Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jo atstovui advokatui Ž. R.,

išnagrinėjusi A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2016 m. rugsėjo 18 d. 19.56 val. Šiaulių r., Virgirdų k., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas servitutiniu keliu, kliudė bei sužalojo pėsčiąjį, kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio vartojo alkoholį - jam nustatytas 1,74 promilių girtumas.

A. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad rugsėjo 18 d. nuvyko į Šiaulius, parsivežė J. P. vaikus, nes buvo jos gimtadienis. 18 val. parvežė juos atgal į Šiaulius. J. G. išieškojo iš J. P. 100 Eur. Pasiguodė vaikams, kad neturi pinigų, tai jie davė 100 Eur. Pamatė, kaip J. G. važiavo pro šalį. Janina pasakė, kad jam nuneštų tuos pinigus, o pati pasiliko baigti krauti daiktų. Atvažiavo pas G., sustojo ten, kur jų bendra žemė. Jis turi pasistatęs vagonėlį. Sustojo prie pirmų vagonėlio durų. J. G. greitai išlindo, trenkė kumščiu jam į langą. Jis išlipo, puolė ant jo. Atėjo J. P., J. G. sakė jai „pasiimk durnių“. Kadangi automobilio stiklas buvo sudaužytas, supyko ir grįžęs išgėrė likučius alaus bei degtinės. J. G. išsikvietė žmoną, ši paprotino, kad reikia kviesti policiją. Policija atvyko po 30 minučių. Tikrino blaivumą, pripūtė 1,7 promilės. Jis niekur nevažiavo, J. G. nepartrenkė. Viską sužinojo iš „Sodros“, gavo raštą, kad yra skolingas J. G. 300 Eur už sveikatos sutrikdymą. „Sodra“ liepė važiuoti pas .J, iš jos viską ir sužinojo. Policijoje parašė paaiškinimą. Grįžęs namo išgėrė 100 g degtinės ir dvi stiklines alaus. Automobilio nejudino, buvo iš jo išlipęs. Besigrumiant J. G. jam vos nesulaužė šonkaulių. Jis nuvyko pas jį atiduoti 100 Eur. Teisme su J. G. bylinėjosi J. P.. Automobilį pastatė prie pirmų durų. Kai sustojo, J. G. išėjo. Variklį išjungė, raktelius paliko spynelėje. Buvo nuo vagonėlio 2-3 metrų atstumu. 100 Eur jam neatidavė. J. G. puolė jam į atlapus. Tuo metu gynėsi. Jis paėmė jam už sprando, spaudė, suko. Pas jį liko jo karoliai, gal nuplėšė. Blaškėsi su rankomis. Nubrozdinimai J. G. galėjo būti nuo jo rankų. Sužalojimų nepadarė, gal tik nubrozdino. J. G. pareiškė, kad jam reikia greitosios pagalbos, nes skauda ranką, o juk jis ranka trenkė į jo automobilio langą. Konfliktas truko 5-6 minutes. Kai atėjo J. P., konfliktas jau buvo pasibaigęs. Tai seni sąskaitų suvedinėjimai, dėl to jis puolė ant jo, tai ne pirmas kartas. Paaiškinimo viso pareigūnai neparašė. Konflikto metu P. buvo namie. Iš įvykio vietos nesišalino. J. G. iš spynelės ištraukė raktą, neturėjo galimybės vairuoti automobilio. Iš pareigūnų atvyko du vyrai, dar buvo moteris. Nedalyvavo, kai pareigūnai braižė eismo įvykio schemą. Automobilio pareigūnai nefotografavo. Į medikus kreipėsi rugsėjo 20 d., nes negalėjo kvėpuoti. Gal kreipėsi 21 dieną. Jam skaudėjo ir viskas, todėl kreipėsi į Bubių policiją. Pareigūnai į vietą atvyko po 30 minučių, jų nelaukė. Pirma atvyko J. G. žmona. Jis buvo savo vagonėlyje. Nežino, kaip J. G. ištraukė raktelius iš spynelės, buvo išėjęs namo. Jų kiemas bendras. Jo automobilio stiklas sudaužytas viršuje, ties viduriu. J. G. sudaužė kumščiu, liepė kviesti greitąją, nes jam skaudėjo ranką. Kai jį vežė į komisariatą, pareigūnai pasakė J. G. „mes jį sutvarkysime“. Jų santykiai labai konfliktiški, pykstasi dėl žemės. Automobilio variklio dangtis apgadintas nebuvo. Kai apžiūrėjo jo automobilį, jis nedalyvavo. Antstolis apžiūrėjo automobilį gruodžio mėn. Automobilio netvarkė, stiklo nekeitė. Šiuo metu automobilį naudoja, stiklas suskaldytas. Antstolė ant variklio dangčio tik pastebėjo rūdžių. Jos buvo jau seniai. Policija jį apklausė vieną kartą, ne konflikto dieną, o tada, kai pats nuvyko. Po įvykio jį nuvežė į areštinę, apklausė ir viskas. Tada jį apklausė moteris. J. G. senus žmones vedžioja po teismus, su juo santykiai sunkūs. Nesutinka, kad sužalojo pėsčiąjį. Tai nebuvo eismo įvykis, niekur nesišalino.

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad su A. J. labai geri santykiai, vieni kitiems padeda. Daugiausiai būna pas ją. Sutinka duoti parodymus. Su J. G. santykiai blogi, jis priteisė jai mokėti antstoliams 100 Eur. Klausė teisme, tai sakė sumokėti J. G.. Jis kaip tik važiavo pro šalį. Pasakė A. J., kad paduotų J. G. pinigus. Ji liko rinktis daiktų, o A. J. nuvyko. Einant iš paskos, išgirdo trenksmą. Nuėjusi pamatė, kad A. J. su J. G. apsimušę, A. J. dreba, J. G. maigo telefoną. Atvyko J. G. žmona, po to policija. Jos sveikata bloga, tai ji nuėjo į vagonėlį. Parsivedė kartu ir A. J.. Jis buvo visas susinervinęs, jam skaudėjo šoną. Išgėrė alkoholio likučius. Po to buvo lauke, po 30 min. atvyko policija. Ji nebėjo, A. J. nuėjo vienas. Einant iš paskos išgirdo garsą lyg dužtų stiklas. Nematė, kas vyko. A. J. tuo metu buvo su J. G. prie vagonėlio. Jie buvo prie automobilio. Abu buvo susivėlę, drabužiai sumaigyti, apipurvinti. Suprato, kad jie mušėsi, nes tai ne pirmas kartas. Neklausė A. J., kas buvo, nes jis nuėjo prie policijos. Į nukentėjusįjį nežiūrėjo, jis maigė telefoną. Buvo jau vakarop, sužalojimų nematė. A. J. skaudėjo šoną, dvi dienas namie gulėjo. Sakė, kad susimušė su J. G.. Muštynių nematė. Antroje dienoje po įvykio A. J. ėjo į polikliniką, gėrė vaistus nuo skausmo, spaudimo. Policija atvyko už 30 minučių. Automobilis priklauso jai, jis stovėjo kaimyno kieme. Matė išmuštą stiklą. A. J. sakė, kad J. G. davė kumščiu į stiklą, nežino, kodėl taip pasielgė. Daugiau apgadinimų nematė. Ryte A. J. parvarė automobilį, jį apžiūrėjo. Ji A. J. parsivedė namo, nematė, kiek namie gėrė. Kaimynas gyvena šalia, už 20 žingsnių. Ji sakė A. J. vežti pinigus. Jis už vairo sėdo blaivus, nes mieste į namus išvežiojo svečius. Tą savaitgalį buvo jos gimtadienis. Buvo sakyta, kad kaimynas nenori bendrauti su A. J., tik su ja. Ji viena bijojo nešti pinigus. Automobilio variklis buvo išjungtas, tą žino tiksliai. Nuo A. J. išvažiavimo iki trenksmo praėjo gal 15 minučių, tiksliai nežino. Apie 30 min. A. J. buvo vagonėlyje, iš kiemo niekur neišėjo. Jis gėrė vagonėlyje, nes ten buvo sunešti visi likučiai. Jis buvo kieme, daugiau niekur nėjo, sulaukė pareigūnų.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad pamena įvykį Vizgirdų kaime. Nubraižė eismo įvykio schemą. Gavo pranešimą, kad partrenkė pėsčiąjį. Nuvyko į vietą vienas ekipažas, išvežė vairuotoją, nes buvo neblaivus. Nuvykus pasitiko vyras ir moteris. Vyras sakė, kad jį partrenkė automobilis. Lyg buvo įlenktas variklio gaubtas, stiklo nepamena. Nukentėjusysis skundėsi skausmu, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba. Nepamena, ką pasakojo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis viską neigė, buvo stipriai neblaivus. Nepamena, ar klausė, kada jis vartojo alkoholį. Variklio gaubtas buvo nežymiai įlenktas. Nukentėjusysis sakė, kad užgriuvo ant variklio gaubto, aplinkybių nepamena. Buvo tamsu, teritorija neapšviesta. Automobilis stovėjo netoli nuo vagonėlio, nedideliu atstumu. Toliau buvo garažas, gal 50 metrų atstumu, ten veikė generatoriai. Nematė, kur A. J. gyvena, aplink daugiau gyvenamųjų pastatų nematė. Kai atvyko, A. J. jau buvo išvežtas kito ekipažo. Automobilio ir pėsčiojo susidūrimo vietą pažymi, jei ją nurodo. Šiuo atveju nukentėjusysis tos vietos nenurodė. Vagonėlio prie kelio nematė. Kas buvo prie automobilio, tą ir nubraižė. Buvo tamsu. Jis fotografavo automobilį. Iš nuotraukų matosi, kad nuo variklio gaubto nubrauktos dulkės, nežymiai įlenkta. Vaizdas kaip kad būtų kažkas užkritę ant variklio gaubto. Dar įlenkimas yra priekyje. Tamsoje matėsi, kad nežymiai įlenktas variklio gaubtas, tą ir pažymėjo. Neteigė, kad būtent to eismo įvykio metu įlenktas variklio gaubtas.

Specialistas J. S. teisme paaiškino, kad yra susipažinęs su specialisto išvada. Tikėtina, kad eismo įvykio metu galėjo atsirasti nukentėjusiojo sužalojimai, tą jis pats nurodė apžiūros metu. Galėjo atsirasti sužalojimai užkritus ant priekinio automobilio stiklo, jei nukentėjusysis susidūrimo metu buvo atsisukęs nugara, nes gumbas yra pakaušio srityje, toje pačioje vietoje yra ir nubrozdinimas. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nubrozdinimas yra toje pačioje vietoje kaip ir gumbas. Negalima pasakyti, į kurią automobilio pusę asmuo trenkėsi, nes reikia apžiūrėti automobilį. Turėjo atsirasti stiklo įskilimas. Negali spręsti, kokio stiprumo buvo kontaktas. Galima manyti, kad smūginis kontaktas stiprus nebuvo. Dėl dešinio riešo nieko pasakyti negali, nes nėra objektyvių duomenų, nėra rankos lūžių, nubrėžimų, tik nukentėjusiojo minimas skausmas. Nėra galimybės nustatyti, kokiu kietu, buku daiktu padaryti sužalojimai, tikėtina, kad galėjo būti variklio gaubtas, stiklas. Nežino, ar galėjo būti delnas, kumštis, koja, nes apie muštynes nieko pasakyta nebuvo, bet sužalojimai galėjo būti padaryti ir buitinės traumos būdu. Konkrečiai trauminio paviršiaus nustatyti negalima. Sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas rugsėjo 18 d., nes nukentėjusysis į medikus kreipėsi netrukus po įvykio. Eismo įvykis įvyko apie 20 val., o kreiptasi buvo po 1,5 valandos. Rašant išvadą, su nukentėjusiuoju kontaktuota nebuvo. Išvada rašyta pagal rašytines aplinkybes. J. G. buvo atvežtas greitosios medicinos pagalbos, jis pats sakė, kad jį partrenkė automobilis. Asmuo trenkėsi į stiklą, dėl to stiklas išdaužtas. Nežino, kodėl variklio gaubtas nesulankstytas. Variklio gaubtas yra metalinis, jis stipresnis už stiklą. Tvirtina visą specialisto išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. J. kaltė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio, įrodyta šioje byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, A. J. paaiškinimu, J. G. paaiškinimu, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testo duomenimis, iš kurių matyti, kad A. J. 2016-09-18 20.17 val. nustatytas 1.74 promilių girtumas, administracinio sulaikymo protokolu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 210, iš kurio matyti, kad A. J. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, specialisto išvada Nr. G 1419/2016 (04), iš kurios matyti, kad J. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. CD laikmenoje esančiomis fotonuotraukomis, VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro raštu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2016-12-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su priedais, bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu dėl informacijos pateikimo, skambučio įrašo kopija.

ATPK 127 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, ir teigė, jog nebuvo jokios avarijos, jis tik atvažiavo pas J. G., o pastarasis trenkė į automobilio stiklą ir jį išdaužė, dėl ko jis supykęs paėmė J. G. už sprando, spaudė, suko, pas jį liko jo karoliai, gal nuplėšė, be to, blaškėsi su rankomis, todėl nubrozdinimai J. G. galėjo būti nuo jo rankų. A. J. taip pat teigė, kad jokių sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė, gal tik jį nubrozdino. Tačiau teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją vertina kritiškai, kaip gynybinę, kurią paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis J. G. tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo nuoseklus ir nurodė, kad kaimynas įvažiavo į jo kiemą, apsukęs ratą, pradėjo važiuoti tiesiai į jį, manė, kad A. J. sustabdys automobilį, tačiau pastarasis greičio nelėtino, dėl ko J. G. užkrito ant kapoto ir trenkėsi į stiklą, nuo smūgio stiklas įskilo. Aplinkybę, jog buvo suskaldytas automobilio stiklas, patvirtina ir byloje esančios automobilio fotonuotraukos. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo atsiradimo aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, kad iš byloje esančio bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo matyti, jog J. G., iš karto po įvykio kviesdamas policijos pareigūnus, nurodė, kad „girtas vairuotojas čiut jo nenutrenkė ir čiut neužmušė, jis atėmė automobilio raktelius“. Kas dar kartą patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie įvykį ir paneigia A. J. paaiškinime nurodytą aplinkybę, jog J. G. policiją kvietė todėl, kad jis netinkamoje vietoje buvo pastatęs savo automobilį. Be to, liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad į įvykio vietą atvyko gavę informaciją apie eismo įvykį, jiems atvykus nukentėjusysis paaiškino, kad ant jo automobiliu užvažiavo kaimynas, matėsi ir eismo įvykio pėdsakų. T.y. net trys policijos pareigūnai (I. Š., G. Š., A. V.) teisme nurodė, kad įvykio vietoje matė ne tik išdaužtą automobilio stiklą, bet ir įlenktą automobilio kapotą. Liudytoju apklaustas pareigūnas E. K. tvirtino, kad matėsi, jog buvo virsta ant automobilio kapoto, apibraižymų, įlenkimų nepamena, kapotas buvo nešvarus, o toje vietoje kur virsta, švariau. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis yra purvinas, o ant automobilio variklio dangčio, lygiagrečiai su ta vieta, kurioje yra įskeltas stiklas, matyti švaresnė, be dulkių esanti automobilio vieta, kaip teismui teigė J. G., jis nuo smūgio užkrito būtent minėtoje automobilio dangčio vietoje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos duomenys rodo, jog J. G. dėl šio eismo įvykio buvo sužalotas. Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1419/2016(04) patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatytas odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas tokią išvadą patvirtino, taip pat paaiškino, jog sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti užkritus ant priekinio automobilio stiklo, jei nukentėjusysis susidūrimo metu buvo atsisukęs nugara, nes gumbas yra pakaušio srityje, toje pačioje vietoje yra ir nubrozdinimas. Specialistas taip pat teigė, kad nuo tokio smūgio turėjo atsirasti stiklo įskilimas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. J. teismui pateikė antstolės E. R. 2016-12-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolė nurodė, jog variklio dangtis neturi akivaizdžių išorinio defekto požymių, išskyrus koroziją. Tačiau teismas nesivadovauja šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, nes automobilis buvo apžiūrėtas tik 2016-12-06, o eismo įvykis įvyko 2016-09-18, t. y. praėjus dideliam laiko tarpui, todėl tokia apžiūra neatspindi iš karto po eismo įvykio užfiksuotos situacijos.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad A. J., vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 9 p., dėl ko nespėjo sustabdyti vairuoto automobilio ir sužalojo J. G.. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl A. J. padaryta veika atitinka ATPK 127 straipsnio 1 dalį.

KET 221 str. nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) yra nurodyta eismo įvykio sąvoka, apibrėžianti, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Iš aukščiau nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. J. sukėlė eismo įvykį. Kaip minėta, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokias aplinkybes neigė, aiškindamas, kad J. G. kumščiu trenkė į automobilio langą, o jam automobilį užgesinus ir išlipus iš transporto priemonės, įvyko grumtynės su nukentėjusiuoju. Tačiau aukščiau nurodytų duomenų analizė rodo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent eismo įvykio metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d., svarbu nustatyti ne tik faktines aplinkybes – įvykusį eismo įvykį, alkoholio vartojimą po įvykio, bet ir tai, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį. Nagrinėtinu atveju matyti, kad A. J. automobiliu kliudžius nukentėjusįjį, pastarasis užkrito ant transporto priemonės priekinės dalies, buvo įskeltas net priekinis stiklas. Kaip teigė J. G., po to, kai jis užkrito ant kapoto ir trenkėsi į stiklą, buvo nukritęs ant žemės. Tokios aplinkybės, t.y. eismo įvykio situacija, nukentėjusiojo būklė, taip pat ir tai, kad iš karto po įvykio buvo kviečiama policija, o pagalbos skambutį girdėjo ir pats A. J., teismui patvirtindamas, kad matė, kaip J. G. kvietė policijos pareigūnus, neginčijamai įrodo ir patvirtina, kad A. J. objektyviai turėjo suprasti sukėlęs eismo įvykį.

Fakto, kad po įvykio vartojo alkoholį A. J. neneigė, aiškindamas, jog buvo labai susinervinęs dėl išdaužto stiklo, todėl nuėjęs į namus gėrė degtinę ir alų. Liudytoja apklausta J. P. taip pat patvirtino, kad A. J. parsivedė į vagonėlį, kur šis išgėrė po gimtadienio likusius alkoholio likučius. Bylos duomenys rodo ir tai, kad atvykus policijos pareigūnams, A. J. buvo patikrintas ir nustatytas 1,74 promilių girtumas. Girtumą patvirtino ir medikai, kurie konstatavo A. J. vidutinį girtumo laipsnį. Be to, teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad nuo A. J. sklido alkoholio kvapas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad A. J. vartojo alkoholį po eismo įvykio, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 4 d.

Tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 3 str. 2 d. nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis nei ATPK. Teismas pažymi, kad ATPK 127 str. 1 d. numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. O ANK numatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, taip pat už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Kas rodo, kad pagal ATPK nuobaudos vidurkis yra 216,5 euro, o ANK 225 eurai. Atsižvelgiant į tai, kad už šį pažeidimą sankcijos vidurkis pagal ANK nėra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, ši veika neperkvalifikuotina.

To paties įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų). ATPK 126 str. 4 d. už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojams skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ANK 422 str. 7 d. už alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo vairuotojams numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki ketverių metų. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad naujai įsigaliojęs ANK arešto bausmės už alkoholinių gėrimų vartojimą po įvykio nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad ANK už analogišką veiką numato švelnesnę nuobaudą nei ATPK, A. J. veika perkvalifikuotina iš ATPK 126 str. 4 d. į ANK 422 str. 7 d.

A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis teisės pažeidimą ir administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p., ANK 35 str. 1 d. 9 p.). A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. J. skiriamos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Paskirtos nuobaudos subendrinamos tarpusavyje.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2016-10-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. J. 2016 m. rugsėjo 18 d. 19.56 val. Šiaulių r., Virgirdų k., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas servitutiniu keliu, kliudęs bei sužalojęs pėsčiąjį, kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš įvykio vietos pasižalino, pažeisdamas KET.

A. J., aiškindamas įvykio aplinkybes, teigė, kad iš įvykio vietos jis nepasišalino, buvo išlipęs iš automobilio, tačiau jo nejudino, buvo nuėjęs iki namų, tačiau atvykus pareigūnams, pats vėl išėjo į lauką. Teismas remiasi tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nes juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis teigė, kad A. J. visą laiką sukinėjosi aplinkui, gal buvo nuėjęs iki garažo, tačiau niekur dingęs nebuvo, iki atvykstant pareigūnams, jo automobilis stovėjo įvykio vietoje, o tik ryte apie 6 val. jis girdėjo, kaip A. J. išsivarė automobilį. J. P. taip pat patvirtino, kad ji su J. G. yra kaimynai, gyvena vos už 20 žingsnių vienas nuo kito, o A. J. įvykio vakarą buvo pas ją, sulaukęs pareigūnų išėjo į lauką. Liudytoja taip pat patvirtino, kad automobilis stovėjo kaimyno kieme, tik ryte A. J. parvarė automobilį. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje rado automobilį ir patį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, t.y. nei vienas iš teisme apklaustų policijos pareigūnų nenurodė, kad atvykus į įvykio vietą būtų ieškoję A. J.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. G. po eismo įvykio iš A. J. buvo atėmęs automobilio raktelius, dėl ko A. J. netgi neturėjo galimybės pasprukti automobiliu iš įvykio vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms, matyti, kad A. J. nepasišalino iš įvykio vietos, o priešingai, atvykus policijos pareigūnams, jis pats jiems prisistatė, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas A. J. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 7 d., teisėja

nutaria:

A. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

A. J. už administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. J. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. J. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.