Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-780-493/2011

Teisėja Larisa Tamulionienė (Proceso Nr.1-65-1-00196-2010-2)

2011 m. gruodžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Gabartienei, nuteistajam V. P., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai S. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2009-09-23 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Priteista iš Vido P. S. M. 5785,00 Lt (penki tūkstančiai aštuoniasdešimt penki litai 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Mobiliojo ryšio telefonas Nokia 2600c-2, IMEI 354190021795845, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas P. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos |Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2010-02-17 14.24 val. tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į S. M. namų, esančių adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefonu atsiliepusiam jos mažamečiui sūnui R. M., gim. 2001 m., melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir žinomai melagingai pranešus apie tai, kad jo motina, lipdama laiptais ir užkliūdama už dėdės, jį sužalojo, todėl reikia nukentėjusiajam atlyginti žalą, nurodė visus namuose rastus pinigus sudėti į nepermatomą maišelį ir perduoti atvyksiančiam tariamai sužaloto dėdės sūnui, taip suklaidinus mažametį R. M., o kitam tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus V. P. ir nurodžius nuvykti adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir iš mažamečio paimti pinigus, jis nuvyko į mažamečio R. M. namus, esančius adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) ir iš nukentėjusiojo R. M. gavo 12500 Norvegijos kronų ir 660 Lt, taip apgaule savo ir dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – 5785 Lt, priklausančių nukentėjusiojo R. M. motinai S. M., tuo nukentėjusiajai S. M. padarė 5785 Lt turtinę žalą

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, nukentėjusiąją, prašiusias apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. P. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis V. P. ginčija kaltę ir civilinio ieškinio priteisimą, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, pilnutinai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo.

Nuteistasis V. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis turėjo 3 telefonus: vieną „Bitės“ ir du „TELE2“ ryšio tinkle. 2010 m. sausio mėnesį sugedo jo mobilaus ryšio telefonas ir jis iš motinos sugyventinio P. B. pasiskolino mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2600, IMEI Nr. 354190021795845, į kurį įdėjo TELE-2 kortelę. 2010-02-10 pas draugą G. šventė gimtadienį. Eidamas namo, jis pametė telefoną NOKIA su TELE-2 kortele. 2010-02-12 ar 13 d. susirgo, gulėjo lovoje apie pusantros savaitės. 2010-02-21 jam paskambino į kitą telefoną su TELE-2 kortele nepažįstamas vaikinas ir paklausė ar nebuvo jis pametęs NOKIA telefono. Jis pasakė, kad pametė telefoną. Vaikinas pasakė, kad rado telefoną, jie susitarė susitikti, vaikinas atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis išėjęs į laiptinę, padavė jam 50 Lt, o vaikinas atidavė telefoną be TELE-2 kortelės. 2010-02-17 jis visą dieną buvo namuose pas motiną, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tačiau tokie V. P. parodymai pilnai paneigti baudžiamojoje byloje surinktais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Nukentėjusiosios S. M. parodymais nustatyta, kad 2010-02-17 jos sūnus R. M. apie 14 val. buvo vienas namuose, esančiose Kauno r., (duomenys neskelbtini). Būdama darbe ji apie 14 val. skambino į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas buvo užimtas. Apie 15 val. ji prisiskambino, atsiliepė sūnus R. ir paklausė ar ji policijoje, ar viskas jai gerai ir kaip su tuo dėde reikalai. Sūnus pasakė, kad skambino iš policijos ir sakė, kad ji kažką sužeidė ir reikia tam dėdei atsilyginti ir jis atidavė visus pinigus. Ji suprato, kad R. apgavo sukčiai, nes ji nieko nebuvo sužalojusi ir niekam nebuvo skolinga. Apie 16 val. ji su sūnumi nuvažiavo į policiją. Sūnus papasakojo, kad jam paskambino kažkoks dėdė, prisistatė policininku, liepė perskambinti į mobilų telefoną kurio Nr. (duomenys neskelbtini), sūnus perskambino. Skambinęs asmuo išsiklausinėjo apie šeimą, pasakė, kad mama sakė, kad jis žino kur yra pinigai. Sūnus surado 12000 norvegiškų kronų ir 660 Lt, kuriuos atvažiavo ir paėmė atseit nukentėjusiojo dėdės vaikas – jaunuolis apie 17-20 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, šviesių plaukų, juodai apsirengęs, ovalaus veido, putliom lūpom, spuoguota kakta. Jam sūnus padavė pinigus – 12000 norvegiškų kronų ir 660 Lt, iš viso 5785 Lt, šiai sumai ji pareiškė civilinį ieškinį, kurį prašo tenkinti. Sūnui buvo pateiktos nuotraukos ir jis atpažino V. P. kaip asmenį, kuriam jis atidavė pinigus.

Nukentėjusiojo R. M. parodymais nustatyta, kad, 2010-02-17 apie 14 val. jis grįžo namo iš mokyklos. Po kurio laiko jam paskambino į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) nepažįstamas dėdė, kuris prisistatė policininku. Pasakė, kad jo mama sužeidė kažkokį vyrą ir jam reikia atlyginti žalą, liepė surasti namuose pinigus ir pasakė, kad pinigus atvažiuos paimti nukentėjusiojo brolis. Jis surado pinigus - 12000 kronų ir iš taupyklių išėmė litus, viską sudėjo į nepermatomą maišą. Pinigus atvažiavo paimti vaikinas, kuris prisistatė to vyro broliu, jis atidarė duris ir padavė tam vaikinui pinigus. Vaikinas buvo apie 20 metų amžiaus, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, spuoguotu veidu, buvo be kepurės, plaukai buvo šviesūs. Policijoje jis atpažino pagal nuotrauką vaikiną, kuris paėmė pinigus.

Liudytojo M. J. parodymais nustatyta, kad jis pažįsta V. P., prieš 1,5 metų jis kelis kartus lankėsi pas V. P. namuose. Jis turėjo kelis mobilaus ryšio telefonus, kurių numerių neprisimena, iš kurių skambino V. P.. Telefono numerių, kuriais naudojosi V. P., neprisimena. Jis dirbo vadybininku, turėjo du automobilius. 2010-02-14 jis skambino V. P., kuris tuo metu sirgo.

Liudytojo P. B. parodymais nustatyta, kad 2010 m. pradžioje, po naujų metų pas jį porą mėnesių gyveno M. P. su sūnumi V. P.. V. P. turėjo mobilaus ryšio telefoną, bet kelis kartus iš jo buvo pasiskolinęs trumpam 10-15 minučių mobilaus ryšio telefoną NOKIA su TELE-2 kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šį telefoną jis nešiodavo su savimi ir kartais palikdavo telefoną namuose sekcijoje, todėl tuo metu V. P. galėjo juo naudotis. Jis (P. B.) išeidavo į darbą 6 val., grįždavo apie 19 val., kartais visai negrįždavo namo. Kad V. P. sirgtų – neprisimena.

Liudytojo K. V. parodymais nustatyta, kad pažįstamo V. P. motinos draugas buvo paskolinęs jam (K. V.) savo mobilaus ryšio telefoną “Nokia”, kuriuo jis naudojosi 2-3 mėnesius, ir kurį vėliau iš jo paėmė policijos pareigūnai. Dėl to, kad praėjo daug laiko jis neprisimena bylos aplinkybių. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsinti liudytojo K. V. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) jis gyvena nuo 2008 m. vasaros. Susipažino su kaimynu V. P.. V. palaikė santykius su M. J. bei kitais asmenimis, kurių vardų bei pavardžių jis nežino, vieno žino pravardę „auskariukas“, kuriuo mobiliojo ryšio telefonas yra +37(duomenys neskelbtini). Kartais jis matydavo, kad pas V. atvažiuodavo mėlynos spalvos automobilis AUDI 80, valstybinių numerių jis neįsidėmėjo. V. minėto automobilio vairuotoją vadindavo „Seniu“. 2010 m. kovo mėn. jam sugedo mobiliojo ryšio telefonas ir jis Petro paprašė jam paskolinti telefono aparatą. P.s jam davė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2600C-2 juodos spalvos IMEI 354190021795845, ir jis nuo 2010 m. kovo vidurio iki balandžio mėn. pabaigos naudojosi šiuo telefonu. Pieš tai matė, kad šiuo telefonu apie tris mėnesius naudojosi V. ir minėto telefono atmintyje liko arba V. arba P. užrašyti abonentų numeriai. V. P. mobiliojo ryšio numeris yra +37(duomenys neskelbtini), kitų jo naudojamų mobiliojo ryšio telefonų numerių jis nežino, nors matė, kad jis dar turėdavo dar 2 telefono aparatus. Kai jis naudojosi minėtu telefonu į jį vieną kartą buvo įdėjęs savo SIM kortelę jo grupės draugas A. V. kurio mobiliojo ryšio Nr.+37(duomenys neskelbtini). Kam priklauso mobiliojo ryšio Nr. +37(duomenys neskelbtini) - jis nežino (t. 1, b.l. 89-91). Liudytojas K. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. M. 2010 m. rugsėjo 9 d. iš nuotraukos atpažino V. P. kaip asmenį, kuriam jis atidavė visus namuose rastus pinigus.

Iš 2010-07-09 tarnybinio pranešimo Nr. 20-65-3-PR5-1563 nustatyta, 2010-02-17 nusikaltimo padarymo metu į SIM kortelę Nr. 8-674-59476, kuri veikė mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. 354190021795840, kuri buvo užfiksuota šalia įvykio vietos prie nukentėjusiųjų S. M. ir R. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r.

Kratos metu iš K. V. paimtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 2600c, IMEI 354190021795845 (t. 1, b.l. 85-86), kuris apžiūrėtas ir perduotas saugojimui Kauno rajono PK .

Tai, kad nuteistasis savo kaltę neigia dėl, jo nuomone, tariamo įrodymų trukumo, nėra pagrindas skundą tenkinti. Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai V. P. pripažino kaltu pagal BK 182 str. 1 d., teisingai paskyrė bausmę ir pagrįstai priteisė civilinį ieškinį. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.