Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Ž. G., nukentėjusiajam D. S. ir jo atstovei advokatei K. A., kaltinamajam R. P. ir jo gynėjai advokatei L. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. sužalojo žmogų padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2014 m. vasario 7 d. apie 21.30 val. parduotuvės APYNYS aikštelėje, esančioje Laisvės g. 220, Mažeikių mieste, tarpusavio konflikto metu du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam D. S., padarydamas jam durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje ir durtinę - pjautinę priekinės krūtinės ląstos sienos žaizdą su tarpšonkaulinio raumens ir dešinės pusės VII šonkaulio kremzlinės dalies sužalojimu, taip jis nesunkiai sužalojo D. S..

Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis R. P., pateikus kaltinimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. vasario 7 d. vakare apie 21.30 val. susitiko su D. S. prie „Apynio“ parduotuvės Laisvės gatvėje. Prieš tai jam D. S. skambino ir grasino jam bei pakvietė susitikti. Jis eidamas susitikti su D. S. iš namų su savimi pasiėmė peilį. Susitikus su D. S., tarp jų kilo konfliktas dėl jo buvusios draugės ir vaikų motinos. Prieš jį D. S. panaudojo elektrošoką ir jis dar pamatė, kaip link jų pribėga kažkas, todėl jis stodamasis išsitraukė peilį ir dūrė juo D. S., taip norėdamas apsiginti. Po to, pradėjo šaukti, jog jis turi peilį ir visi išsilakstė, o jis nuėjo į namus. Jis tiksliai pamena, kaip dūrė vieną kartą, bet galėjo įdurti ir antrą kartą D. S., tačiau dėl streso ir situacijos nelabai pamena, kaip įdūrė antrą kartą. Tą vakarą jis buvo pavartojęs alaus ir degtinės. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajam ir dėl likusios žalos atlyginimo susitarė su nukentėjusiuoju ir Ligonių kasa. Susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir jo gynėja, nukentėjusysis ir jo atstovė bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. P. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo D. S. parodymais, kur jis parodė, kad R. P. žinojo iš matymo, kaip gyvenusį ETG, kaip ir jis. Maždaug prieš 5- 6 mėnesius jis susipažino su L. S., kurios sugyventinis iki tol buvo R. P., jie turi du vaikus. 2014 m. sausio mėnesį L. P. iš buto išvarė, nes jiedu blogai ir iki tol sutarė, tas butas L. giminaičių. Kažkaip P. sužinojo apie jį. P. nusipirko naują kortelę, jos numeris (duomenys neskelbtini) ir skambinėjo L., po to, ir jam pradėjo skambinėti, jį įžeidinėjo vadino arkliadančiu, gaidžiu. 2014-02-06 apie 21.40 val. jam R. P. vėl iš to numerio paskambino, pagal jo balsą suprato, kad yra girtas, sunkiai tarė žodžius. Tuo metu jis buvo namuose, kartu su broliu M. J.. P. jį visaip įžeidinėjo, grasino, kad papjaus. Penktadienio vakare buvo neblaivas, gėrė brendžio, degtinės viso apie 300 gr. alkoholio, alkoholį pradėjo vartoti apie 18 val. Panašiai apie 20 val. būnant namuose L. parašė SMS, kad P. pas ją atėjęs išsidirbinėja ir ji iškvietusi prie laiptinės laukia policijos, todėl abu su broliu nuėjo prie jos laiptinės. Tik susitikus su L. prie laiptinės maždaug nepraėjus nė minutei, atvažiavo policijos pareigūnai. L. su policininkais nuėjo į butą, jis lauke rūkė, brolis irgi buvo su juo. Policininkams vedant P., jiedu pradėjo kalbėti, kuris pirmas nepamena, jis pasakė P., kad jam pasibaigė „mandravojimai“, o jis jį išvadino „gaidžiu“, todėl jam pasakė, kad džiaukis, kad yra pareigūnai, nes kitaip jis nuo jo gautų. Jį išvežus, su broliu grįžo į namus. Praėjus maždaug pusvalandžiui, sugalvojo L. parašyti SMS, ar gali pas ją ateiti. Abu su broliu nuėjo pas L., nes naktį vienam nejauku vaikščioti. Būnat pas L., P. jai paskambino, nes jį iš policijos paleido. Paėmęs iš L. telefoną, pasakė P. kas jam nepatinka, ko vėl kabinėjasi, jam pasiūlė susitikti prie stotelės ETG, prie „Apynio“, kad dviese pasikalbėti ir išspręsti problemas, jis sutiko. Dar jiems neišėjus, L. paskambino P. mama ar sesuo, kuri pasakė, kad atsargiai su P., nes jis kažkokį daiktą išeidamas kažkur įsikišo, tik nematė ką. Eidamas su broliu susitarė, kad reikia pasiimti kokių nors įrankių, jis turėjo su savimi pasiėmęs žibintuvėlį- elektrošoką, nuėjo į butą paėmė tik rūsio raktą, nes abu su broliu sutarė, kad reikia jam pasiimti iš rūsio naudoto kirvio medinį kotą. Kirvis pats buvo seniai nukritęs. Tas kotas nuo 45 iki 50 cm. ilgio. Nematė ar brolis kur nors užsikišo tą kotą, ar rankoje nešėsi, jis jam ėjo iš paskos. Broliui pasakė, kad jis vienas pakalbės, ir liepė laukti toliau, maždaug už 100 metrų ir jei kas tai pribėgęs padės. Tik atėjęs, žiūrėjo link Tulnikių kol atvažiuos, ir tuo metu pamatė, kad iš dešiniojo šono nuo ETG pareina P. P. pasakė, kas jam yra, ką jis nori išspręsti, tarp žodžių įterpdamas keiksmažodžius. Jis jam pasakė atgal, kas jam „gaidžiui“ yra, rankoje turėjo prožektorių- elektrošoką, tik nepamena ar atėjęs juo švietėsi, ar tik turėjo rankoje, kadangi P. ėjo link jo, sakydamas, kas yra, jo judesiai išdavė, kad jį žada pulti, jis pakėlė į viršų dešinę ranką, kurioje laikė žibintuvėlį- elektrošoką ir įjungė elektrošoką, pasigirdo elektrošoko veikimo garsas ir švytėjimas. Tuo metu pamatė, kad P. į jį tiesia dešinę ranką su peiliu, kaip suprato peilį jis taip atsinešė, tik laikė prie kojos nuleidęs rankoje, o ta vieta neapšviesta, todėl jis nematė peilio, kol jis nepakėlė. Iš kart nepajuto skausmo, todėl pamanė, kad nepataikė, todėl jam dėjo dešinėje rankoje turėtu elektrošoku į kairę pusę sprando ar petį, tik nepamena ar buvo įjungęs elektrošoko veikimą. Tada P. jam antrą kartą dūrė ir pataikė į krūtinę širdies srityje. Nuo to dūrio virto ant aikštelės asfalto, tai vyko aikštelėje prie parduotuvės „Apynys“. Pajuto, kad iš pilvo žaizdos bėga kraujas, ir nuvirtęs, pradėjo šaukti, kad išgirstų brolis, kad jį padūrė, atsistojęs pamatė, kad jau brolis atbėgęs ir užsimojęs turėtu kirvio kotu, o P. prieš jį atkišęs peilį. Tas peilis ilgas apie 25 cm ilgio geležte, jo rankenos neįžiūrėjo, buvo tamsoka. Atsistojęs iš kart pasileido bėgti į namus, ir brolis jam iš paskos parbėgo (12, 13, 14 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. J. parodymais, kur jis parodė, kad 2014 m. vasario 6 d. apie 21 val. su broliu D. S. buvo namuose, kai jam į mobilų paskambino R. P.. D. įjungė mobiliojo garsiakalbį ir jis girdėjo, ką P. sakė. P. broliui grasino, kad papjaus. Tarp jo brolio ir P. kilo konfliktas dėl L. S., nes su ja gyveno P., turi bendrų vaikų, o kai išsiskyrė, jo brolis su ja pradėjo draugauti. Kaip minėjo P. paskambinęs tada broliui pagrasino, kad jį papjaus kam jis draugauja su jo buvusia sugyventine. Brolis jam atsakė, kad negąsdintų ir nesvaigtų, taip tada jų pokalbis ir baigėsi. 2014 m. vasario 7 d. apie 17.30 val. broliui (tada buvo namuose) paskambino L. S., kuri pasakė, kad P. pas ją yra atėjęs, kad ji jam iškvietė policiją, nes neišeina iš jos namų. Ji gyvena šalia jų namo, abu su broliu pas ją nuėjo. Į butą nėjo, nes atvažiavę pareigūnai jiems liepė palaukti lauke, jie P. išvedė iš namo, ir tada brolis girdint policininkams P. paklausė ko jis jam grasina. P. atsakė „kas tau yra“, policininkai jiems liepė eiti namo, o jį išsivežė. Su broliu grįžo į namus. Praėjus trim – keturioms valandom, būnat namuose brolis pasakė, kad iš policijos P. paleido, nes jis vėl skambinėja L. Brolis pasakė, kad eina pas L. jis irgi pasisiūlė kartu. Būnat pas L., jai suskambo telefonas, L. pasakė, kad P. skambina ir tada brolis iš L. paėmė telefoną pats kalbėjosi su P. ir jam pasakė, kad ateitų ETG prie stotelės, kuri yra prie parduotuvės „Apynys“. Brolis P. pasakė, kad susitikę „viens ant vieno“ išsiaiškins. Brolis pasakė, kad eina susitikti, jis pasisiūlė kartu, brolis pasakė, kad jo nereikia, jis vienas pasikalbės ir viskas. Jis sugalvojo dėl visa ko pasiimti iš savo namų rūsio kirvio kotą, nes pats kirvis nukritęs, likęs tik medinis kotas ne trumpesnis kaip 45 cm. Brolis jau einant pas Laurą buvo pasiėmęs žibintuvėlį su elektrošoku. Jį brolis nusipirko 2013 metų vasarą, pirko pasišviesti. Nes jis gerai šviečia. Šiaip jo pastoviai nesinešioja. Kai jau artėjo prie stotelės, brolis jam liepė atsilikti, nes vienas nori pasikalbėti. Jis atsiliko maždaug apie 100 metrų, nuo jo kokių 30 metrų atstumu atėjo P., jis nuėjo prie brolio. Ką jiedu kalbėjosi, negirdėjo. Brolio ir P. per atstumą, neįžiūrėjo, ta vieta neapšviesta, išgirdo du kartus elektrošoko suveikimo garsą ir tuo pačiu metu matė elektrošoko šviesą, kurią skleidžią veikimo metu. Kadangi žmonių siluetų neįžiūrėjo, todėl nežino ar brolis elektrošoku pataikė P., ar ne. Kai išgirdo elektrošoką, pradėjo bėgti, rankoje turėjo kirvio kotą. Prie jų priėjus, pamatė, kad brolis susiėmęs už pilvo yra pritūpęs, o pasakė jam, kad bėgtų, nes jį padūrė, tuo metu P. nuo brolio buvo per tris žingsnius ir artėjo prie jo, iš to artėjimo jam pasirodė, kad jis dar puls brolį, nematė, kad jis turėtų peilį. Tada užsimojo turėtu kirvio kotu ir imitavo smūgį, bet P. netrenkė, tik pagąsdino. Tuo metu, kai užsimojo brolis jau bėgo link namų, ir kirvio kotu pagąsdinęs P. irgi nubėgo broliui iš paskos, bet jo nepavijo. Bėgdamas pakeliui į namus prie Tyliosios gatvės namo, kurio numerio nežino ant žolyno numetė kirvio kotą. Parėjęs į namus pamatė, kad broliui pilvas sužalotas, tėvas jam uždėjo rankšluostį ir mama iškvietė greitąją, kuri brolį išvežė į ligoninę. P. nesudavė nė vieno smūgio, kirvio kotą pasiėmė, jei kartais prireiktų ir prireikė P. pagąsdinti (46 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. S. parodymais, kur ji parodė, kad R. P. buvo jos sugyventinis, jiedu gyveno nesusituokę ir partnerystės nebuvo įregistravę, nuo 2014 m. sausio nebegyvena kartu. Su R. susilaukė dviejų vaikų. Abipusiu sutarimu, jis išsikraustė iš buto, kuris priklauso jos tetai. Maždaug prieš penkis- šešis mėnesius ji internetu susipažino ir pradėjo bendrauti su D. S.. Jų susirašinėjimus SKYPE programoje su D. pamatė R. P., taip jiedu susipyko, R. sudaužė kompiuterį, o ji jo daiktus, jam išėjus į darbą išvežė į Tulnikius pas jo mamą. Vasario mėnesį, dienos nepamena, vakare, jau buvo tamsu, valandų nežino R., būdamas neblaivas įėjo į jos butą, kurio duris nebuvo užrakinusi. Jis užrakino duris ir jai pasakė, kad neišeis, kad jis buvo pas jos mamą, prašė jos pasiaiškinti dėl santykių su D. R. nuėjo į balkoną parūkyti, ji su dukra išėjo iš buto ir iškvietė policiją. Taip pat parašė D. SMS, kad R. iškvietė policiją, nes jis yra pas ją. Laukiant policijos prie namo, atėjo D. su broliu M., netrukus atvažiavo ir policija. Ji su pareigūnais nuėjo į butą, D. su broliu į butą nėjo. Policijos pareigūnai R. išsivežė. D. su broliu jei teisingai pamena irgi buvo neblaivūs. R. išvežus policininkams, jiedu irgi išėjo. Maždaug po dviejų valandų D. parašė SMS, ar gali ateiti pas ją, ji atrašė, kad gali. Jiems atėjus, neužilgo jai paskambino R. P., nežino, ar jis skambino iš savo telefono, ar iš mamos. R. paskambinęs paklausė, ar ji apsiramino, D. paprašė, jam duoti telefoną, D. R. pasakė, kad pasikalbėtų su juo kaip vyras su vyru, jiedu susitarė susitikti ir pasikalbėti prie parduotuvės APYNYS, kuri yra ETG. D. su broliu išėjo, o ji dar su R., kai kalbėjo, jis sakė, kad eina ieškoti automobilio, kas jį iš Tulnikių atvežtų. Maždaug už pusvalandžio jai paskambino R. P. mama R. P., kuri pasakė, kad ji R. į butą neįsileistų, kad nebūtų kokių nesąmonių. Prisiminė, kad dar D. su broliu iš jos buto neišėjus, jai paskambino R. P. ir pasakė, kad kas čia dedasi, nes R. kažką pasiėmė, ką ji nematė, bet kažkokį įrankį, ji pagalvojo, gal kokią lazdą, nes R. sakė, kad nematė kokį daiktą pasiėmė, bet perspėjo, kad nebūtų nelaimės. Apie vidurnaktį jai D. parašė SMS, kad jam darys operaciją, nes R. jam įdūrė peiliu. Pirmą kartą tą vakarą D. neturėjo žibintuvėlio, o kai atėjo antrą kartą, turėjo žibintuvėlį, kurį jai pademonstravo, tai yra įjungė ir girdėjo čirškiantį garsią ir galvutėje matė šviesas, ji liepė nuo jos patraukti ir neklausinėjo, kam jis naudojamas. D. su broliu iš jos buto išeidami susitikti su R. nekalbėjo, ar pasiims kokias nors priemones, ar įrankius, tikėjosi, kad jie pasikalbės ir nieko blogo nenutiks (47 b. l.);

- 2014-02-07 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Mažeikių m. Laisvės g. prie 220 namo. Laisvės gatve nuo sankryžos su Tyliąja gatve 47 metrų atstumu ties važiuojamosios dalies pakraščiu rastas ir paimtas peilis, kuris perduotas saugojimui į Telšių apskrities VKPK Mažeikių rajono PK saugyklą (6-9, 64 b. l.);

- 2014-03-04 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. S. padaryti sužalojimai: durtinė - pjautinė priekinės krūtinės ląstos sienos žaizda su tarpšonkaulinio raumens ir dešinės pusės VII šonkaulio kremzlinės dalies sužalojimu. D. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti apžiūrai pateiktu peiliu (26-27 b. l.);

- 2014-03-25 asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiojo D. S. kūne, krūtinės srityje yra randai, prie kurių matosi siūlų žymės, nuo jų į viršų, į kairę pusę yra 0,8 cm ilgio randas, dėl kurio nukentėjusysis paaiškina, kad jis padarytas įtariamojo Rimo antro dūrio peiliu metu. Šis sužalojimas buvo tik paviršutinė žaizdelė, ji nebuvo susiūta, užgijo savaime (28-31 b. l.);

- 2014-02-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis pateikė striukę, džemperį, marškinėlius ir žibintuvėlį-elektrošoką (49 b. l.);

- 2014-02-13 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi nukentėjusiojo D. S. pateikti rūbai: striukė, džemperis, marškinėliai, kurių priekinėje dalyje yra po du kiauryminius pažeidimus, bei apžiūrėtas žibintuvėlis-elektrošokas, kurie perduoti saugojimui į Telšių apskrities VKPK Mažeikių rajono PK saugyklą (50-60, 62 b. l.).

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.

Taigi, surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina R. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia tarpusavio konflikto metu dūrė peiliu du kartus nukentėjusiajam į krūtinę bei padarė jam durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje ir durtinę - pjautinę priekinės krūtinės ląstos sienos žaizdą su tarpšonkaulinio raumens ir dešinės pusės VII šonkaulio kremzlinės dalies sužalojimu, kas sukėlė nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų, bei nesukėlė sunkaus sveikatos sutrikdymo.

R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. P. padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir jis atitinka BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas: jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino esmines įvykio aplinkybes. R. P. nukentėjusiojo D. S. atsiprašė ir su juo susitaikė bei iš dalies atlygino padarytą žalą ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo pasirašydamas taikos sutartį (138, 146 b. l.). Taip pat R. P. iš dalies atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos žalą, sumokėdamas 200,00 Lt bei susitarė dėl likusios žalos atlyginimo dalimis (137, 144-145 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad R. P. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, jis anksčiau administracine tvarka baustas (66-67 b. l.), neteistas, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo (65 b. l.), jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam žalą bei padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo (138, 146, 137, 144-145 b. l.), dirbantis UAB „Žydrius ir KO“ (76 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (90 b. l.), turintis du mažamečius vaikus ir pastovią gyvenamąją vietą (71 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (74 b. l.), todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina R. P., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (102, 103 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

BPK 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. M. B. proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 40126,00 Lt ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš R. P. (107-109 b. l.), ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog jis patyrė didelį šoką, bijojo dėl savo gyvybės, jo savijauta neatitinka iki sužalojimo buvusios būklės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis pateikė teismui taikos sutartį, kuria savo ieškinį dėl žalos priteisimo nukentėjusysis D. S. sumažino iki 3626,00 Lt ir nurodė, jog turtinė – 126,00 Lt žala ir dalis, t. y. 1500,00 Lt neturtinės žalos R. P. atlygino (146 b. l.).

D. S. civilinis ieškinys dėl likusios 2000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir nukentėjusiajam D. S. priteistina iš R. P. 2000,00 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui, patvirtinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimą, kad priteistą 2000,00 Lt neturtinę žalą kaltinamasis turi atlyginti per 10 mėnesių, skaičiuojant, jog pirmą įmoką sumokės ne vėliau, kaip 2014-09-15, iki 2015-06-15, mokėdamas nukentėjusiajam dalimis kas mėnesį po 200,00 Lt (146 b. l.). Likusioje dalyje dėl civilinio ieškinio byla nutrauktina.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1905,52 Lt žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (39-40 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu pateiktas žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, iš kurios matyti, jog R. P. dalį žalos, t. y. 200,00 Lt yra atlyginęs, o likusią žalos dalį, t. y. 1705,52 Lt įsipareigojo atlyginti dalimis per 12 mėnesių, mokant nuo 2014-07-10 pirmąją įmoką 143,52 Lt, o likusias įmokas po 142,00 Lt (144-145 b. l.), todėl Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš R. P. priteistina 1705,52 Lt žalos atlyginimui, kurios mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, mokant nuo 2014-07-10 pirmąją įmoką 143,52 Lt, o likusias įmokas po 142,00 Lt. Likusioje dalyje dėl civilinio ieškinio byla nutrauktina.

Daiktinis įrodymas 2014-02-07 įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, kuris ikiteisminio tyrimo metu perduotas saugojimui Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK saugyklą (6-9, 64 b. l.), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintinas, o daiktiniai įrodymai 2014-02-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti striukė, džemperis, marškinėliai ir žibintuvėlis-elektrošokas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui D. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. P., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patvirtinti nukentėjusiojo D. S. susitarimą su kaltinamuoju R. P. ir priteisti nukentėjusiajam D. S. iš R. P. 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinę žalą, kurią R. P. įsipareigojo atlyginti nuo 2014-09-15 iki 2015-06-15, mokėdamas kas mėnesį po 200,00 Lt (du šimtus litų). Likusioje dalyje dėl D. S. civilinio ieškinio bylą nutraukti.

Patvirtinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimą su R. P. ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš R. P. 1705,52 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų penkių litų ir 52 centų) žalą, kurią R. P. įsipareigojo atlyginti nuo 2014-07-10 iki 2015-07-10, mokėdamas pirmą mėnesį 143,52 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus ir 52 centus), likusią sumą kas mėnesį po 142,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus). Likusioje dalyje dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio bylą nutraukti.

Daiktinį įrodymą peilį, saugomą Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktinius įrodymus: striukę, džemperį, marškinėlius ir žibintuvėlį-elektrošoką – saugomus Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui D. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.