Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis, dėl J. B. gyv. ( duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundą padavusi J. B. nurodė, kad S. K. 2012 m. spalio 3 d. apie 08.15 val. Panevėžyje, ties Smėlynės – Senamiesčio gatvių sankryža esančiame autobusų sustojime, apstumdė jos nepilnametę dukrą L. B., tampė už striukės ir įplėšė drabužį, norėjo suduoti ranka, taip pat įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu viešai žodžiu ir veiksmu užgauliai pažemindama mergaitę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 412¹ str. 1 d. numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą jeigu yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y., jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

2013-01-10 nutarimu Panevėžio m. apylinkės teismas nustatė, kad S. K. 2012 m. spalio 3 d. apie 08.15 val. Panevėžyje, ties Smėlynės – Senamiesčio gatvių sankryža esančiame autobusų sustojime, kilus konfliktui su L. B., apstumdė ją viešoje vietoje, išplūdo necenzūriniais žodžiais ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas taip pat konstatavo, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lėmė asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas. Byloje ištirtų įrodymų visuma leido daryti išvadą, kad S. K. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nes ji viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išplūdo L. B. bei apstumdė nepilnametę ir tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz. antausis, spjūvis, nepadorūs gestai. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Kaip matyti LR ATPK 174 str. ir LR BK 155 str. normos yra panašios ta prasme, kad pažeidžiant šių įstatymų saugomas vertybes, tiek vienu, tiek kitu atveju veika nukreipiama prieš asmenį ir tai gali būti daroma viešai. Tačiau kiekvienu atveju turi būti nustatoma, kokio tikslo siekė kaltinamas asmuo. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš LR ATPK 174 str. sudėties požymių yra įžeidžiamas kibimas prie žmonių.

Iš aptartų duomenų aiškiai matyti, kad S. K. turėjo asmeninį tikslą išsiaiškinti su L. B., ką patvirtino pati L. B. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir tai yra užfiksuota teismo nutarime. Šiame nutarime užfiksuota ir kita teismui svarbi aplinkybė, kad L. B. konfliktavo su S. K. dukra K. Būtent dėl šios priežasties, tikslu išsiaiškinti konflikto priežastis, S. K. priėjo prie V. B. ir realizuodama savo tikslą galimai įžeidžiamai kibo prie L. B.. Toks S. K. pasirinktas santykių aiškinimosi būdas ir vieta, kurio metu ji galimai vartojo necenzūrinius žodžius, rodo jos tyčią išsiaiškinti šiuos santykius, o ne siekį įžeisti L. B.. Taip pat pažymėtina, kad paprastai esant konfliktinei situacijai asmenys vartoja įžeidžiamo pobūdžio necenzūrinius žodžius (šiuo atveju privataus kaltinimo pareiškime nenurodyti nei necenzūriniai, nei kiti žodžiai, kurie anot pareiškėjos yra įžeidžiantys), tačiau tai dar jokiu būdu savaime nereiškia, kad asmuo turi vienintelį tikslą – įžeisti kitą asmenį.

Įvertinus šias aplinkybes ir teismui konstatavus, kad S. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, bei nesant kitų duomenų, kurie leistų daryti bet kokią prielaidą, kad S. K. būtų turėjusi vienintelį tikslą - įžeisti L. B., atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą esant aiškioms LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytoms aplinkybėms.

Atsisakius pradėti privataus kaltinimo procesą nesuvaržoma nukentėjusiojo teisė reikalauti teismo tvarka atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. (LR CK 2. 24 str.)

Teismas, vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą S. K. nepadarius nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d.

Nutartis nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.