Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. O. (A. O.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-282/2013 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m., siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos, organizavo ir vadovavo A. G. prostitucijai, įtraukė A. G. į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos; pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį taip pat kaltinamas tuo, kad Vilniuje, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki balandžio mėn., organizavo ir vadovavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš B. A. J. prostitucijos; pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėn. iki gegužės mėn., siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos organizavo ir vadovavo nepilnametės J. Š. prostitucijai, įtraukė nepilnametę J. Š. į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos; pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, 2012 metų rugpjūčio mėnesį, siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos organizavo ir vadovavo nepilnametės G. U. I. prostitucijai, įtraukė nepilnametę G. U. I. į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos; pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, 2012 metų rugpjūčio mėnesį tenkino lytinę aistrą pažeisdamas nepilnametės G. U. I. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą; pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, 2012 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje tenkino lytinę aistrą pažeisdamas nepilnametės G. U. I. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą; pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio vidurio iki lapkričio pabaigos, siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos, organizavo ir vadovavo nepilnametės E. B. prostitucijai, įtraukė nepilnametę E. B. į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio vidurio iki lapkričio pabaigos, mušdamas mažametę E. B., sukėlė jai fizinį skausmą; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki lapkričio mėn., siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos, pasikėsino įtraukti nepilnametę E. O. į prostituciją; pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. spalio mėnesį, organizavo ir vadovavo prostitucijai, turėjo pajamų iš J. K. prostitucijos bei įtraukė J. K. į prostituciją; pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, 2012 m. spalio mėnesį, organizavo ir vadovavo prostitucijai, turėjo pajamų iš K. R. prostitucijos, bei įtraukė K. R. į prostituciją; pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, 2012 m. gruodžio mėnesį organizavo ir vadovavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš I. Z. prostitucijos; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad Vilniuje, 2012 m. gruodžio 19 d., siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos, pasikėsino įtraukti A. M. į prostituciją.

A. O. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. O. skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Priešingai, negu teigiama skunduose, patikrinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte esantys įrodymai: paties kaltinamojo parodymai, liudytojų (E. O., A. M. ir kitų) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kita byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai kaltinti A. O. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. O. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Suėmimas skiriamas arba jo terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnyje 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: įtariamojo/kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, A. O. kaltinamas padaręs apysunkius ir sunkius nusikaltimus, pastarieji yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, už juos baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenimis A. O. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbo, t. y. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. A. O. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad lėšas pragyvenimui jis gaudavo iš nusikalstamos veikos. Be to, A. O. praeityje šešis kartus teistas, ir nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja suimtojo asmenybę ir rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės A. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės, kurios nors ir reikšmingos, tačiau nešalina teismo nustatytų pagrindų tęsti suėmimo terminą.

Kaltinamajam A. O. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms, nepažeidžia nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis – teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. O. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.