Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-632-381/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-26
Bylos Nr.: 2-632-381/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01713-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Artūras Driukas (pirm.)
Atsakovas: "Baltijos kompiuterių centras"
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „ACC Distribution“, akcinė bendrovė „Elko grupa“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos "ACC Distribution" AB "ELKO Grupa" „BALTIJOS KOMPIUTERIŲ CENTRAS"

Kategorijos

3.4.4.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme

Civilinė byla Nr. 2-632-381/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01713-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kompiuterių centras“ direktoriaus A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1548-934/2020, kuria atsisakyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kompiuterių centras“ restruktūrizavimo bylą, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „ACC Distribution“, akcinė bendrovė „Elko grupa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos kompiuterių centras“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovė) direktorius kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) iškelti UAB „Baltijos kompiuterių centras“ restruktūrizavimo bylą; 2) paskirti restruktūrizavimo administratoriumi UAB „Restrus“; 3) nustatyti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Baltijos kompiuterių centras“ yra informacinių technologijų srityje veikianti bendrovė, įsteigta 1991 m., jos misija – teikti klientams kokybiškus kompleksinius informacinių technologijų sprendimus ir paslaugas, apimančias visas kliento veiklos sritis. Bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų dėl nepalankiai susiklosčiusių išorinių veiksnių. Ilgą laiką Bendrovė atstovavo Lietuvoje vieną iš didžiausių pasaulyje bankinių savitarnos terminalų gamintojų kompaniją „Diebold Inc.“ ir nuo 1999 m. yra jos sertifikuota serviso partnerė ir įgaliota pardavimų atstovė. Atsakovė tiekė Lietuvos rinkai „Diebold Opteva“ šeimos pinigus išduodančius bei priimančius bankomatus, jos darbuotojai aptarnavo bankomatų tinklus visoje Lietuvoje, tačiau 2016 m. dvi didžiausios pasaulyje bankinės įrangos gamintojos „Diebold Inc.“ ir „Wincor-Nixdof“ nusprendė susijungti ir dėl šio susijungimo, atsižvelgiant į mažą Lietuvos rinkos dydį, Lietuvoje liko tik vienas apsijungusio gamintojo atstovas ir atsakovė prarado partnerio statusą bei nebegalėjo tęsti bankinės įrangos pardavimų ir teikti jos aptarnavimo paslaugų klientams (bankams). Toks netikėtas ir staigus svarbios ir pelningos pardavimų srities praradimas lėmė nemažus atsakovės nuostolius. Atsakovė buvo priversta atleisti daugiau nei 50 proc. darbuotojų, dirbusių šioje specializuotoje srityje, išmokėdama visas įstatymu numatytas kompensacijas, kurių suma siekė 95 000 Eur. Be to, dėl susiklosčiusių rinkos aplinkybių, išaugusios konkurencijos, drastiškai sumažėjusios maržos, įmonė buvo priversta atsisakyti nepelningos veiklos. Bendrovė reorganizavo savo veiklą, t. y. atsisakė nepelningos veiklos, optimizavo darbuotojų skaičių, susikoncentravo ties konkrečių sutarčių vykdymu. Šiuo metu Bendrovė turi 7 darbuotojus ir toliau vykdo veiklą, nes yra pasirašiusi sutartis su AB „Vilniaus šilumos tinklai“, savivaldybės įmone (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus universitetu. Bendrovė darbo užmokestį moka laiku, skolų biudžetui neturi, jos atžvilgiu nėra pritaikyti areštai ar suvaržymai, todėl atsakovė ir toliau gali sėkmingai vykdyti veiklą. Tačiau Bendrovė nėra pajėgi visas skolos padengti iš karto, todėl jai reikalingas laikas, kurį gali suteikti restruktūrizavimo procesas. Pagal 2019 m. lapkričio 15 d. duomenis, Bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės balansinės turto vertės, todėl atsakovė yra moki. Vienintelė Bendrovės akcininkė kooperatinė bendrovė (toliau – KB) „Inovacija LT“ sutiko 333 128,10 Eur skolos grąžinimo terminą atidėti ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d., o iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą, minėtą skolą sutiko kapitalizuoti, ją paverčiant atsakovės akcijomis, be to, KB „Inovacija LT“ pritarė Bendrovės restruktūrizavimo proceso inicijavimui ir patvirtino atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis. Atsakovės akcininkei sutikus atidėti 333 128,10 Eur skolos grąžinimo terminą ir skolą kapitalizuoti, likusi atsakovės skolų našta 2019 m. lapkričio 15 d. sudaro 217 794,62 Eur sumą. Restruktūrizavimo procesas leistų šią skolą padengti per 4 metų laikotarpį ir išvengti bankroto.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. duomenimis UAB „Baltijos kompiuterių centras“ įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 24 776,13 Eur, įsiskolinimas susidaręs nuo 2019 m. spalio 16 d. VMI pažymėjo, jog neprieštarauja UAB „Baltijos kompiuterių centras“ restruktūrizavimo bylos inicijavimui.

4. Trečiasis asmuo Bendrovės kreditorė UAB „ACC Distribution“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo prašė pareiškimo netenkinti. UAB „ACC Distribution“ teigimu, Bendrovė susiduria ne su laikinais, o su pastoviais finansiniais sunkumais ir yra nemoki, nes jos pradelstų įsiskolinimų suma viršija pusę Bendrovės turto vertės. Bendrovės pateikti duomenys nėra patikimi, nėra paaiškinimų dėl jų neatitikimo, o restruktūrizavimo plano metmenys yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nesuteikiantys jokios vilties, jog Bendrovės veikla bus sėkmingai vystoma. Bendrovės kreditorių sąrašas įrodo, jog dabartiniai įsiskolinimai iš esmės yra tik patys mažiausieji, o didžiosios skolos, kurių bendrovė nėra pajėgi padengti, susiformavo anksčiau. Šiuo metu yra pradelsti ir visi kiti Bendrovės nurodyti įsipareigojimai, išskyrus įsiskolinimus akcininkei. Be to, Bendrovė valstybės biudžetui skolinga daug didesnę sumą, nei nurodyta pareiškime, ši skola ir toliau auga, atsakovė jau skolinga ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. UAB „ACC Distribution“ skaičiavimais, Bendrovės pradelsti įsiskolinimai sudaro 249 845,62 Eur, o balanse nurodytas turtas sudaro 422 287 Eur, taigi atsakovė yra nemoki. Trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį, jog Bendrovė neturi jokio nekilnojamojo turto, o didžiąją jos turto dalį sudaro atsargos, kurios labai greitai nuvertėja, ypač informacinių technologijų srityje. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad nors pareiškime teigiama, kad Bendrovės veikla nėra nuostolinga, tačiau 2018 m. Bendrovė patyrė 16 768 Eur nuostolių, o už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. nuostoliai sudaro net 127 574 Eur. Metmenyse išvardintos civilinės bylos, kuriose Bendrovė yra atsakovė, tačiau nenurodyta, kokių sumų yra reikalaujama priteisti iš Bendrovės, o UAB „Ekobana“ iš viso nėra nurodyta Bendrovės kreditorių sąraše. Nors metmenyse nurodoma, kad yra planuojama susigrąžinti debitorines skolas, kurių dydis sudaro 25 876,54 Eur, tačiau nepateikiama jokių įrodymų, kad Bendrovė dėjo bent minimalias pastangas atgauti debitorinius įsipareigojimus ar jų dalį. UAB „ACC Distribution“ nuomone, atsakovė nėra užsitikrinusi, jog visą restruktūrizavimo laikotarpį gaus stabilias pajamas pagal pridedamas sutartis, nes jų terminai yra trumpesni nei ketveri metai, o apie naujus projektus duomenų nėra. Be to, nėra pateikti dokumentai, įrodantys, kad atsakovės sunki finansinė padėtis susidarė dėl objektyvių priežasčių, kad atleidžiamiems darbuotojams buvo pagrįstai išmokėta 95 000 Eur suma ir dėl to nebuvo pažeisti kreditorių interesai. Bendrovės teikiamose finansinėse ataskaitose yra aiškių neatitikimų, pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad 2017 m. Bendrovė turėjo 1 256 292 Eur turto, o 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad 2017 m. Bendrovė turėjo 1 718 581 Eur turto, 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad 2016 m. Bendrovė turėjo 1 749 860 Eur turto, o 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad 2016 m. Bendrovė turėjo 1 626 937 Eur turto. Taigi neaišku, ar Bendrovės turto vertė 2018 m. ir 2019 m. balansuose yra tiksli. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad Bendrovės nuosavam kapitalui esant mažesniam už įstatinį, tiek Bendrovės vadovai, tiek akcininkai yra įgyvendinę Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) reikalavimus dėl nuostolių dengimo akcininkų įnašais ir tik tada buvo kreiptasi dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Trečiojo asmens nuomone, nors KB „Inovacija LT“ ir yra pateikusi pranešimą dėl Bendrovės skolos kapitalizavimo, tačiau tokie akcininkės veiksmai privalo būti atlikti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

5. Trečiasis asmuo Bendrovės kreditorė AB „Elko grupa“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Baltijos kompiuterių centras“ iškėlimo prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. AB „Elko grupa“ teigimu, Bendrovė turi turėti aiškų planą, kaip pasiekti restruktūrizavimo tikslus, tačiau nei tokio plano, nei tuo labiau jį pagrindžiančių dokumentų ar skaičiavimų Bendrovė nepateikė. Restruktūrizavimo metmenys yra neišsamūs, abstraktūs ir neatskleidžia realios Bendrovės finansinės situacijos, nepatvirtina jos pajėgumo realiai sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą. Metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra tik teorinės viltys ir vizijos. Pareiškime yra nurodyta daugybė reikšmingų netikslumų, neatitikimų, klaidinančių tiek kreditorius, tiek teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Baltijos kompiuterių centras“ restruktūrizavimo bylą bei priteisė trečiajam asmeniui UAB „ACC Distribution“ iš UAB „Baltijos kompiuterių centras“ 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad sąlygos, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla yra materialiojo teisinio pobūdžio, todėl joms netaikoma atgalinio teisės aktų galiojimo išimtis, taigi šiuo atveju taikytinos ne naujojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos, o Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytos restruktūrizavimo sąlygos, galiojusios pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo metu.

8. Teismas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja ĮRĮ 4–6 straipsniuose įtvirtintos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, tačiau nepripažino, jog atsakovės restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su Bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, gali būti pasiekti ir įgyvendinti. Įvertinęs pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytus duomenis, teismas padarė išvadą, jog Bendrovė iš esmės siekia tęsti to paties verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol. Teismo vertinimu, pareiškėjas siekia išsaugoti įmonę kaip formalų vienetą, o ne tokią, kuri realiai plėtotų ar galėtų plėtoti veiklą, o toks tikslas prieštarauja ĮRĮ nustatytam reikalavimui įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą. Teismas sprendė, kad metmenų turinys neatspindi įmonės ateities perspektyvų. Jokių kitų įrodymų apie įmonės gautus užsakymus ir gaunamas pajamas, galimų potencialių kontrahentų, su kuriais būtų sudaromos naujos sutartys, vystomi nauji projektai, pateikta nėra. Be to, atsakovė nenumato perspektyvų atsisakyti nuostolingos veiklos, jokių papildomų finansavimo šaltinių, neketina gauti naujų kreditų ir investicijų, didinti įstatinį kapitalą, o sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus atsakovė faktiškai sieja tik su jau vykdomos veiklos tęsimu, bei debitorinių skolų išieškojimu.

9. Teismas nurodė, kad, nors Bendrovė teigia, jog sėkmingai vykdo daugiau kaip dešimt sutartinių ir ilgalaikių įsipareigojimų, teikdama mažoms ir vidutinėms bendrovėms informacinių technologijų infrastruktūros aptarnavimo paslaugas, tačiau kartu su pareiškimu pridėjo tik tris Bendrovės sudarytas sutartis. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2017 m. kovo 24 d. nuomos sutartis su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ galioja 3 metus nuo sutarties pasirašymo, 2018 m. birželio 8 d. viešojo transporto stotelėse montuojamų švieslenčių techninės priežiūros, remonto ir darbingumo atstatymo paslaugų teikimo sutartis su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ galioja 24 mėnesius nuo pasirašymo dienos, o su Vilniaus universitetu 2017 m. rugsėjo 15 d. pasirašyta tik preliminarioji sutartis, galiojanti vienerius metus su galimybe pratęsti šešis kartus po šešis mėnesius. Taigi, teismo vertinimu, minėtos sutartys nepagrindžia, jog įmonė visus keturis restruktūrizavimo metus gaus stabilias pajamas.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad debitorių skolų atgavimas neturėtų būti vertinamas kaip viena iš pagrindinių priemonių atkurti Bendrovės mokumą, nes realias galimybes atgauti skolas yra sunku įvertinti. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas. Teismas atkreipė dėmesį, jog Bendrovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, jog dėjo pastangas atgauti debitorinius įsiskolinimus ar bent jų dalį.

11. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų. Įvertinęs Bendrovės kreditorių sąrašą, teismas nustatė, kad 54 924,18 Eur skola UAB „ACC Distribution“ susidarė 2019 m. spalio 15 d., 50 865,96 Eur skola AB „Elko grupa“ – 2019 m. liepos 6 d., o 13 963,12 Eur skola SIA „UniCredit leasing“ Lietuvos filialui – 2019 m. birželio 30 d., todėl padarė išvadą, kad Bendrovė jau seniai turi finansinių sunkumų, kurie negali būti vertinami kaip laikini.

12. Teismas, įvertinęs Bendrovės balansų duomenis, nustatė, kad 2017 m. Bendrovė turėjo 1 718 581 Eur turto, iš kurio 720 305 Eur ilgalaikis turtas, 998 276 Eur trumpalaikis turtas, per vienerius metus gautinos sumos – 532 842 Eur, piniginės lėšos – 39 359 Eur. 2018 m. įmonė turėjo 527 779 Eur turto, iš kurio 37 187 Eur ilgalaikis turtas, 490 592 Eur trumpalaikis turtas, per vienerius metus gautinos sumos – 41 304 Eur, atsargos – 388 371 Eur. 2019 m. lapkričio 15 d. duomenimis, Bendrovė turėjo 422 287 Eur turto, iš kurio 25 799 Eur ilgalaikis turtas, 396 488 Eur trumpalaikis turtas. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2017 m. sudarė 94 750 Eur per vienerius metus ir 204 854 Eur po vienerių metų; 2018 m. – 269 521 Eur per vienerius metus ir 227 590 Eur po vienerių metų; 2019 m. lapkričio 15 d. – 325 777 Eur per vienerius metus ir 227 590 Eur po vienerių metų. 2017 m. įmonė turėjo 7 236 Eur pelno, o 2018 metais – 16 758 Eur nuostolių, 2019 m. lapkričio 15 d. – 127 574 Eur nuostolių. Nors Bendrovės pradelsti įsipareigojimai (147 211,24 Eur) formaliai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog didžiąją atsakovės turimo turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, įmonė jau nuo 2018 m. negauna pelno, teismas sprendė, kad Bendrovė iš esmės atitinka nemokios įmonės sąvoką, todėl neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą veiklą restruktūrizavimo proceso metu.

13. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki nutarties priėmimo dienos (2020 m. sausio 28 d.) Bendrovės kreditoriai ir toliau reiškia atsakovei turtinius reikalavimus, teikdami ieškinius, taigi atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas nutarties priėmimo dieną yra ne galutinis. Be to, vertinant įmonės pradelstus įsipareigojimus, dideliam kreditorių skaičiui pradelstų įsiskolinimų sumos yra itin nedidelės, tačiau atsakovė ir jų sumokėti neįstengia. Be to, nors į bylą pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad pradelsta skola VMI sudaro 8 316,25 Eur, VMI pateikė duomenis, kad 2019 m. gruodžio 9 d. UAB „Baltijos kompiuterių centras“ įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 24 776,13 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo byla Bendrovei negali būti keliama, nes tai tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus.

14. Kadangi trečiasis asmuo UAB „ACC Distribution“ nesutiko su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas sprendė, kad, netenkinus pareiškimo, trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti tenkinamas ir trečiajam asmeniui UAB „ACC distribution“ iš atsakovės priteistina 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo argumentai

15. Pareiškėjas UAB „Baltijos kompiuterių centras“ direktorius A. J. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą, paskirti restruktūrizavimo administratoriumi UAB „Restrus“ ir nustatyti administravimo išlaidas arba klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, pareiškėjas prašo priimti į bylą papildomus įrodomus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra nemoki. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis subjektyvia nuomone ir priešiškai nusiteikusios ir Bendrovės veiklos tęstinumu nesuinteresuotos kreditorės UAB ,.ACC Distribution“ prielaidomis, jog Bendrovės trumpalaikis turtas yra nevertingas. Išvada dėl nemokumo negali būti pagrįsta tik prielaidomis. Identifikavęs prielaidą dėl galimo Bendrovės nemokumo, teismas privalėjo ne formaliai konstatuoti atsakovės nemokumą, o būti aktyvus, įpareigoti atsakovę pateikti atitinkamus įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisės išspręsti Bendrovės nemokumo klausimo, nes tai yra bankroto, o ne restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas. Šiuo atveju visas Bendrovės turtas, nurodytas balanse, atitinka tikrąją turto vertę. Pagal 2019 m. lapkričio 15 d. duomenis, iš visų 550 922,72 Eur Bendrovės įsipareigojimų, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 147 211,24 Eur, o Bendrovės turtas sudaro 422 287 Eur, taigi atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės balansinės turto vertės, todėl Bendrovė yra moki.

15.2. Vienas iš įprastų verslo finansavimo būdų yra įstatinio kapitalo didinimas. Kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas vienintelės Bendrovės akcininkės KB „Inovacija LT“ 2019 m. lapkričio 15 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad KB „Inovacija LT“, iškėlus UAB „Baltijos kompiuterių centras“ restruktūrizavimo bylą, 332 128,10 Eur skolą kapitalizuos, ją paversdama UAB „Baltijos kompiuterių centras“ akcijomis. Tačiau teismas šio įrodymo neįvertino. Be to, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino aplinkybės, kad tarp atsakovės kreditorių yra ir KB „Inovacija LT“, kurios reikalavimas sudaro daugiau nei 60 proc. visų reikalavimų. Taigi Bendrovė, turėdama didžiausio kreditoriaus palaikymą, neabejotinai turi teigiamas restruktūrizavimo plano vykdymo perspektyvas.

15.3. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodytos konkrečios priemonės, kurios leis stabilizuoti Bendrovė veiklą, išvengti bankroto ir esamas skolas padengti per 4 metų laikotarpį. Atsakovės akcininkui sutikus atidėti 333 128,10 Eur skolos grąžinimo terminą ir skolą kapitalizuoti, likusi Bendrovės skolų našta 2019 m. lapkričio 15 d. duomenis sudaro 217 794,62 Eur, ir šią skolą Bendrovė yra pajėgi padengti iš vykdomos veiklos pagal metmenyse nurodytą skolų grąžinimo grafiką.

15.4. Teismas be pagrindo suabejojo Bendrovės paslaugų pirkėjų egzistavimu. Bendrovės direktorius kartu su pareiškimu pateikė sutartis su Bendrovės klientais, kurios objektyviai patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą. Su atskiruoju skundu papildomai teikiamas turimų galiojančių sutarčių registras. Aplinkybę, kad Bendrovė turi nemažai klientų, patvirtina ir byloje esantis debitorių sąrašas – visi mokėtinų sumų atsakovei turintys juridiniai asmenys yra Bedrovės klientai.

15.5. Teismas nepagristai nurodė, kad Bendrovės veiklos perspektyvas mažina terminuotos sutartys su Vilniaus universitetu ir kitais subjektais. Skundžiamoje nutartyje įvardinti subjektai yra perkančiosios organizacijos, todėl prekes, paslaugas ir darbus perka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pirkimai vykdomi periodiškai, todėl sutartys yra terminuotos. Atsakovė, pastaraisiais metais dalyvavo 105 viešuosiuose pirkimuose ir toliau planuoja juose dalyvauti.

15.6. Teismas nepagrįstai sukritikavo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas priemones dėl debitorinių skolų atgavimo tikimybės. Prezumpcija, kad debitorinėmis skolomis realiai nedisponuojama, gali būti paneigta. Šiuo atveju, atsižvelgiant į atsakovės debitorius, akivaizdu, kad atgauti debitorines skolas egzistuoja reali tikimybė, nes visi debitoriai yra stabilios įmonės, dideli valstybės ar savivaldybių kontroliuojami subjektai, be to, nė vienas iš jų nėra bankrutuojantis ar bankrutavęs.

15.7. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Bendrovė yra ženkliai sumažinusi veiklos sąnaudas. Vietoje brangiai apmokamo direktoriaus (mokėtas darbo užmokestis apie 5 000 Eur/ mėn.) pasamdytas direktorius už minimalų 200 Eur/mėn. atlyginimą. Be to, buvo atleisti kiti darbuotojai, darbuotojų funkcijos optimizuotos. Bendrovė taip pat pakeitė patalpas į 5 kartus pigesnes, o šiuo metu nutraukia sutartis su UAB „Bitė Lietuva“ (bus sutaupyta 114,61 Eur/mėn.), UAB „Baltnetos komunikacijos“ (bus sutaupyta 81,97 Eur/mėn.), AB „Telia Lietuva“ (bus sutaupyta 39,11 Eur/mėn.).

15.8. Teismas padarė esminį procedūrinį pažeidimą, t. y. pažeidė ĮRĮ nustatytą imperatyvų bylos išnagrinėjimo terminą (pareiškimas priimtas 2019 m. gruodžio 3 d., o byla išnagrinėta tik 2020 m. sausio 28 d.), todėl tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamai nutarčiai panaikinti.

15.9. Nuo teismo nebuvo slepiama informacija apie UAB „Ekobana“ reikalavimus. Apie šią bylą teismas buvo informuotas pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą priedu, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad atsakovė su skola UAB „Ekobana“ nesutinka. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįstengia sumokėti nedidelių skolų. Atsiskaitymų eiliškumas priklauso ne nuo skolininkų reikalavimo dydžių, o nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytų aplinkybių, taigi nedidelių įsipareigojimų egzistavimas savaime nei patvirtina, nei paneigia pagrindų restruktūrizavimo bylai iškelti buvimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai lygino atsakovės įsipareigojimu dydį skirtingomis datomis.

15.10. Pagal JANĮ 107 ir 108 straipsnius klausimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui bus svarstomas grupėse. Atsakovė hipotekinių kreditorių neturi, todėl dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui balsuos tik likę kreditoriai. Pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį plano pritarimui reikia 1/2 kreditorių balsų. KB „Inovacija LT“, turinti daugiau nei 60 proc. visų reikalavimų, palaiko Bedrovės restruktūrizavimo procesą, todėl labai tikėtina, kad bus pritarta atsakovės restruktūrizavimo plano projektui.

Atsiliepimas

15.11. Skundžiama nutartimi trečiajam asmeniui nepagristai priteistos bylinėjimosi išlaidos. UAB „ACC Distribution“ įstojo į bylą savo iniciatyva ir su atsiliepimu nepateikė jokių įrodymų, išskyrus viešai prieinamą informaciją, todėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra išimtinai šio asmens atsakomybė. Be to, UAB „ACC Distribution“ atsiliepimą į pareiškimą pateikė likus vos vienai dienai iki 2020 m. sausio 3 d. teismo posėdžio, todėl teismas buvo priverstas posėdį atidėti, dėl nurodytos priežasties UAB „ACC Distribution“ veiksmai negali būti laikomi tinkamu procesiniu elgesiu.

16. Tretieji asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Baltijos kompiuterių centras“ iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šalies teisė duoti paaiškinimus teismui raštu ir žodžiu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ja šalis gali naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).

20. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. vasario 4 d. UAB „Baltijos kompiuterių centras“ teikiamų paslaugų pirkėjų sąrašą, 2019 m. lapkričio 27 d. UAB „Baltijos kompiuterių centras“ direktoriaus A. J. darbo sutartį, 2020 m. vasario 4 d. UAB „Baltijos kompiuterių centras“ pažymą apie atleistus darbuotojus ir jiems išmokėtas sumas, 2019 m. gruodžio 2 d. bei 2019 m. gruodžio 5 d. nuomos sutartis. Be to, apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus apie tai, jog UAB „Baltijos kompiuterių centras“ patenka į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, grupę, bei tai patvirtinančius įrodymus.

21. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai ir paaiškinimai yra susiję su UAB „Baltijos kompiuterių centras“ finansine padėtimi ir yra reikšmingi sprendžiant dėl sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

22. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju taikytinos ne JANĮ, o pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu galiojusios ĮRĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

24. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktais, atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Baltijos kompiuterių centras“, nes padarė išvadą, jog restruktūrizavimo plano metmenų turinys neatspindi įmonės galimybių išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, be to, įmonė atitinka nemokios įmonės statusą.

25. Apeliantas atskirajame skunde su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad bendrovė yra moki, tik susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, o restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys įrodo, kad bendrovė gali sėkmingai tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl UAB „Baltijos kompiuterių centras“ turėjo (turi) būti iškelta restruktūrizavimo byla.

Dėl UAB „Baltijos kompiuterių centras“ (ne)mokumo vertinimo

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo UAB „Baltijos kompiuterių centras“ mokumo klausimą. Pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu padaroma pagrįsta išvada, jog įmonė, kuriai prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą, yra nemoki, kitų restruktūrizavimo bylai iškelti būtinų sąlygų tikrinimas tampa teisiškai nereikšmingas, nes negali turėti lemiamos įtakos galutiniam procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo rezultatui.

27. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

28. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

29. Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apeliantės nemokumo padarė įvertinęs pačios apeliantės pateiktus įmonės finansinius dokumentus – 2017, 2018 ir 2019 m. balansų, kreditorių ir debitorių sąrašų duomenis.

30. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto 2019 m. lapkričio 15 d. balanso matyti, kad UAB „Baltijos kompiuterių centras“ turto vertė yra 422 287 Eur, iš jo 25 799 Eur ilgalaikis turtas, 396 488 Eur trumpalaikis turtas. Pagal UAB „Baltijos kompiuterių centras“ 2019 m. lapkričio 15 d. kreditorių sąrašą bendrovės įsiskolinimų dydis – 550 922,72 Eur, pradelsti bendrovės įsipareigojimai 2019 m. lapkričio 15 d. sudarė 147 211,24 Eur. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 147 211,24 Eur sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančio kreditorių sąrašo matyti, kad iki 2019 m. pabaigos UAB „Baltijos kompiuterių centras“ pradelsti įsipareigojimai padidėjo 70 583,38 Eur. Jokių įrodymų, kad šias skolas bendrovė padengė, į bylą nepateikta. Be to, VMI su atsiliepimu pateikė teismui duomenis, kad UAB „Baltijos kompiuterių centras“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 16 342,31 Eur didesnis nei nurodyta bendrovės kreditorių sąraše. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iki 2019 m. gruodžio 30 d. įsiskolinimas valstybės biudžetui padidėjo dar 7 676,55 Eur, be to, bendrovė tapo skolinga ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 8 032,14 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2019 m. pabaigoje UAB „Baltijos kompiuterių centras“ jau turėjo 249 845,63 Eur pradelstų įsipareigojimų, kurie viršija pusę bendrovės turimo turto vertės (pusės įmonės turto vertė yra 211 144 Eur, pradelsti įsipareigojimai – net 249 846 Eur), o tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Baltijos kompiuterių centras“ atitikties nemokios įmonės būsenai yra pagrįsta.

31. Atsakovas atskirajame skunde akcentuoja bendrovės akcininkės KB „Inovacija LT“ planus kapitalizuoti UAB „Baltijos kompiuterių centras“ 333 128,10 Eur skolą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši skola nėra įskaičiuojama į pradelstus įmonės įsipareigojimus, todėl pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio apskaičiavimui įtakos neturi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bendrovės debitorių sąraše esantys subjektai yra pajėgios skolas grąžinti įmonės, tačiau debitorinių skolų priskyrimas prie bendrovės realaus turimo turto vertės nekeičia išvados, kad pradelsti UAB „Baltijos kompiuterių centras“ įsipareigojimai žymiai viršija pusę bendrovės turimo turto vertės. Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „Baltijos kompiuterių centras“ atitinka nemokios įmonės sąvoką ir dėl to jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla, yra teisinga.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

32. Nors restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių veiksmingumo vertinimas nagrinėjamu atveju iš esmės nebeturi teisinės reikšmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad restruktūrizavimo plano metmenyse pateikta informacija neatspindi įmonės ateities perspektyvų, galimybių atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.

33. Tais atvejais, kai restruktūrizavimo plano metmenys grindžiami esamos ūkinės komercinės veiklos tęsimu, naudojamos mokumo atkūrimo priemonės turi būti detalizuotos ir konkrečios (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-553/2019). Nors restruktūrizavimo plano metmenims nekeliamas toks pats detalumo reikalavimas kaip restruktūrizavimo planui, iš jo turi būti aiškus įmonės veiklos planas ir kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybės, tolesnė įmonės veiklos vizija, realios galimybės padengti turimas skolas ir atkurti normalią ūkinę komercinę veiklą bei aktyviai dalyvauti rinkoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1747-370/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrovė ir toliau planuoja tęsti savo įprastinę veiklą, kuri pagal byloje esančius finansinius duomenis, yra akivaizdžiai nuostolinga. Nors metmenyse nurodoma, kad visus įsiskolinimus ketinama padengti per 4 metus, bendrovė turi pakankamai užsakymų ir vykdytinos veiklos, tačiau iš apelianto į bylą pateikto 2020 m. vasario 4 d. bendrovės paslaugų pirkėjų sąrašo matyti, kad bendrovė turi tik 12 klientų, iš kurių per mėnesį gauna tik 7 650,15 Eur pajamų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. kovo 24 d. sutartis su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ galioja 3 metus nuo sutarties pasirašymo, taigi šios nutarties priėmimo metu bendrovės klientų skaičius yra dar mažesnis. Tuo tarpu vien tik planai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose negali garantuoti galimybių atkurti mokumą, tuo labiau, kad bendrovė tokių pirkimų dažniausiai nelaimi (bendrovė pateikė duomenis tik apie 3 sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų būdu, nors bendrovė nurodo dalyvavusi 105 viešuosiuose pirkimuose). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos realios ir veiksmingos priemonės, galinčios užtikrinti normalią bendrovės veiklą, jos įsiskolinimų sumažinimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada nekelti restruktūrizavimo bylos ir šiuo pagrindu yra pagrįsta.

35. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą išnagrinėti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino išnagrinėti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo nesilaikyta, tačiau pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nors nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė viršydamas ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta terminą, atskirasis skundas nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, kad toks termino pažeidimas kokiu nors būdu būtų nulėmęs priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo.

36. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų UAB „ACC Distribution“ atlyginimo. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, o UAB „ACC Distribution“, kuri yra UAB „Baltijos kompiuterių centras“ kreditorė, pateiktame atsiliepime nesutiko su restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta jos naudai ir ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą teikimas teismo nustatytu terminu negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir nesudaro pagrindo nepriteisti ar mažinti iš UAB „Baltijos kompiuterių centras“ priteistas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas klaidingai nurodo, jog 2020 m. sausio 3 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl UAB „ACC Distribution“ pateikto atsiliepimo. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties, teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, kad į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta AB „Elko grupa“ ir nuspręsta jai suteikti galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą.

37. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ĮRĮ bei ĮBĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas