių patinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas V. B. fizinį skausmą, taip pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui V. B..

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia pavartojo smurtą, tris kartus koridoriaus durimis trenkė V. B. per kairę ranką ir pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, tai suprato, ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tai yra baigtinis nusikaltimas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 286 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą). (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis G. N. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistas, bausmės neatlikęs (baudos bei konfiskuotos pinigų sumos vykdymas perduotas priverstiniam išieškojimui antstoliui), teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 8-21), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (2 t., b. l. 22-42), nedirba (2 t., b. l. 47-48.), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 46), Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 45). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Neturinčiam darbo ir pajamų asmeniui skirti švelnesnę (baudos bausmę) netikslinga. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų baudos bausmė neatlikta ir neišieškota, nes kaltinamasis neturi pajamų.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškė. Kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, yra brandaus amžiaus, nurodė, jog prižiūri mamą, teismas mano, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

Kadangi kaltinamasis G. N. naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis V. B. civilinio ieškinio byloje nepareiškė (1 t., b. l. 40).

Byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinių ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 46,42 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-69).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė ieškinį dėl 402,73 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77-84).

Dėl kaltinamojo G. N. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiajam dėl 2020 m. rugsėjo 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo išmokėta 402,73 Eur ligos išmoka (1 t., b. l. 78-83). Be to, Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas – 46,42 Eur (1 t., b. l. 68). Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civiliniai ieškiniai laikytini pagrįstais ir įrodytais, todėl tenkintini visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteistina 402,73 Eur turtinės žalos atlyginimui, o Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 46,42 Eur turtinės žalos atlyginimui (BPK 115 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. 23.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. 15.54 val. (1 t., b. l. 133-135, 136-138, 139-144). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 130-132), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2020 m. lapkričio 24 d. prokuroro nutarimu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. vasario 24 d. laikinai apribotos nuosavybės teisės G. N. priklausančiam žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 22 d. teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. N. priklausančiam žemės sklypui (1 t., b. l. 133-135, 136-138, 139-144, 2 t., b. l. 96-98, 102-103). Kadangi kaltinamasis turtinės žalos civiliniams ieškovams neatlygino, tai yra neišnykus procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindui – civilinio ieškinio užtikrinimui, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti civilinių ieškinių įvykdymą, būtina laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti ir palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civiliniams ieškovams priteistos žalos visiško atlyginimo įvykdymo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 5,44 Eur), priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti G. N. šiuos įpareigojimus:

- per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. 23.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. 15.54 val. (vieną para).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš G. N. 402,73 Eur (keturis šimtus du eurus 73 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437).

Priteisti iš G. N. 46,42 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 42 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)., pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civiliniams ieškovams priteistos žalos atlyginimo visiško įvykdymo arba iki kol priverstiniame žalos išieškojimo vykdymo procese turto areštą šiam turtui pritaikys antstolis.

Atlyginus civilinius ieškinius, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Priteisti iš G. N. proceso (pašto) išlaidų – 5,44 Eur (penkis eurus 44 centus) valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.