- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-619-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00210-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- N. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo N. C. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo N. C. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 91-280 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. C., nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 4 d., pabaiga – 2023 m. birželio 4 d. Anksčiau teistas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtu nutarimu Nr. 91-280 nutarta netaikyti nuteistajam N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis N. C. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis N. C. prašo, panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog praeityje N. C. buvo teistas, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose turėjo nuobaudų ir vien dėl to sprendė, jog išėjęs į laisvę jis nesilaikys teisės aktuose numatytų reikalvimų ir galimai darys naujus nusikaltimus. Tačiau nei teismas, nei Komisija neįvertino, jog nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis yra mažiau nei metai, kad jis atliko labai didelę bausmės dalį. Nuteistojo teigimu, turėjo būti atsižvelgta į jo sveikatos būklę ir tai, jog pataisos įstaigoje nėra užtikrinamas normalus gydymas. Skunde pažymima, jo N. C. serga nepagydoma onkologine liga dėl ko yra apsunkinta galimybė pataisos įstaigoje įsidarbinti, be to, pataisos įstaigoje nėra tiek darbo vietų, kiek yra nuteistųjų.
4.2. Skunde pažymima, jog teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad Komisija anksčiau jam buvo taikiusi lygtinį paleidimą, tačiau teismas jo nepatvirtino. Skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl lygtinio paleidimo principo, nors skunde nuteistasis buvo rašęs, jog lygtinis paleidimas padėtų žmogui greičiau integruotis į visuomenę, sumažintų valstybės išlaidas skiriamas nuteistųjų išlaikymui. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinai paleidžiamas į laisvę asmuo nėra atleidžiamas nuo bausmės, nes yra prižiūrimas probacijos tarnybų darbuotojų. Nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę jis turi tikslą įsidarbinti, pradėti gyvenimą iš naujo. Ketina įrodyti tiek sau, tiek ir kitiems, kad gali gyventi kaip normalus žmogus nedarydamas nusikaltimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo N. C. skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. C. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo N. C. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. C. yra atlikęs įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais N. C. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, šešis kartus skatintas, pataisos įstaigoje dirbo, tačiau dėl ligos nebegali toliau dirbti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, sunkumų susijusių su gyvenamąja vieta išėjus į laisvę neturės, planuoja išėjęs į laisvę apsigyventi su žmona. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką N. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.
10. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog N. C. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, po paskutinio vertinimo, priskiriama vidutinei rizikos grupei ir lyginant su ankstesniais vertinimais išliko nepakitusi, tuo tarpu BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Nors nuteistojo manymu jis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, statiniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas) ir dinaminiai (neturi arba turi mažą /nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; skaitymo /rašymo ir/arba skaičiavimo problemos; rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; priežiūros/ apribojimų pažeidimai) kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo N. C. pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus n. C. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis elgiasi spontaniškai, neapgalvodamas visų galimų pasekmių bei nepasimokydamas iš ankstesnių klaidų. Stebima, jog nuteistajam trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, todėl jis gali pasiduoti kitų asmenų įtakai. Jo vertybinė sistema nepilnai susiformavusi, savivaizdis gana vienpusiškas. Analizuojant asmens gyvenimo bei nusikalstamo elgesio istorijas, taip pat ir elgesį bausmės atlikimo metu stebima, jog nuteistasis dažnai pasirenka netinkamus problemų sprendimo būdus arba vengia spręsti turimas problemas. Nors geba įvardyti tam tikras savo elgesio pasekmes, tačiau išlieka gana egocentriškas bei susikoncentruoja į pasekmes sau bei savo artimai aplinkai, neįvertindamas visų pasekmių aplinkai. Stebima, jog nuteistasis yra gana empatiškas bei socialines situacijas suvokia teisingai, tačiau tam tikrų situacijų metu yra gana užsispyręs ir kategoriškas, jo mąstymui trūksta lankstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė ir nuo ankstesnių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų nepakitusi yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu, N. C. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
11. Abejonių tinkamu N. C. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu net 24 kartus pažeidė nustatytą tvarką bei drausmine tvarka buvo baustas 22 kartus, tame tarpe ir už šiurkščius pažeidimus – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, psichotropinių medžiagų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ir laikymą, už ką ne kartą buvo 15 parų uždarytas į baudos izoliatorių. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau pažeidimai yra grubaus pobūdžio, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistasis pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos.
12. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili. Kalbėdamas apie darbinę patirtį nuteistasis pripažįsta, jog iki įkalinimo oficialiai dirbęs nėra, dažniausiai dirbo neoficialiai. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti bei nuo 2010 m. gruodžio 8 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, tačiau 2013 m. liepos 18 d. iš pareigų buvo atleistas. Laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. birželio 17 d. nuteistasis dirbo VĮ ‚Mūsų amatai“ darbininko pareigose. Pažymėtina, jog N. C. 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo baustas drausmine tvarka už tai, kad atsisakė jam pasiūlyto mokamo darbo. Nuo 2018 m. gruodžio 11 d. vėl įsidarbino, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos teko iš darbo išeiti. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog nuteistojo dalis nusikalstamų veikų susijusi su siekiu pasisavinti svetimą turtą, t.y. stebimas finansinis nusikalstamo elgesio motyvas. Kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, vertinant N. C. darbinę patirtį pataisos namuose, stebima, jog ji nebuvo nuosekli ir pastovi, taip pat buvo fiksuotas nuteistojo atsisakymas dirbti jam pasiūlytą mokamą darbą, šiuo metu nedirba dėl turimų sveikatos problemų. Šiuo metu dabartinė nuteistojo finansinė būsena nėra stabili, nes jis neturi pajamų šaltinio yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų, be to nepaisant to, jog pataisos įstaigoje jokie vykdomieji dokumentai jo atžvilgiu nėra gauti, tačiau kaip matyti paskutiniuoju nuosprendžiu jam buvo priteistas ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, darbinės patirties nenuoseklumas tiek iki bausmės atlikimo, tiek ir bausmę atliekant pataisos namuose, neturėjimas pajamų šaltinio bei finansinis priklausomumas nuo artimųjų, gali laisvėje lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką ir stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis N. C. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (viena iš jų sukėlusi negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį), anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo, jo nusikaltimai tik sunkėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
14. Išskirtine aplinkybe, galinčia lemti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nelaikytina ir apelianto nurodyta prasta jo sveikatos būklė. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad N. C. pataisos namuose nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi, N. C. turi teisę ir galimybę prašyti bausmės atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas.
15. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog N. C. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra tik 8 mėn. 12 d. (skaičiuojant nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos, t.y. 2022 m. rugsėjo 22 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendžiant lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą turi būti atsižvelgta ir į tai, ar bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija nutarusi netaikyti lygtinio paleidimo instituto nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus ir pagrįstai sprendė, kad nuteistasis dar nepakankamai patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 15 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
16. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios buvo įvertintos kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, tačiau jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo pažangą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog N. C. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
17. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją N. C. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. C. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.