Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. V., atsakovei J. P., trečiajam asmeniui P. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys byloje VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ ir P. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, kurių pati neaugina, motinos valdžios jų atžvilgiu neįgyvendina. Dėl atsakovės priklausomybės alkoholiui, sunkios materialinės padėties, netinkamų gyvenimo sąlygų, nepakankamo rūpinimosi vaikais, jos šeima nuo 2011 m. lapkričio 8 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovei nesistengiant susigrąžinti vaikų į šeimą ir nededant pastangų keisti gyvenimo būdą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12730-930/2015 laikinai apribojo motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nuolatine E. P. globėja paskyrė trečiąjį asmenį P. G., A. P. – trečiąjį asmenį VšĮ Vaikų laikinosios globos namus „Atsigręžk į vaikus“. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo praėjo daugiau nei du metai, tačiau atsakovė vaikų nelanko, priteisto išlaikymo vaikams nemoka, nededa jokių pastangų, kad susigrąžintų vaikus į šeimą ir atkurtų nutrūkusius ryšius. 2017 m. balandžio 28 d. socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovės šeima, informavo ieškovą, kad situacija atsakovės šeimoje pablogėjo, ji nebendradarbiauja su socialine darbuotoja, nesudaro sąlygų lankytis namuose, neatsiliepia į telefono skambučius. Trečiojo asmens Globos namų socialinio darbuotojo teigimu atsakovė sūnaus A. P. globos namuose nei karto neaplankė. Trečiojo asmens P. G. teigimu atsakovė sūnų E. P. aplanko labai retai. Atsakovė nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, nerodo jokios iniciatyvos rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra suinteresuota tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog A. P. yra tik 7 metai, iš kurių 4 metus jis gyvena globos namuose. Atsakovė nesikreipė į skyrių dėl leidimo priimti savo sūnų laikinai svečiuotis jos namuose. A. P. turi teisę gyventi šeimoje. Teigiamų pokyčių nuo laikino motinos valdžios apribojimo nėra, nėra duomenų, kad jie gali įvykti. Atsakovė nededa jokių pastangų, kad susigrąžintų savo vaikus.

Trečiojo asmens VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors šaukimas trečiajam asmeniui įteiktas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad E. P., gimęs 2006 m. gegužės 7 d., ir A. P., gimęs 2010 m. vasario 6 d., yra atsakovės J. P. sūnūs (b. l. 10-11). Šeima nuo 2013 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 16, 25). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu nepilnametis A. P. nuo 2013 m. gegužės 2 d. nustatyta laikina globa, globėju paskiriant VLGN „Atsigręžk į vaikus“ (b. l. 17). 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu E. P. nuo 2013 m. balandžio 16 d. nustatyta laikina globa, globėju paskiriant P. G. (b. l. 18). Vaikų motinos J. P. valdžia vaikų atžvilgiu laikinai apribota 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (b. l. 19-24).

2017 m. balandžio 28 d. elektroninio pranešimo tarnybinės veiklos klausimais duomenimis J. P. susitarime dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių, įsipareigojo spręsti priklausomybės alkoholiui problemas, lankyti Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus specialistų konsultacijas, lankyti vaikus globėjos ir globos namuose, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, tačiau vaikų nelanko, jų pasiekimais nesidomi, nebendrauja su pedagogais (b. l. 33). Nepilnamečio E. P. mokykloje vykstančiuose susirinkimuose dalyvauja globėja P. G. (b. l. 34-35). Nepilnametis E. P. su motina ryšio nepalaiko (b. l. 25-26, 29-30, 32-35). Atsakovė nebendrauja su socialine darbuotoja, išlaikymo sūnui E. P. neteikia, nesidomi jo poreikiais, sveikata, nėra požymių, kad situacija gali keistis (b. l. 38). 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis A. P. su mama taip pat nebendrauja, paskutinį kartą ji buvo atvykusi 2015 m., vaiku nesidomi, neskambina (b. l. 43). 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto dėl A. P. duomenimis atsakovė konsultacijų nelanko, su socialine darbuotoja visiškai nebendrauja, į skambučius neatsako, į paliktus kvietimus atvykti į seniūniją nereaguoja (b. l. 38-39).

Atsakovė dirba UAB „Korėjietiškas skonis“ (b. l. 45), neteista (b. l. 46), administracine tvarka bausta 2015 m. už alkoholio vartojimą viešoje vietoje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 2 d. (b. l. 47).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, Nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, Nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas), todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš pačios atsakovės paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos matyti, kad ji visiškai nusišalino nuo pareigų vaikams įgyvendinimo, jokie jos veiksmai nerodo suinteresuotumo susigrąžinti vaikus į šeimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad po 2015 m. birželio 22 d. teismo sprendimo, kai atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia, savo vaikų ji nelankė, nesidomėjo jų pasiekimais, nebendravo su pedagogais, gydytojais, t. y. nesirūpino jų ugdymu ir sveikata. Iš pačios atsakovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu, matyti, kad ji pripažįsta, jog laikotarpiu kol jai buvo laikinai apribota motinos valdžia, situacija nepasikeitė. Globos namuose augančio nepilnamečio savo vaiko atsakovė nelanko nuo 2015 m., t. y. jau 2 metus. Atsakovė pareigos rūpintis vaikais nevykdo, gyvena skyrium nuo jų, nesirūpina jų kasdiene buitimi, auklėjimu, sveikata, ugdymu, neteikia vaikams priteisto išlaikymo, duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti nėra. Per du metus nuo laikino motinos valdžios apribojimo atsakovė nesugebėjo tinkamai vykdyti savo pareigų vaikų atžvilgiu, sudaryti sąlygas vaikams grįžti į šeimą. Nustačius, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Įvertindamas visas bylos aplinkybes, tai kad atsakovė visiškai nesirūpina savo vaikais, jais nesidomi, nelanko, nesirūpina jų kasdiene buitimi, auklėjimu, sveikata, ugdymu, neteikia jiems išlaikymo, duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti nėra, pati atsakovė objektyvių aplinkybių, kodėl neatlieka jokių veiksmų, nededa jokių pastangų, kad susigrąžintų vaikus į šeimą, nenurodo, teismas sprendžia, kad būtina pakeisti atsakovės motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų E. P. ir A. P. atžvilgiu būdą iš laikino į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimu vaikams buvo paskirta nuolatinė globa, gyvenamąsias vietas nustatant globėjų buveinėje, priteistas išlaikymas iki pilnametystės, šie klausimai nebesprendžiami.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės J. P. valstybės naudai priteisiamas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 7,62 Eur, jos taip pat priteisiamos iš atsakovės. Iš viso valstybės naudai iš atsakovės priteisiama 82,62 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų E. P. (E. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu būdą, nustatant neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

Priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 82,62 Eur (aštuoniasdešimt du eurus šešiasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas (duomenys neskelbtini). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.