Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. M., ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis gyvena Klaipėdoje, atsakovė su dukra – Elektrėnuose, todėl jis negali su dukra matytis dažnai, todėl nori pasiimti dukrą ir su ja bendrauti savo gyvenamojoje vietoje, be motinos dalyvavimo. Šiuo metu jo gyvenamasis namas dar nėra visiškai įrengtas, todėl vaikui būtų įrengtas kambarys jo sūnėno A. B., gyvenančio greta, gyvenamajame name.

Dėl to ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, keltų stresą vaikui. Be to neaišku ar tėvo gyvenamoji vieta tinkama vaikui gyventi ir ten sudarytos tinkamos sąlygos vaikui. Ieškovas nurodo, kad paėmęs dukrą su ja bendrautų savo sūnėno A. B. namuose, kurio dukra nepažįsta ir nėra mačiusi.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo siūlo nustatyti vaiko minimalų bendravimą su tėvu nustatant trijų pakopų tėvo bendravimo su vaiku tvarką dalyvaujant psichologui:

1. atsakovė J. M. ir nepilnametė dukra atvyksta pas atsakovės J. M. arba teismo parinktą psichologą, kuris kartu su atsakove J. M. ir nepilnamete dukra G. B. bendrauja prieš susitikimą su ieškovu R. B..

2. Atsakovė J. M. išvyksta, palikdama nepilnametę dukrą G. B. pas psichologą, kuris individualiai bendrauja su nepilnamete dukra G. B. iki susitikimo su ieškovu R. B..

3. Atvykus ieškovui R. B. vyksta bendra tėvo, vaiko ir psichologo konsultacija, po kurios nepilnametei dukrai G. B. su ieškovu R. B. pasiūloma praleisti laiką drauge. Jei nepilnametė duktė G. B. sutinka praleisti laiką su ieškovu R. B., ieškovas R. B. ir nepilnametė dukra G. B. kartu su psichologu aptartų įvykusį susitikimą.

4. Ieškovui R. B. išėjus, psichologas individualiai kalbėtųsi su nepilnametė dukra G. B. apie jos savijautą ir patirtus išgyvenimus susitikimo su ieškovu R. B. metu.

5. Atvykus atsakovei J. M. buvęs susitikimas su ieškovu R. B. būtų aptariamas psichologo kartu su nepilnamete dukra G. B. ir atsakove J. M..

Bendravimas vyktų pagal psichologo sudarytą planą iki bus sukurtas vaiko ir tėvo emocinis ryšys, o jį atkūrus nustatyti, kad kiekvieną pirmą mėnesio šeštadienį, arba iš anksto suderinus - kitą šeštadienį, R. B. keturias valandas viešoje vietoje bendrauja su vaiku dalyvaujant motinai.

Nurodė, kad ieškovas nevengia vartoti necenzūrinius žodžius tiek vaiko tiek motinos atžvilgiu, yra linkęs elgtis impulsyviai ir agresyviai, nevengia vartoti alkoholį, todėl būtina sudaryti tokias tėvo ir vaiko bendravimui, kurios mažiausiai darytų neigiamą įtaką vaiko raidai ir emocinei būklei. Atsakovės nuomone, ieškovo bendravimas su dukra turėtų vykti viešoje vietoje dalyvaujant motinai, kuri galėtų skubiai reaguoti į tėvo netinkamą elgesį. Vaikas visą laiką augo su mama, tėvo beveik nepažįsta, todėl kol ji pati neišreikš noro praleisti laiko viena su tėvu, kol nesijaus su juo saugiai ir užtikrintai, bendravimas dalyvaujant motinai geriausiai atitiktų vaiko interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad tėvo bendravimas su dukra turėtų vykti dalyvaujant specialistams ir intensyvėti palaipsniui. Turėtų būti dirbama tiek su tėvais, tiek su vaiku ir tik užmezgus tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį, būtų galimas maksimalus bendravimas.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Šalys turi nepilnametę dukrą G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. M..

Tarp šalių kilo ginčas dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Sprendžiant ginčą tarp tėvų dėl skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Jei tai neprieštarauja vaiko interesams, skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai paprastai nustatoma galimybė maksimaliai dalyvauti vaiko gyvrenime . Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartis Nr. 3K-3-242/2005). Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam.

Šiuo metu šalių dukrai G. B. yra aštuoneri metai. Atsakovė nurodė, kad tėvas išvyko gyventi į Klaipėdą, kai vaikui buvo 5 mėnesiai. Šalys pripažino, kad vaikas auga su motina ir vaiko emocinis ryšys su tėvu nesusiformavęs. Nors ieškovas teigia, kad myli dukrą ir siekia maksimaliai dalyvauti jos gyvenime, o atsakovė teigia siekianti tėvo bendravimo su vaiku, abu pripažįsta, kad tėvo bendravimas su vaiku nebūna sėkmingas ir to priežastimi kiekvienas nurodo kito elgesį: ieškovas teigdamas, kad motina vaiką specialiai nuteikinėja prieš jį, - atsakovė – kaltindama ieškovą girtavimu, agresyviu elgesiu prieš ją ir vaiką. Kaip matyti iš Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos medžiagos, ginčas vaiko teisių apsaugos institucijoje tarp šalių dėl tėvo bendravimo su vaiku vyksta nuo 2015 metų, tačiau ir praėjus ketveriems metams, iš šalių pasisakymų teismo posėdyje matyti, kad iki šiol šalys savo bendravimą nukreipia į tarpusavio santykius, o ne į vaiko interesų geriausią tenkinimą.

Kaip matyti iš G. B. medicininių dokumentų išrašų, bendravimas su tėvu jai kėlė stresą ir baimę (1 t. b.l.50-53), ji nenori eiti į darželį nes bijo, kad paims ne mama, o tėtis ( 2 t. b.l. 27). 2017-10-07 teismo posėdyje apklausta mažametė G. B. išreiškė akivaizdžiai neigiamas nuostatas dėl bendravimo su tėvu ir nenorą bendrauti. Siekiant nustatyti vaiko psichologinę būseną ir psichikos ypatumus, emocinę brandą ir emocinį ryšį su tėvais bei tėvų poveikį vaiko emocinei būsenai, 2018-08-03 teismo nutartimi buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė. Kaip nurodyta 2019 m. gegužės 20 d. - gegužės 23 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-94/2019, G. B. su motina sieja glaudūs, šilti santykiai, tačiau motinos perdėta globa, nerimastingumas, baimingumas, pastangos išvengti vaiko ir tėvo bendravimo vaikui daro psichologinę žalą. G. B. požiūris į tėvą apibūdinamas kaip paviršutiniškas, nėra artimo ryšio su tėvu, ji nepatikliai baimingai reaguoja į tėvą. Jaučiama tėvo baimė kyla dėl to, kad tėvas yra beveik nepažįstamas žmogus, kuris per greitai siekia artimo kontakto su ja, ji prisimena tėvo piktai išsakytus negražius žodžius mamai ir grasinimus jai pačia, ją gąsdina tėvo impulsyvios pykčio reakcijos, ji girdėjusi motinos pasakymus apie tėvo netinkamą elgesį, stebėdama motinos neigiamas emocines reakcijas į tėvą, mokosi suvokti tėvą kaip pavojingą asmenį, perima motinos baimę. Tėvo padaryta psichologinė žala vaikui dėl nepakankamų ir nesistemingų pastangų rūpintis vaiko poreikiais ir impulsyvių pykčio reakcijų. Ekspertai taip pat padarė išvadą, kad dėl mažo amžiaus, nesusiformavusio ryšio su tėvu ir motinos įtakos G. B. negali išreikšti savarankiškos nuomonės ir priimti sprendimo dėl bendravimo su tėvu. Ekspertai nurodė, kad dėl nesusiformavusio ryšio su tėvu, nežinojimo apie tėvo gyvenamąją vietą, ir iš motinos perimto nepatiklaus požiūrio į tėvą, šiuo metu G. B. jaustųsi emociškai nesaugiai, jeigu turėtų ilgesniam laikui išvykti be motinos į tėvo gyvenamąją vietą.

Įvertinus ekspertizės išvadas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų išvadą, vaiko požiūrį į tėvą ir šalių, nenorinčių ar nesugebančių veikti kartu vaiko interesų labui, tarpusavio santykius, teismas daro išvadą, kad pirminiame tėvo bendravimo su vaiku etape, kol nebus sukurtas vaiko ir tėvo emocinis ryšys, bendravimas turi vykti dalyvaujant specialistams taikant trijų pakopų bendravimo tvarką, kurią, nesant ryšio tarp vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo, nurodo kaip tinkamą ir kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-11nutartis Nr. 3K-3-202/2014). Juo labiau, kad psichologinę pagalbą abiem tėvams ir vaikui, padedant tėvams susitarti dėl vaiko auginimo ir auklėjimo bei kuriant tėvo ir vaiko ryšį rekomenduoja ir specialistai ekspertizės akte. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl ieškovas turėtų kantriai, nereikalaudamas ir nekeldamas kategoriškų reikalavimų, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas į vaiko emocijas megzti ryšį su vaiku. Tėvo ir vaiko bendravimo teisės siaurinimas iki minimalios bendravimo tvarkos, bendravimas tarpininkaujant tretiesiems asmenims, yra rimtas tėvo ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, tačiau šioje situacijoje, esant konfliktiškiems tėvų santykiams, ir to sąlygotam vaiko ir tėvo ryšio nebuvimui bei vaiko baimei pasilikti su tėvu, toks ribojimas, teismo vertinimu, nėra perteklinis ir geriausiai atitinka vaiko interesus.

Pradinis tėvo ir vaiko bendravimas turi vykti sukeliant kuo mažiau streso ir nepatogumų vaikui, vaikui saugioje aplinkoje. Todėl tėvo ir vaiko bendravimo vieta nustatoma vaiko gyvenamojoje vietoje esančioje socialinės pagalbos įstaigoje – Elektrėnų socialinių paslaugų centre -, kur šios įstaigos Globos centro specialistai psichologai dalyvautų tėvo ir dukters susitikimuose, konsultuotų tėvus ir vaiką.

Vertinant šalių prašomą nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, teismas pažymi, kad atsakovės nurodyta bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus, ją įgyvendinant būtų sudarytos sąlygos keliant mažiausią stresą vaikui atkurti tėvo ir vaiko santykius. Tačiau atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra neapibrėžta laike, o bendravimo tvarka po tėvo ir vaiko santykių atkūrimo reikalauja sąlyginio sprendimo, kurio vykdymas priklausytų nuo psichologo išvados apie tėvo ir vaiko emocinius ryšius. Tai suteiktų laisvę subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms, o teismo sprendimo vykdymas taptų neapibrėžtas (CPK 267 str.). Todėl teismas priešieškinio pagrindu atsižvelgdamas į ieškovo prašomą nustatyti bendravimo su vaiku periodiškumą nustato tėvo bendravimo su vaiku periodiškumą ir terminą, nuo kurio bendravimas vyktų be specialistų pagalbos, tačiau dalyvaujant motinai. Ieškovo reikalaujama nustatyti maksimali bendravimo tvarka paimant mergaitę iš jai įprastos aplinkos į nepažįstamą ieškovo gyvenamąją vietą šiuo metu prieštarautų vaiko interesui augti saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje.

Iš esmės patenkinus priešieškinį, o ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir patirtos apeliacinės instancijos teisme, kur jos skundas buvo patenkintas, o iš ieškovo valstybei – 28,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str. )

Ieškovė patyrė šias įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir priešieškinį, ir 2390 Eur byloje dalyvavusių advokatų paslaugoms apmokėti.

Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Paduodamas ieškinį žyminio mokesčio nesumokėjo, prašė mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau ieškinys buvo priimtas neišsprendus žyminio mokesčio klausimo. Todėl atmetus ieškovo reikalavimą, mokėtinas žyminis mokestis, kuris buvo nustatytas ieškinio padavimo dieną, už ieškinį - Eur- iš ieškovo priteisiamas valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.

Nustatyti tokią R. B. bendravimo su dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. R. B. su dukra G. B. bendrauja BĮ „Elektrėnų socialinių paslaugų centras“ (Draugystės 3-2, Elektrėnai ) dalyvaujant šio centro psichologui kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią ketvirtadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. ar kitu psichologo paskirtu laiku du kartus per mėnesį pagal psichologo parengtą planą tokia tvarka:

1.1. J. M. su nepilnametė dukra atvyksta į BĮ „Elektrėnų socialinių paslaugų centras“ pas šio centro psichologą, kuris kartu su atsakove J. M. ir nepilnamete G. B. bendrauja prieš susitikimą su R. B..

1.2. J. M. išvyksta, palikdama dukrą G. B. pas psichologą, kuris individualiai bendrauja su G. B. iki susitikimo su ieškovu R. B..

1.3. R. B. atvyksta į BĮ „Elektrėnų socialinių paslaugų centras“ kur vyksta bendra tėvo, vaiko ir psichologo konsultacija, po kurios nepilnametei G. B. su ieškovu R. B. pasiūloma praleisti laiką drauge. Jei nepilnametė G. B. sutinka praleisti laiką su R. B., po praleisto kartu laiko R. B. ir G. B. kartu su psichologu aptaria įvykusį susitikimą.

1.4. R. B. išėjus, psichologas individualiai kalbasi su nepilnametė G. B. apie jos savijautą ir patirtus išgyvenimus susitikimo su tėvu metu.

1.5. Atvykus J. M., vaiko susitikimas su R. B. aptariamas psichologo kartu su nepilnamete G. B. ir J. M..

2. Praėjus metams po pirmo tėvo ir dukters susitikimo pagal teismo nustatytą tvarką, R. B. ir G. B. susitikimai vyksta du kartus per mėnesį G. B. gyvenamojoje vietovėje, J. M. parinktoje viešoje vietoje, dalyvaujant J. M. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val. arba, tėvams sutarus iš anksto – bet kurią kitą dieną, bet kuriuo kitu laiku.

Priteisti iš R. B. J. M. 2540 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. B. 41 Eur žyminį mokestį ir 28,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.