Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Vainauskienė, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Miglei Suchankienei, pareiškėjui S. S., jo atstovui adv. Viktorui Onačko, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. S. ir jo atstovo adv. Viktoro Onačko skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. S. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009 m. birželio 25 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate 2009-02-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-97-08 pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d., požymius. Tyrimas pradėtas pagal S. S. pareiškimą dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu, t.y. kad policijos pareigūnai S. S. atžvilgiu naudojo neteisėtą fizinę prievartą, atliko kitus neteisėtus veiksmus ir taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2009-05-14 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-06-25 nutarimu S. S. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2009-05-14 nutarimo atmestas.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-97-08 pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d. turi būti tęsiamas, nes jokių duomenų, paneigiančių S. S. parodymus dėl policijos pareigūnų S. L. ir M. Š. jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir dviejų oficialių dokumentų – administracinių teisės pažeidimų protokolų – suklastojimo, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant nuslėpti viršytus tarnybinius įgaliojimus, nesurinkta.

Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-05-14 nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 1 d. nutrauktas motyvuojant tik tuo, kad pareiškėjui S. S. nebuvo nustatyti kūno sužalojimai, o remiantis S. L., M. Š. ir V. M. parodymais bei administracinių teisės pažeidimų protokolų duomenimis konstatuotina, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. požymių. Tačiau pažymi, kad nėra pagrindo laikyti S. L. ir M. Š. parodymų objektyviais, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl jų nusikalstamos veikos, jie buvo suinteresuoti duoti sau naudingus parodymus. Grindžiant ikiteisminio tyrimo nutraukimą, visiškai nėra aišku, kodėl teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 544311 duomenims prieštaraujančiais liudytojo V. M. parodymams, jog policijos pareigūnai S. S. nemušė, jis ramiai savo valia nuėjo ir atsisėdo į policijos pareigūnų automobilį. Mano, kad neišsprendus šių protokolų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, jais remtis priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą S. L. ir M. Š. atžvilgiu tiek prokurorai, tiek teismas neturėjo pagrindo.

Nurodo, kad buvo panaudota tik ta ikiteisminio tyrimo duomenų dalis, kurioje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių S. L. ir M. Š. dalyvavimą nusikalstamos veikos daryme. Pažymi, kad byloje yra dviejų liudytojais apklaustų asmenų – V. P. ir V. Ž. – parodymai, kurie akivaizdžiai liudija, kad policijos pareigūnai S. S. ištraukė iš kieme stovinčio automobilio, kurio net variklis nebuvo įjungtas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Išklausius paaiškinimų, susipažinus su teismui pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, ikiteisminio tyrimo nutraukimo medžiaga, konstatuotina, kad pareiškėjo S. S. ir jo atstovo skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl 2009-06-25 prokuroro nutarimo pagrįstumo, yra teisėta ir pagrįsta.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokia žala, bet su didelės žalos padarymu.

Susipažinus su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad joje surinkti išsamūs duomenys, tiriant pareiškėjo S. S. 2009-02-10 pareiškime nurodytas aplinkybes. Buvo atlikti visi reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai – liudytoju apklaustas pats S. S., apklausti V. M., S. L., M. Š., A. K., Ž. P., gautos S. S. asmens sveikatos istorijos iš VšĮ Šeškinės poliklinikos ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, atliktas S. S. kūno tyrimas, susipažinta su administracinių teisės pažeidimų bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei atlikti kiti tyrimo veiksmai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog S. L. ir M. Š. veiksmuose galimai yra BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Kaip teisingai savo nutartyje nurodė teismas, tyrimo metu nenustatyta, jog policijos pareigūnai S. S. atžvilgiu naudojo neteisėtą fizinę prievartą, atliko kitus neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu ir taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, atlikus minėtus tyrimo veiksmus nepaaiškėjo jokių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju, leistų daryti priešingą išvadą, nei buvo padaryta priėmus 2009-07-23 nutartį.

Akivaizdžiai nepagrįstas skundo teiginys, kad nėra pagrindo policijos pareigūnų S. L. ir M. Š. parodymus laikyti objektyviais, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl jų nusikalstamos veikos, jie buvo suinteresuoti duoti sau naudingus parodymus. Priešingai, šių liudytojų parodymų analizė leidžia vienareikšmiškai teigti, kad jų parodymai yra neprieštaraujantys ir atitinka liudytojais apklaustų policijos pareigūnų L. C., A. K., Ž. P., tiesioginio įvykio dalyvio V. M. ir įvykį stebėjusių V. P. ir V. Ž. parodymus, bendrojo pagalbos centro pateiktos įvykio ataskaitos ir suvestinės apie pristatytus į policijos įstaigą duomenis, tarnybinių pranešimų duomenis bei alkotesterio matuoklio rodmenis. Kita vertus, aplinkybės apie S. S. atžvilgiu neteisėtai pavartotą smurtą nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę kreipėsi 2009-01-03, t.y. sekančią dieną po įvykio, kur jokių išorinių sužalojimo žymių jam nebuvo konstatuota. Į VšĮ Šeškinės polikliniką S. S. kreipėsi tik 2009-01-06, tačiau išorinių sužalojimo jam taipogi nebuvo konstatuota. Atlikus S. S. medicininį tyrimą, specialisto išvadoje nustatyta, kad nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Aukštesnysis teismas pritaria prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadai, kad S. S. parodymai, jog policijos pareigūnai jį stumdė, spardė į krūtinę ir nugarą, po ko pargriovę ant pilvo apie penkias minutes spardė į įvairias kūno vietas, kelia pagrįstų abejonių, juolab, kad juos nepatvirtina jokia kita įrodomoji medžiaga. Iš įvykio vietoje buvusio V. M. paaiškinimų matyti, kad jis matė, kaip policijos pareigūnai naudodami jėgą (rankomis ir kojomis) stūmė S. S. į tarnybinį automobilį, tačiau jis nematė, kad pareigūnai kieme S. S. būtų mušę. Liudytojais apklausti A. P. bei V. Ž. taip pat nenurodė, jog būtų matę, kaip prieš S. S. būtų naudotas smurtas, išskyrus tai, kad policijos pareigūnai nuvedė ir įstūmė S. S. į tarnybinį automobilį. Šiuo atveju neblaivaus asmens prievartinį įsodinimą į tarnybinį automobilį liudytojai apibūdina kaip įstūmimą, tačiau minėtų liudytojų parodymai paneigia S. S. versiją apie tai, kad jis buvo ne tik prievarta įsodintas į tarnybinį automobilį, bet ir spardomas į nugarą, krūtinę. Kaip matyti iš patrulio S. L. tarnybinio pranešimo, 2009 01 02 patruliavimo metu, jis ir patrulis N. Š. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme vyksta muštynės tarp dviejų neblaivių vyriškių, kurie ruošiasi važiuoti automobiliu „VW Passat“. Atvykus minėtu adresu, patruliai pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos. Automobilis buvo sustabdytas ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Priėjus prie sustabdyto automobilio, pastebėjo prie vairo sėdintį vyriškį, kurio drabužiai buvo labai purvini. M. Š. prisistačius ir pareikalavus pateikti dokumentus, vairuotojas (kaip vėliau paaiškėjo S. S.) pareiškė, kad niekur nevažiavo ir jokių dokumentų nepateiks. Bendraujant su S. S. kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus. Paprašė jo išlipti iš automobilio ir atlikti blaivumo testą vietoje. S. S. išlipo iš automobilio, tačiau atsisakė atlikti testą, pradėjo kviesti į pagalbą vyriškį stovintį kieme. Tikslu nustatyti girtumą, S. S. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės. S. S. bandė atimti alkotesterį iš M. Š. rankų. Raminant S. S., jis griebė S. L. už striukės. S. S. buvo įspėtas nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau pastarasis jų nenutraukė ir pradėjo įžeidinėti pareigūnus necenzūriniais žodžiais. S. S. dar kartą buvo įspėtas. Tada S. S. pabandė atidaryti tarnybinio automobilio dureles tikslu pabėgti. Išlipus iš tarnybinio automobilio, S. S. pastūmė patrulį S. L. ir pradėjo bėgti, tačiau netrukus pargriuvo. Patruliams pribėgus prie S. S. ir bandant jam uždėti antrankius, jis gulėdamas ant nugaros pradėjo mojuoti rankomis ir spardytis kojomis, todėl prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta – užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai bei jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. S. S., pristatant jį į PK, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo juos bei grasino aukščiau stovinčiais pareigūnais. 6-ajame PK jis (S. L.) surašė protokolą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kuriame S. S. pasirašyti ir duoti paaiškinimą atsisakė. Fizinė prievarta prieš S. S. buvo panaudota tiek, kiek reikėjo jo neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikyti. Nei (duomenys neskelbtini) namo kieme, nei 6-ojo PK kieme prieš S. S. kitokia fizinė prievarta naudota nebuvo. Tokias pačias aplinkybes savo tarnybiniame pranešime išdėstė ir patrulis M. Š.. Minėti policijos pareigūnai apklausti liudytojais.

Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu, darytina išvada, kad nenustatyta, jog policijos pareigūnai būtų viršiję fizinės prievartos panaudojimo sąlygas ar pažeidę jų panaudojimo tvarką. Priešingai, visi duomenys rodo, kad pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, įvykio vietoje ėmėsi visų leistinų priemonių, siekiant užkirsti kelią neprognozuojamiems S. S. veiksmams bei priversti jį paklusti teisėtiems jų reikalavimams. Skunde nurodyti liudytojai V. P. ir V. Ž. taip pat nenurodė aplinkybių, kokias nurodo pareiškėjas S. S., t. y., kad ištraukus jį iš automobilio policijos pareigūnai sudavė jam keliasdešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis.

Aukštesniajam teismui pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, S. S. administracinis teisės pažeidimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam buvo surašytas vadovaujantis bendrojo pagalbos centro pateiktos įvykio ataskaitos duomenimis, alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, konstatavus S. S. 1,79 promilių girtumą, remiantis paties S. S. bei anksčiau aptartų liudytojų - policijos pareigūnų parodymais. Taipogi šių parodymų pagrindu buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas už pasipriešinimą policijos pareigūnams (pagal ATPK 187 str. l d.). Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos, 2009-01-28 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nutarimu S. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str., 124 ¹ str. 6 d., dėl to, kad 2009-01-02, apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus 14, 16, 18 p., nes vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė valstybinės techninės apžiūros talono, transporto priemonės registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės draudimo. 2009-03-05 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nutarimu S. S. skirta bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 1 d., 2 d., dėl to, kad 2009-01-02 apie 22.10 val. jis (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų veiksmų nutraukti pažeidėjo veiksmus, sulaikomas fiziškai priešinosi. Nurodytų protokolų surašymo aplinkybės, pareiškėjo teiginių apie jų klastojimą tikrumas, gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus skundus dėl minėtų teismų nutarimų.

Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-05-14 ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-06-25 nutarimai bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-23 nutartis, yra teisėti ir pagrįsti, naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo S. S. ir jo atstovo adv. Viktoro Onačko skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties panaikinimo atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.