Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-893/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-08
Bylos Nr.
1-130-893/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67711-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
V. R., N. A.
Advokatai
Birutė Jackienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-130-893/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67711-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajam V. K.,gynėjai advokatei Birutei Jackienei,nukentėjusiesiems V. R., N. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2017 m. gruodžio 28 d. apie 00.01 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio patruliams N. A. ir E. K. į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje tarp jo ir sugyventinės H. K., tyčia neįleido į vidų policijos pareigūnų, po ko atvykus kitam policijos ekipažui – Vilniaus apskrities VPK Mobilios kuopos antro būrio pareigūnams, jis nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų nurodymų, o būtent: vengdamas sulaikymo dėl tik ką padaryto nusikaltimo mosikavo rankomis, spardėsi bei panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams – smogė kelis kartus N. A., o šiam smūgių išvengus atsitraukiant, tyčia vieną kartą spyrė koja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mobilios kuopos antro būrio vyriausiajam patruliui V. R. į dešinę koją, ko pasekoje V. R. 2017-12-28 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje diagnozuotas dešinio kelio sumušimas (pagal specialisto išvadą nežymus sveikatos sutrikdymas), dėl ko pareigūnas negalėjo vykdyti savo pareigų.

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotos minėtos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Jis, teisme aptardamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad konflikto metu sugyventinei iškvietus policiją ir policijai atvykus, jis policijos pareigūnų neįleido, o atvykus antram ekipažui bei gaisrininkams ir jį įspėjus, kad bus išlaužtas langas, jis (kaltinamasis) atidarė duris ir į būstą įėjus pareigūnams jam buvo liepta gulti, o tada pareigūnai jį pradėjo spardyti, mušti guminėmis lazdomis, panaudojo tazerį ir išvežė į policijos komisariatą. Sulaikymo metu jis nejautė skausmo, nes buvo išgėręs alkoholio, tačiau areštinėje jis pajuto skausmus, bėgo kraujas, buvo nukreiptas pas medikus, o kai grįžo namus pasijuto vėl blogai ir dėl kūno sužalojimų gydėsi. V. K. laiko, kad jis pareigūnams nesipriešino, o patys pareigūnai jį sužalojo.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. R. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Įvykio metu jis dirbo kartu su patruliais A. K. ir A. J. ir apie 23.15 val. AVPK OVS budėtojo nurodymu atvyko (duomenys neskelbtini) į pagalbą patruliui V1729, nes kaip paaiškėjo atvykus, turėjo padėti sulaikyti V. K. dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris nenorėjo įleisti policijos į savo būstą. Kai gelbėtojai įspėjo, kad bus išlaužtas langas, V. K. atidarė buto duris ir jis (V. R.) su ten buvusiu policijos patruliu N. A. užėjo į vidų. Pareigūnas N. A. pranešė V. K., kad vyras sulaikomas už smurtą artimoje aplinkoje, o V. K. buvo akivaizdžiai neblaivus ir išgirdęs, kad bus sulaikytas, pradėjo maskatuoti rankomis, norėdamas smogti jiems ir padarė žingsnį link pareigūno N. A., į teisėtus reikalavimus liautis V. K. nereagavo ir toliau agresyviu elgesiu puolė pareigūną N. A., t. y. padarė nemažiau dviejų smūgių rankomis į veido ir kūno sritį, tačiau N. A. nenukentėjo, nes išvengė smūgių. Reaguodamas į V. K. veiksmus, jis (V. R.) priartėjo prie vyro tam, kad padėtų N. A. padaryti sulaikymą ir tuo momentu V. K. su koja spyrė jam (V. R.) į koją, nuo ko jis pajuto fizinį skausmą. Tada panaudojant kovinius imtynių veiksmus V. K. buvo paguldytas ant grindų ir N. A. jam uždėjo antrankius. Guldant ant grindų V. K. aktyviai priešinosi, stumdėsi, spardėsi kojomis, todėl buvo prispaustas prie grindų. N. A. dedant antrankius jis (V. R.) laikė V. K. prispaudęs prie grindų ir naudojo tiek fizinės jėgos, kiek reikėjo tam, kad išlaikyti vyrą prispaustu. Iš spec. priemonių buvo panaudoti tik antrankiai ir koviniai imtynių veiksmai. Įtariamasis nusiramino ir jis (V. R.) dar kartą pajuto, kad yra problema su koja, koja labai skaudėjo, jis patikrino koją ir pamatė, kad kelio srityje atsirado hematoma ir kojos judesiai dėl skausmo pasidarė riboti, negalėjo visu svoriu atsistoti ant dešinės kojos. Iš karto telefonu pranešė Vilniaus AVPK OVS budėtojui apie patirtą sužalojimą sulaikymo metu ir vyko į Vilniaus universitetinę Lazdynų ligoninę, kur jam diagnozavo dešinio kelio sąnario sumušimą ir jam buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas. Civilinio ieškio nereiškia (t. 1, b. l. 14, 18).

Apklaustas teisme nukentėjusysis N. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Įvykio metu jis dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su patrule E. K. ir atvyko pagal pranešimą nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad sugyventinis smurtauja prieš pranešėją. Buvo nuvykta prie namo, paprašyta atidaryti duris, paaiškinta, kad atvykta pagal sugyventinės iškvietimą dėl smurto, tačiau asmuo (kaip vėliau paaiškėjo – V. K.) jų neįleido, durų neatidarė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vyras vėl buvo paragintas atidaryti duris, tačiau nepakluso jų reikalavimams. Buvo iškviestas pastiprinimas ir PGT. Atvyko dar vienas ekipažas ir PGT. PGT pareigūnai priėjo prie lango ir norėjo langą išlaužti, tačiau V. K. pasakė, kad pats atidarys duris. Užėjus pro duris, V. K. buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje, tuo tarpu V. K. jam norėjo smūgiuoti kumščiu, tačiau jis išvengė vyro smūgio. Kartu su kolega iš kito ekipažo bandant sulaikyti V. K. šis spyrė kolegai (V. R.) į koją. V. K. buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi necenzūriniais žodžiais, mosikavo rankom, o sulaikymo metu V. K. atsitrenkė kelis kartus į spintelę, į sieną, į kėdę, nes patalpoje buvo mažai vietos. Vyras nenorėjo būti sulaikomas ir aktyviais veiksmais priešinosi: stangrino rankas, stumdėsi, todėl buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, kad pilietis nesusižalotų ir nesužalotų jų, staiga guldant V. K. ir V. K. priešinantis šis galėjo patirti sužalojimus. Sulaikymo metu nebuvo panaudota guminė lazda, sulaikymo metu, dedant antrankius, buvo panaudota fizinė jėga, t. y. buvo koja prispaustas kaklas, nugara kojos iš abiejų pusių prie grindų. Po sulaikymo jis (N. A.) pamatė kaip kolega iš kito ekipažo (V. R.) laikosi už dešinės kojos prie kelio sąnario. V. K. buvo nuvestas iki tarnybinio automobilio, vyras ėjo pats, skausmais nesiskundė, buvo pristatytas tolimesniam tyrimui į policiją (t. 1, b. l. 26).

Apklaustas teisme liudytoja E. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Įvykio metu ji dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu N. A.. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) juos pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad sugyventinis prieš ją smurtavo. Atvykus į įvykio vietą sugventinis V. K. buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius jų adresu, tada vyras nuėjo nuo lango, jie priėjo prie kito kambario lango, kur kambaryje vyras žiūrėjo televizorių, vyras rėkė, tačiau durų vis tiek neatidarė. Po to jie vėl priėjo prie durų, vėl pradėjo belstis. Vyras vėl priėjo prie lango, pradėjo rėkti, kad durų neatidarys, vyras keletą kartų buvo perspėtas, kad bus iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT), tačiau į jų perspėjimus nereagavo ir nuėjo nuo lango. Tada jie iškvietė PGT ir dar pagalbai vieną ekipažą. Atvykus PGT ir kitam ekipažui, buvo bandyta atidaryti kambario langą, tačiau vyras laikė lango rėmą ir pasakė, kad atidarys duris. Vyras pats atidarė duris, užėjus į vidų vyrui buvo paaiškinta, dėl ko bus sulaikytas, tačiau vyras pradėjo mosikuoti rankomis ir kojomis, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui. Ji išėjo tada į lauką, kadangi viduje buvo pareigūnai, o ji su pranešėja stovėjo lauke ir kas vyko viduje jos negalėjo matyti. Vėliau ji su pranešėja užėjo į vidų, per virtuvę nuėjo į kambarį. Virtuvėje pamatė, kad ant pilvo, surakintas antrankiais guli sulaikytasis. Vyras buvo ramus, nedejavo, sumušimų jos nepastebėjo. Virtuvėje buvo pareigūnai, vienas iš jų aiškino, kad šiam pareigūnui sulaikytasis spyrė į koją, ir kad skauda, pareigūnas apžiūrinėjo skaudančią koją per kelį. Pranešėja ir įtariamasis buvo išgėrę, nuo jų sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 23).

Apklaustas teisme liudytojas A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Įvykio metu jis dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su V. R. ir A. K.. Buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Reikėjo pagalbos patruliui, reikėjo padėti sulaikyti asmenį, kuris buvo įtariamas smurtu artimoje aplinkoje. Atvykus į vietą bute buvo užsidaręs pilietis, kuris neatidarinėjo durų. Įvykio vietoje jau buvo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Vyras nenorėjo bendrauti per duris, bendravo per langą, o kai pamatė, kad bandoma laužti langą, asmuo pasakė, kad atidarys duris. Jis (A. J.) ir K. liko lauke prižiūrėti langus, jų buvo daug, o kolega V. R. su patrulių rinktinės pareigūnais nuėjo prie durų. Jis ir K. įėjo į vidų, kai jau pilietis buvo sulaikytas. Vyras gulėjo ant grindų ir buvo surakintas antrankiais už nugaros. Policijos pareigūnai pasakė, kad sulaikytas pilietis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi, bandė smogti ir pataikė V. R. į dešinę koją. Pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į policiją (t. 1, b. l. 33).

Apklausta teisme liudytoja H. K. parodė, kad įvykio išvakarėse tarp jos ir jos sugyventinio V. K. kilo konfliktas ir ji iškvietė policiją. V. K. policijai durų neatidarė ir tik tada, kai gaisrininkai pradėjo laužti langą, durys buvo atidarytos. Įėję pareigūnai sumušė V. K., ji tai matė pro langą. Ji taip pat matė, kaip pareigūnai naudojo prieš V. K. elektros šoką. Paleistas iš policijos V. K. jautėsi blogai, todėl buvo gydomas. Dėl V. K. sumušimo pareiškimas iš pradžių nebuvo rašytas, nes buvo manyta, kad visa tai praeis.

2018-01-23 apžiūros protokole nurodyta, kad darbiniame kompiuteryje Windows Media player programos pagalba apžiūrimas garso įrašas iš BPC. Įrašas pavadinimu download_10.102.186.21_2017-12-27_22-46-20_25.06. Įrašo trukmė - 2 min. 01 sek. H. K. kviečia policiją dėl sugyventinio naudojamo smurto (t. 1, b. l. 85).

Alkotesterio ALCOTEST 6810 šaknelėje nurodyta, kad įvykio metu V. K. nustatytas 1,80 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 113).

2018-01-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 65/2018 (01) nurodyta, kad V. R. VšĮ RVUL kliniškai nustatytas dešinio kelio sumušimas, kuris padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto (įrankio) formą, dydį, skaičių, neužsifiksavo. Sužalojimo galimybė pačiam V. R. griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, neatmetama. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimą yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 81-82).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad įvykio metu policijos pareigūnai gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, o apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė kaltinamojo V. K. sugyventinė. Atvykus policijos pareigūnams, pranešėja paaiškino, kad sugyventinis V. K. prieš ją smurtavo. V. K. į namus pareigūnų neįleido, tai yra nevykdė pareigūnų reikalavimo įleisti, atidaryti duris. Tik atvykus pastiprinimui ir priešgaisrinės tarnybos darbuotojams pradėjus laužti langą V. K. pasakė, kad atidarys duris. Esant tokiai situacijai buvo nuspręsta sulaikyti V. K.. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, sulaikant V. K. šis aktyviais veiksmais priešinosi, mosikavo rankomis, siekė suduoti pareigūnui N. A., spyrė pareigūnui V. R. į koją, todėl pareigūnai panaudojo prieš jį fizinę prievartą. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje yra aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai, tai yra fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad V. K. panaudojo fizinį smurtą prieš V. R. ir siekė tokį smurtą panaudoti prieš pareigūną V. R. (šis smūgių išvengė), kurie šioje situacijoje vykdydami tarnybines pareigas turėjo teisę kaltinamąjį sulaikyti, nes pareigūnai veikė gavę pranešimą apie V. K. smurtą artimoje aplinkoje. Dėl V. K. panaudoto fizinio smurto V. R. negalėjo tęsti savo pareigų vykdymo, kreipėsi į medicinos darbuotojus, jam buvo nustatytas nedarbingumas. Konstatuoti sužalojimai V. R. pagal specialisto išvadą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai nustatyti iš karto po įvykio. Šios aplinkybės atitinka šiame nuosprendyje aptartus liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei kitą bylos medžiagą. Nors kaltinamasis aplinkybes aiškina kitaip, neigia vartojęs fizinį smurtą pareigūnų atžvilgiu, šiuos jo parodymus paneigia pirmiau nurodyti įrodymai. H. K. parodymai vertintini kartu su kitais įrodymais ir jais remiamasi tiek, kiek jie atitinka nukentėjusiųjų, kitų liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, nes šioje byloje teismas nenustatė pagrindo laikyti, jog kitų liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymai yra žinomai melagingi. Teisme kaltinamojo gynėja pateikė rašytinius duomenis apie V. K. padarytus sužalojimus, teigdama, kad juos padarė policijos pareigūnai sulaikydami V. K.. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnyje yra numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamojo gynėjos keliami minėti klausimai šiuo atveju peržengia V. K. pareikšto kaltinimo ribas, todėl turėtų būti svarstomi ne šios bylos nagrinėjimo metu. Tuo labiau, kad kaltinamojo gynėja teisme nurodė, jog ji dėl V. K. padarytų sužalojimų, kuriuos, jos nuomone, padarė policijos pareigūnai sulaikydami V. K., siekia pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad V. K. veika šioje byloje atitinka BK 286 straipsnį, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams – smogė kelis kartus pareigūnui N. A., o šiam smūgių išvengus atsitraukiant, tyčia vieną kartą spyrė koja pareigūnui V. R. į dešinę koją, ko pasekoje V. R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

Už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl V. K. skirtinos bausmės ir jos dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad V. K. yra nedirbantis, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus šias aplinkybes už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą V. K. skirtina šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 valandų per mėnesį.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis V. K. atsakingas už jo veiksmais padarytą nukentėjusiojo V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo sukeltus finansinius padarinius, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti dėl to pareikštus civilinius ieškinius.

Dėl V. K. veiksmais padaryto nukentėjusiojo V. R. sužalojimo sukeltų finansinių padarinių ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 44,39 eurų civilinį ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė 740,04 eurų civilinį ieškinį, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 1142,40 eurų civilinį ieškinį. Pareikšti civiliniai ieškiniai yra motyvuoti ir pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl šie ieškiniai tenkinti visiškai ir priteistini iš V. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant V. K. per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Priteisti iš V. K. 44,39 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš V. K. 740,04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui.

Priteisti iš V. K. 1142,40 eurų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas