Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-671-648-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
1A-671-648-2011
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04005-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Teresėlė Kazlauskienė
Nukentėjusysis
A. G., R. G.
Nuteistasis
Ž. B.
Advokatai
Aleksandras Asovskis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-671-648/2011

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04005-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1., 1.1.8.1.1., 2.1.15.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio,

teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Teresėlės Kazlauskienės,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,nukentėjusiesiems A. G. ir R. G.,nuteistajam Ž. B.,nuteistojo Ž. B. gynėjui advokatui Aleksandrui Asovskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. lapkričio 9 d., 12.30 val., iki 2010 m. lapkričio 11 d., 12.30 val., bei kardomosios priemonės-suėmimo laikas nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. balandžio 11 d.

Nukentėjusiųjų A. G., R. G., taip pat Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai, priteisiant A. G. iš Ž. B. 3 400 Lt, R. G. iš Ž. B. – 2 000 Lt, Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš Ž. B. – 2 986,40 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2010-11-02, apie 17.00 val., jis, būdamas svečiuose pas A. G., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusiajai A. G. matant, paėmė šaldytuve nukentėjusiosios laikytus 29 900 Lt ir atvirai pagrobęs minėtą sumą pinigų pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai 29 900 Lt dydžio turtinę žalą.

Be to, Ž. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-11-14, apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo koridoriuje, esančiame antrame aukšte, tyčia, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, be jokios priežasties spirdamas koja, sulaužė R. G. priklausančias medines buto Nr. (duomenys neskelbtini)duris, 400 Lt vertės, o tęsdamas savo nusikalstamą veiką tą pačią dieną, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą lauke, kurio metu, A. B. trenkęs delnu į veidą ir kumščiu į šoną, taip pastarajai sukėlė fizinį skausmą bei, pargriovęs ant šaligatvio R. G., sudavė jam koja ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį, tačiau nemažiau kaip 3 kartus, į įvairias kūno dalis, taip nesunkiai sutrikdydamas R. G. sveikatą.

Be to, Ž. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-11-14, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pargriovęs ant šaligatvio R. G., sudavė jam koja ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį, tačiau nemažiau kaip 3 kartus, į įvairias kūno dalis, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus viršugalvyje, nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvas kakle, apatinių žandikaulio abipusį lūžimą, dešinės sąnarinės ataugos ir kairės pusės 37, 38 dantų srityse su poodine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, taip nesunkiai sutrikdydamas R. G. sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendį, paskirti švelnesnę bausmę bei atmesti nukentėjusiųjų A. G. ir R. G. civilinius ieškinius.

Pasak nuteistojo, jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nebuvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamąja byla, o atvykęs tyrėjas ir advokatas, darydami jam psichologinį poveikį bei motyvuodami laiko trūkumu, nurodė, kad jis turi pasirašytinai patvirtinti, jog yra susipažinęs su baudžiamąja byla.

Apelianto teigimu, jis buvo išprovokuotas atvykti pas A. G. į svečius. Jam būnant pas nukentėjusiąją, pastaroji atvirai švaistėsi pinigais. Vykdamas į namus, jis pasigedo dokumentų ir durų raktų. Prieš atvykdamas pas A. G., jis paskambino jai. Pastaroji pasitiko jį koridoriuje prie lifto ir nuvedė į savo butą ieškoti jam priklausančių daiktų, kuriuos suradus, nukentėjusioji pasiūlė išgerti. Jam paprašius ko nors užkąsti, A. G. pasiūlė, kad jis pažiūrėtų maisto šaldytuve. Atidaręs šaldytuvo duris, jis pamatė pinigus, kuriuos įsidėjo į striukės kišenę. Nukentėjusioji po kurio laiko pradėjo ieškoti pinigų, neradusi jų, ji leido jam išeiti. Jam laukiant autobuso stovėjimo aikštelėje, paskambino I. G., kuris paprašė atvykti pas jį. I. G. namuose jam nusivilkus striukę, iškrito pinigai, kuriuos jis buvo pasiėmęs iš A. G.. I. G. pradėjo skaičiuoti pinigus, po to juos paslėpė, nors jam buvo pasakyta, kad pinigai priklauso A. G.. I. G. pradėjo vartoti alkoholį ir provokuodamas taip pat vertė jį elgtis. Būnant pas I. G. dvi dienas, atvyko policijos pareigūnai, tačiau pastarasis nesileido jų. Vėliau jis (Ž. B.) paaiškino policijos pareigūnams, atvykusiems į jo namus, kur ir kas turi A. G. pinigus. Tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad A. G. ir I. G. yra padarę atitinkamai Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. ir 148 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Pasak apelianto, R. G. ir A. B. vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, provokavo, todėl įvyko muštynės. Jis sudavė ranka neblaiviam R. G. du kartus, pastarasis, griūdamas ant asfalto, galėjo patirti sužalojimus. Nuteistojo teigimu, R. G. ir A. B. nelegaliai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklauso „Verkių ūkis“ administracijai. Jis, sulaužęs duris, atsinešė įrankius bei medžiagas sutaisyti duris, tačiau tuo metu atvyko policijos pareigūnai.

Ž. B. pažada visiškai atlyginti padarytą žalą už sulaužytas duris „Verkių ūkis“ administracijai bei už R. G. gydymą, tačiau jis nesutinka su A. G. civiliniu ieškiniu, kadangi I. G. iššvaistė jos pinigus. Be to, R. G. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį, siekdamas pasipelnyti iš jo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl Ž. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis Ž. B. apeliaciniame skunde dėsto nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, tačiau jo nurodomos aplinkybės nepaneigia nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, kadangi jos prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kuriuos tinkamai ištyrė ir įvertino apylinkės teismas. Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo metu pagarsintų nukentėjusiosios A. G. parodymų matyti, kad 2010-11-02, apie 17.00 val., A. G. namuose buvęs Ž. B. paėmė šaldytuve esantį maišelį su nukentėjusiajai priklausančiais 29 900 Lt jai matant. Ji buvo šokiruota tokiu apelianto elgesiu, todėl nieko negalėjo pasakyti. Tuo metu Ž. B. įsidėjo pinigus į savo drabužius ir staigiai išbėgo iš kambario. Ji žvilgtelėjo į šaldytuvą ir įsitikinusi, kad pinigų tikrai nėra, nubėgo paskui nuteistąjį, tačiau jo nerado (t. 1, b.l. 27-29). Pagal nukentėjusiosios protokolą-pareiškimą kitą dieną, t. y. 2011-11-03, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tokių nuteistojo veiksmų (t. 1, b.l. 4). Liudytojo I. G. apklausos protokole užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio 2 ar 3 d. būtent apeliantas parašė žinutę I. G. į mobiliojo ryšio telefoną, pranešdamas, kad jis lošimo namuose laimėjo didelę pinigų sumą ir važiuoja pas jį. Apeliantas paprašė jo palaikyti savo namuose pinigus. Vėliau I. G., sužinojęs iš policijos pareigūnų apie Ž. B. pavogtus pinigus, grąžino apelianto patikėtus pinigus (t. 1, b.l. 35). Šie nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai paneigia Ž. B. apeliaciniame skunde nurodytas pinigų pagrobimo aplinkybes, nuteistojo veiksmus po nusikalstamos veikos padarymo. Ž. B. teiginys, kad A. G. ir I. G. yra padarę atitinkamai Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. ir 148 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis R. G. ir liudytoja A. B. vartojo nuteistojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, provokavo, dėl ko įvyko muštynės. Priešingai, R. G. ir A. B. parodė, kad nuteistasis be jokios priežasties naudojo smurtą R. G. atžvilgiu. Jie taip pat nurodė, kad Ž. B. stvėrė R. G. už kaklo ir metė ant šaligatvio, spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas (t. 1, b.l. 49-50, 73-74). Spacialisto išvadoje Nr. G 4845/10 (01) nustatyti R. G. sužalojimai pripažinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 67-69). Taigi, apelianto teiginys, kad R. G., griūdamas ant asfalto, galėjo patirti sužalojimus, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių taip pat neleidžia teigti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš paskelbimo suimtam įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo matyti, kad apeliantas nurodė, jog nepageidauja susipažinti su byla, tai jis patvirtino savo parašu (t. 1, b.l. 138). Ši aplinkybė paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nebuvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamąja byla. Ž. B. teisiamajame posėdyje neminėjo, kad tyrėjas ir advokatas, darydami jam psichologinį poveikį bei motyvuodami laiko trūkumu, nurodė, jog jis turi pasirašytinai patvirtinti, kad yra susipažinęs su baudžiamąja byla (t. 2, b.l. 38-40). Byloje nėra jokių duomenų apie Ž. B. darytą tokio pobūdžio psichologinį poveikį. Be to, jam buvo išaiškintos kaltinamojo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str., tarp jų ir teisė susipažinti teisme su byla, tačiau jis nepateikė tokio prašymo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos apelianto teisės.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo Ž. B. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nuteistasis Ž. B. padarė baigtus du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.), veikdamas tiesiogine tyčia. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas, vėl nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas nuolat nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, polinkį nusikalsti bei pažeisti įstatymus. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai Ž. B. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas šios bausmės trukmę, apylinkės teismas atsižvelgė į Ž. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei apelianto asmenybę, t. y. kad jis praeityje 3 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei bei žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis baustas administracine tvarka, niekur nedirba, neturi legalaus prašymo šaltinio. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai skyrė Ž. B. už Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. numatytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei šių straipsnių sankcijose įtvirtintas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – sankcijoje numatytą laisvės atėmimo vidurkį, todėl paskirtos bausmės nėra per griežtos. Galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatų, todėl jos švelninti taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą.

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai priteisė nukentėjusiųjų A. G. ir R. G. civilinius ieškinius. Pažymėtina, kad būtent nuteistasis pagrobė A. G. priklausančius pinigus, t. y. dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, todėl nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kad Ž. B. perdavė saugoti pagrobtus pinigus I. G., kuris išleido dalį jam patikėtų pinigų. Be to, I. G. apskritai nežinojo, kad jam patikėti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam R. G. priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, nesunkiai sutrikdė R. G. sveikatą, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl patirtų sužalojimų, tarp jų ir dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo, nukentėjusysis gydėsi, Ž. B. nedirba. Teisiamajame posėdyje R. G. parodė, kad jis negalėjo maitintis normaliai du mėnesius, turėjo valgyti skystą maistą, dėl ko patyrė daug nepatogumų (t. 2, b.l. 40). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 15 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009). Taigi, nukentėjusiajam R. G. pagrįstai priteista 2 000 Lt dydžio neturtinė žala, kuri nėra per didelė.

Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendžio nuteistojo Ž. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjos Leonarda GurevičienėTeresėlė Kazlauskienė