- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-107-719/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Baudžiamoji byla Nr. 1S-107-719/2015
2015 m. kovo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimas atmesti pareiškėjos skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d., požymių. Šį nutarimą liudytoja A. K. apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu liudytojos A. K. skundas nebuvo patenkintas. Pastarąjį nutarimą liudytoja A. K. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama nutartimi panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimus.
Šalies argumentai
Skundu prokuroras D. Skrebiškis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimus. Prokuroras dėsto apie šio ikiteisminio tyrimo eigą, apie ikiteisminio tyrimo prasmę, cituoja skundžiamą nutartį ir mano, kad ši nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų priemonių prieštaravimams tarp liudytojų V. J. B. ir R. P. parodymų pašalinti, bet net ir akistata prieštaravimų tarp šių proceso dalyvių parodymų nepašalino, o ikiteisminiame tyrime nebuvo gauti duomenys, patvirtinantys liudytojo V. J. B. parodymus. Taip pat prokuroras teigia, kad duomenys apie telekomunikacijų dalyvius ir įvykius operatorių saugomi tik pusę metų, todėl šiuo metu, praėjus daugiau kaip metams po nelaimingo atsitikimo, nebėra galimybės išsireikalauti A. K. ir Z. B. mobiliųjų telefonų išklotinių. Be to, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokius konkrečiai liudytojus būtina apklausti papildomai ir kokias aplinkybes reikia išsiaiškinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados neprieštarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms, todėl skirti darbų saugos ekspertizę, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjas, yra netikslinga. Kartu prokuroras tvirtina, kad A. K. darbus atliko savo iniciatyva, neturėdamas darbų vadovo nurodymo, pažeisdamas darbų saugos norminių aktų reikalavimus ir tokie jo neatsargūs bei lengvabūdiški veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl atsiradusių padarinių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes prokuroras mano, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti ir įvertinti visi galimi duomenys, svarbūs procesiniam sprendimui priimti, todėl nėra pagrindo manyti, kad perdavus medžiagą tolesniam tyrimo organizavimui ir paskyrus papildomą objektų tyrimą bus gauti nauji svarbūs duomenys, todėl tęsti tyrimą netikslinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą liudytoja A. K. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Liudytoja cituoja skundžiamą nutartį, prokuroro skundą ir pateikia savąjį ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų vertinimą bei samprotavimus. Teigia, kad pagal ikiteisminio tyrimo duomenis seka vienintelė išvada, kad priėjimas prie elektros skirstymo įrenginio buvo paliktas laisvas. Dėl prokurorų aplaidumo ir neveiklumo nebuvo laiku išreikalautos A. K., Z. B., kitų liudytojų mobiliųjų telefonų išklotinės ir taip buvo prarasti svarbūs įrodymai bei padaryta didelė žala tyrimui. Taip pat liudytoja nesutinka su prokuroro teiginiu, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nenurodė, kokius liudytojus reikia apklausti, nes skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, jog reikia papildomai apklausti liudytoją Z. B.. Taip pat mano, kad papildomai dar reikėtų apklausti bendrovės direktorių J. S., darbuotojus V. J. B., A. S., P. L., A. A., G. A. ir kt. Kartu liudytoja nesutinka su prokuroro teiginiu, kad įvykio metu liudytojas Z. B. sirgo, nes byloje nėra jokių šio liudytojo ligą įvykio metu patvirtinančių medicininių dokumentų ar jų kopijų – yra tik duomenys apie liudytojo Z. B. ligą jau po įvykio, t. y. nuo 2014 m. sausio 17 d. Be to, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir paties liudytojo Z. B. 2014 m. liepos 14 d. paaiškinime taip pat nurodyta, kad liudytojas Z. B. įvykio metu dirbo – derino, koordinavo veiksmus ir vykdė darbų vadovo bei atsakingo už darbų saugą funkcijas. Tikėtina, kad netinkamai samprotaudamas apie saugos tvarkos pažeidimus darbų vadovas Z. B. darė neteisėtą poveikį A. K., po ko pastarasis sutiko vykdyti negaliojantį nurodymą ir elektros įrenginių demontavimo darbus be elektros apsaugos priemonių. Įvykio metu A. K. buvo blaivus, neapsvaigęs, orientuotas, jis buvo pareigingas ir rimtai į darbą žiūrintis žmogus, todėl savarankiškai, be vadovų nurodymų, vykdyti darbus negalėjo. Liudytojos A. K. manymu vienintelė A. K. klaida buvo ta, kad jis nepatikrino, ar yra pajungta elektros srovė, tačiau jis to padaryti negalėjo, nes jam nebuvo išduotas aukštos įtampos indikatorius. Atsižvelgdama į šias, o taip pat ir kitas atsiliepime į prokuroro skundą išdėstytas aplinkybes liudytoja A. K. mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir tendencingai dėl nelaimingo atsitikimo kaltinant vien tik A. K., kai kurios aplinkybės buvo interpretuotos neteisingai ir jos neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, o bendrovės direktoriaus J. S. ir darbų vadovo Z. B. veikos atitinka BK 176 str. 1 d. dispoziciją, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Visų pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 p. yra išimtinai prokuroro kompetencija. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. medžiagos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Taip pat prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma proceso šalių pozicija atitinkamais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Kita vertus, prokuroro priimtas procesinis sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas medžiagoje surinktais duomenimis, jis neturi palikti jokių abejonių dėl ikiteisminio tyrimo objektyvumo ir išsamumo.
Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga aukštesnysis teismas pažymi, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą. Žemesniojo teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių. Liudytojos A. K. skundą nagrinėjęs žemesnysis teismas patikrino duomenų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus medžiagoje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi žemesniojo teismo argumentai ir motyvai pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja.
Kartu aukštesnysis teismas pažymi, kad dėl galimai padarytos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., sutuoktinio netekusi liudytoja A. K. galėjo patirti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą ir ji atitinka BK 28 str. 1 d. įtvirtintą nukentėjusiojo sąvoką. Tačiau šiame ikiteisminiame tyrime liudytoja A. K. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, o neįgijusi nukentėjusiosios statuso ji negali naudotis BK 28 str. 2 d. numatytomis procesinėmis teisėmis ir tinkamai ginti savo interesus šiame ikiteisminiame tyrime. Tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios liudytoja A. K. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja tik sustiprina skundžiamoje nutartyje išdėstytas abejones, ar ikiteisminis tyrimas buvo atliktas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai.
Taigi, iš medžiagoje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos ir neginčijamos išvados, kad nebuvo padaryta veika, numatyta BK 176 str. 1 d. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūra 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu nepagrįstai nutraukė šį ikiteisminį tyrimą, o Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu liudytojos A. K. skundas buvo atmestas.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas liudytojos A. K. skundą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ikiteisminio tyrimo duomenis, iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą skundą tenkinti. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį prokuroro skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.