- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-398-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01502-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- UAB „Grindukas“
- Atsakovas
- AB Lesto
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Grindukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Grindukas“ ieškinį atsakovui AB Lesto dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 659,86 Eur (2 278,35 Lt) nuostoliams atlyginti, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2013-05-02 sudarė Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr.NV-47030-12-1609 (toliau – taip pat ir sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovo fotovoltinės saulės elektrinės Nr. 4, esančios Šarkių k., Saldutiškio sen., Utenos r., prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų darbus. Sutarties įvykdymo terminas suėjo 2013-09-15, tačiau elektrinės prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų darbai buvo baigti tik 2013-10-24, t.y. pavėlavus 39 dienas. Jei atsakovas būtų įvykdęs sutartį nustatytu laiku, ieškovas nuo 2013-09-16 iki 2013-10-24 būtų turėjęs galimybę parduoti pagamintą elektros energiją ir gauti 659,86 Eur pelną. Negautas pelnas yra tiesioginiai ieškovo nuostoliai, kuriuos turi atlyginti sutartį pažeidęs atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas neginčijo, kad 39 dienas pavėlavo įvykdyti sutartį. Tačiau atsakovas nesutiko su ieškovo pateiktu galimai patirtų nuostolių kvalifikavimu, t.y., kad ieškovo negautas pelnas yra tiesioginiai nuostoliai. Atsakovas teigia, kad negautas pelnas yra netiesioginiai nuostoliai, sutarties 6.1. p. šalys susitarė, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo patirti netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo pateiktu negauto pelno apskaičiavimu, nes ieškovas rėmėsi 2014 metais pagamintos elektros energijos kiekiu, o saulės intensyvumas 2014 metais buvo daug didesnis nei 2013 metais, be to, ieškovas, skaičiuodamas pelną, neįtraukė visų sąnaudų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2013-05-02 sudarė Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-47030-12-1609, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovo fotovoltinės saulės elektrinės Nr. 4, esančios adresu Šarkių k., Saldutiškio sen., Utenos r., prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų darbus. 2013-06-10 Energetikos ministerija ieškovu išdavė leidimą Nr. LG-1836 gaminti elektros energiją. Sutarties įvykdymo terminas suėjo 2013-09-15, tačiau elektrinės prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų darbai buvo baigti tik 2013-10-24.
Sutarties 5.2.2 p. numatė, kad dėl atsakovo kaltės per šioje sutartyje numatytą terminą nesuteikus prijungimo paslaugos, ieškovo reikalavimu atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui dėl šio vėlavimo patirtus tiesioginius nuostolius. Sutarties 6.1 punktas numatė, kad šalis, neįvykdžiusi savo prievolių pagal sutartį arba įvykdžiusi jas netinkamai, privalo kitos šalies reikalavimu atlyginti visus tiesioginius nuostolius, išskyrus sutartyje ir įstatymuose numatytas išimtis. Šalių susitarimu netiesioginiai nuostoliai neatlyginami. Ieškovas neginčijo šių sutarties nuostatų, tačiau prašė priteisti iš atsakovo dėl vėlavimo įvykdyti sutartį patirtus netiesioginius nuostolius – negautas pajamas.
Šalies argumentai
Ieškovo prašomi priteisti netiesioginiai nuostoliai turėjo būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Į bylą ieškovo pateiktos 2014 m. rugsėjo ir spalio mėn. sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos po metų, atsižvelgiant į saulės elektrinės pagaminto ir patiekto į tinklą elektros energijos kiekio tiesioginį priklausymą nuo gamtinių sąlygų, eksploatacijos sąlygų ir kt., negali būti laikomos tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo galimai patirtų netiesioginių nuostolių dydį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas padarė išvadą, kad prašomi priteisti nuostoliai yra netiesioginiai ir kad jie yra grįsti tik tikėtinomis pajamomis, tačiau nepateikė nei vieno šios išvados argumento. Teismas taip pat nepagrindė savo išvados, kodėl ieškovo pateiktos 2014 m. rugsėjo ir spalio mėn. sąskaitos-faktūros negali būti laikomos tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo galimai patirtų netiesioginių nuostolių dydį.
2. Teismas apskritai netyrė ieškovo prašomos taikyti civilinės atsakomybės sąlygų, jų niekaip nevertino ir dėl jų nepasisakė. Skundžiamame sprendime nurodytos kelios teismo išvados neaptaria civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, nuostolių, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltės. Pažymėtina tai, kad ieškovo patirtų nuostolių pripažinimas tiksliai neįrodytais, taip pat šių nuostolių pripažinimas tikėtinomis pajamomis ir netiesioginiais nuostoliais nelaikytinas civilinės atsakomybės sąlygų įvertinimu, nes, nesant kitų teismo išvadų ir argumentų, nėra aišku, ar nuostoliai, anot teismo, apskritai laikytini patirtais, ar atlikti kokie neteisėti veiksmai, ar egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, ar yra atsakovo kaltė.
3. Atsakovui pavėlavus per sutartyje nustatytą terminą suteikti elektrinės prijungimo prie atsakovo tinklo paslaugą, ieškovas tuo laikotarpiu neįgijo turto (elektros energijos) arba, kitaip tariant, turto (t.y. elektros energijos) neteko. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; kt). Ieškovas pagrindė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto atsakovo veiksmais, nes: (i) turtas (elektros energija) buvo numatoma pagaminti (įgyti) iš anksto (ieškovas įrengė teisės aktų reikalavimus atitinkančią elektrinę, kurioje toks turtas (elektros energija) yra gaminamas bei nebuvo nustatyta, kad sutarties pažeidimo laikotarpiu vyko 100 proc. saulės užtemimas); (ii) turtą (elektros energiją) pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai (tai patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir faktinės bylos aplinkybės, kad elektros energija buvo pradėta gaminti (turtas įgyjamas) nuo elektrinės prijungimo prie Atsakovo tinklo momento); (iii) turto (elektros energijos) negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (kadangi tarp atsakovo tinklo ir ieškovo elektrinės nebuvo nutiesti elektros tinklai, todėl elektros energija nebuvo gaminama. Turto neįgijimas (turto netekimas ar sumažėjimas), kaip žalos rūšis, negali būti tapatinama su negautomis pajamomis, dėl ko šioje civilinėje byloje netaikytina kasacinio teismo praktika dėl negautų pajamų, kaip netiesioginių nuostolių: „bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; kt).
4. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai negali būti laikomi tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo galimai patirtų netiesioginių nuostolių dydį. Iš tokios teismo išvados darytina išvada, kad teismas sutinka, jog ieškovas nuostolius patyrė, tik nepagrindė jų dydžio. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015, kt.).
5. Ieškovas nuostolių dydį apskaičiavo pateikdamas grynąją turto vertę (t.y. atsižvelgdamas į visas su turto įgijimu ir jo realizavimu susijusias veiklos ir mokestines išlaidas). Atsakovo pateikti statistiniai duomenys apie galimą ieškovo nuostolių dydį nėra gauti atsižvelgiant į byloje esančias faktines aplinkybes: atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad į bylą pateikti statistiniai duomenys neatvaizduoja faktinės situacijos (statistika pateika neatsižvelgus į statistinių elektrinių buvimo vietą, lyginant jas su ginčo elektrinės buvo vieta).
Atsiliepimas
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Sutartyje šalys numatė ribotą civilinę atsakomybę, t.y. savo civilinę atsakomybę apribojo tiesioginiais nuostoliais. Ieškovo elektrinė negamino elektros energijos tol, kol nebuvo prijungta prie elektros energijos skirstomųjų tinklų. Kasacinis teismas yra įtvirtinęs nuostatą, jog žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo pagrindu nurodytas faktines aplinkybes, šioje byloje ieškovo keliamas reikalavimas – priteisti už saulės elektrinėje nepagamintą elektros energiją negautas pajamas – negali būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas priteisti tiesioginius nuostolius.
2. Ieškovo nuostolių paskaičiavimas yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas galimai patirtus nuostolius apskaičiavo tik kaip negautas pajamas ir visiškai neatsižvelgė į tai, kokias išlaidas jis patyrė, neatėmė šių išlaidų iš negautų pajamų sumos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad elektrinėje vėlavimo laikotarpiu elektros energija buvo gaminama, kiek jos buvo pagaminta ir kur ji dingo. Negalima ir visiškai neprotinga lyginti skirtingų kalendorinių metų saulės elektrinių gamybos duomenų, kadangi skiriasi gamtinės sąlygos (saulėtų ir debesuotų dienų skaičius, debesuotumas, saulės spinduliuotės lygis ir t.t.). Todėl kartu su ieškiniu pateikiamas 2014 metų rugsėjo ir spalio mėn. PVM sąskaitos-faktūros negali būti laikomos tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo galimai patirtų netiesioginių nuostolių dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2013-05-02 sudarė Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-47030-12-1609, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovo fotovoltinės saulės elektrinės Nr. 4, esančios adresu Šarkių k., Saldutiškio sen., Utenos r., prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų darbus. 2013-06-10 Energetikos ministerija ieškovu išdavė leidimą Nr. LG-1836 gaminti elektros energiją. Sutarties įvykdymo terminas suėjo 2013-09-15, tačiau elektrinės prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų darbai buvo baigti tik 2013-10-24. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl to, kad atsakovas pažeidė sutarties įvykdyto terminą.
Sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246- 6.249 str.). Atsakovas neginčijo savo neteisėtų veiksmų – sutarties įvykdymo termino pažeidimo, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), atsakovas neįrodinėjo, kad jis nėra kaltas dėl sutarties įvykdymo termino pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau neanalizavo šių civilinės atsakomybės sąlygų.
Sutarties 5.2.2. p. atsakovas įsipareigojo, per šioje sutartyje nustatytą terminą nesuteikęs prijungimo paslaugos, ieškovo reikalavimu atlyginti ieškovui dėl vėlavimo patirtus pagrįstus tiesioginius nuostolius. Pagal sutarties 6.1. p. šalis, neįvykdžiusi savo prievolių pagal sutartį arba įvykdžiusi jas netinkamai, privalo kitos šalies reikalavimu atlyginti visus tiesioginius nuostolius, išskyrus sutartyje ar įstatymuose nustatytas išimtis. Šalių susitarimu netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami. CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi, šalys tarpusavio susitarimais gali riboti tarpusavio sutartinę civilinę atsakomybę, ir sutartimi bylos šalys apribojo savo civilinę atsakomybę, nustatydamos, kad dėl sutarties neįvykdymo ar dėl netinkamo įvykdymo yra atlyginami tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovas sutarties įvykdymo terminus pažeidė dėl tyčios ar didelio neatsargumo, kas būtų pagrindas netaikyti šalių susitarimo dėl atsakovo atsakomybės apribojimo (CK 6.252 str. 1 d.).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o nuostoliai, taip pat kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Ieškovas nurodė, kad, atsakovui 39 dienas uždelsus prijungti ieškovo elektrinę prie elektros skirstomųjų tinklų, šiuo laikotarpiu ieškovas negalėjo gaminti elektros energijos, jos parduoti ir gauti pajamų. Taigi, negalėdamas gaminti elektros energijos ir už jos pardavimą gauti pajamų, ieškovas neteko galimybės pagerinti savo turtinę padėtį, todėl ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai laikytini netiesioginiais nuostoliais ir neatlygintini pagal šalių susitarimą apriboti civilinę atsakomybę pagal sutartį tik tiesioginiais nuostoliais.
Konstatavus, kad ieškovo negautos pajamos už nepagamintą ir neparduotą elektros energiją neatlygintinos, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su negautų pajamų dydžio pagrįstumu, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.