- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-473-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnasteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-24sprendimo civilinėje byloje pagalieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,pareikštą atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1.Ieškovė kreipėsi į teismą,prašydama priteisti iš atsakovo nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2015m. mokestinį laikotarpį - 1 706,26 Eur, delspinigius už 2015 m. mokestinį laikotarpį, susidariusius mokestinio laikotarpio nepriemokai, skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius 180 dienų iki šio ieškinio pateikimo - 92,14 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kadValstybinės žemės nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551- 6.552straipsniai, Žemės įstatymo 9straipsnis, Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai, sąlygos bei numatyta, kad konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Mokestis yra apskaičiuojamas pagal žemės vertęir nustatytą tarifą, kurie nurodyti Žemės nuomos mokesčio deklaracijoje.Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimupatvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 6 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – savivaldybės administracija).
3. Ieškovė teigė, kad atsakovas yra valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, nurodytų 2015 m. deklaracijoje, Klaipėdoje nuomininkas pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir neįregistruotas, nevykdantis savo įsipareigojimų: pagal parengtas žemės nuomos mokesčio deklaracijas skolingas valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių. Atsakovas 2021-02-04 raštu kreipėsi dėl skolų suderinimo, į kurį ieškovė atsakė 2021-03-09 raštu, kuriame sutikslino faktinį skolos likutį – 1 798,40 Eur bei pateikė motyvus, informuodama, jog ieškovė neperskaičiuos 2012 m. ir dar ankstesnių laikotarpių deklaracijų. Taip pat nurodė, kad paskaičiavo delspinigius pagal aprašo 46punktą už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valstybinės žemės nuomos mokesčio2015 metų deklaracijoje nurodyta mokėtina nuomos mokesčio suma sudarė 22402,94 Eur. 2015 m. lapkričio mėn. Klaipėdos miesto savivaldybė patikslino valstybinės žemės nuomos mokesčio 2015 metų deklaraciją ir mokestis už bendrovės išsinuomotus valstybės žemės sklypus po patikslinimo sudarė 17059,52 Eur. Bendrovė 2015-11-12 mokėjimo pavedimu Klaipėdos miesto savivaldybei sumokėjo 17 059,52 Eur. 2016-11-07 buvo patikslinta 2015 metų deklaracija, kurioje buvo patikslinta bendrovės mokėtina valstybinės žemės nuomos mokesčio suma iki 11876,80 Eur, neįtraukiant nesuformuotos valstybinės žemės. Bendrovė žemės nuomos mokestį už 2015 metus yra sumokėjusi, todėl neskolinga, o pagal patikslintą deklaraciją Klaipėdos miesto savivaldybei permokėjo 5182,72 Eur.
5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2015 metais Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą priteisimo, ieškinyje nurodydama, kad bendrovė yra skolinga 18 931,49 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 ir 2014 metus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-07 sprendimu ieškinį dėl 18 931,49 Eur skolos atmetė, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme, esant servitutui. Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teigė, kad reikalavimas priteisti delspinigius turi būti atmestas, kadangi nuomos teisiniai santykiai patenka į privatinės teisės reguliavimo sferą, todėl inter alia jiems taikytinos prievolių teisės normos. Pagal CK 6.72 straipsnio nuostatas susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-05-14 įsakymo Nr. 1K-188 preambule ir taisyklių 1 punkto nuostatomis, taisyklės apibrėžia tvarką, kuria apskaičiuojami delspinigiai už ne laiku sumokėtus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) išvardytus mokesčius ir su jais susijusių sumų dydį. Mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (MAĮ 2 straipsnio 25 dalis). Mokestiniuose teisiniuose santykiuose dominuoja administracinis (valdingas) teisinio reguliavimo metodas. Baigtinis galiojančių mokesčių sąrašas yra pateiktas MAĮ 13 straipsnyje. MAĮ 13 straipsnio 5 punkte nustatytas žemės mokestis negali būti tapatinamas su valstybinės žemės nuomos mokesčiu, nes valstybinės žemės nuomos mokestis atlieka atlygio už asmens gautą konkrečią naudą – nuompinigių – funkciją. Dėl šios priežasties ieškovė civilinio pobūdžio ginče nepagrįstai ir neteisėtai remiasi viešosios (mokesčių) teisės normomis.
7. Dublike ieškovė nurodė, kad pagalaprašo 42 punkto nuostatas mokesčio mokėtojo (atsakovo) sumokamos sumos įskaitomos anksčiausiai atsiradusiai prievolei padengti.Paaiškino, kad atsakovas pamiršta, jog atsakovo įmokos nukreipiamos pirmiausia seniausioms skoloms dengti, todėl padengus 2013 ir 2014 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijas, 2015 metų deklaracijai 2015-11-12 pavedimo Nr. 000139465 nebepakako. Apie tai atsakovas buvo informuotas minėtu 2021-03-19 raštu. Pažymėjo, jog ieškovės 2021-03-19 atsakymas buvo administracinės procedūros įvykdymas, kurios rezultatas buvo oficialiai įteiktas atsakovui tą pačią dieną, o administracinės procedūros rezultatai neginčyti.
8. Atsakovas pateiktame triplike nurodė, kad jam neaišku, ar prašoma priteisti suma yra už 2015 metus ar yra perskaičiavimai, perdengimai ir pan. Atsakovui nėra aišku, ar ieškovė (teigdama, kad buvo mokėjimų užskaitymai) kvestionuoja įsiteisėjusius teismo sprendimus.Teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valstybinės žemės nuomos mokesčio 2015 metų deklaracijoje nurodyta mokėtina nuomos mokesčio suma sudarė 22 402,94 Eur. Mokestis už bendrovės nuomojamus valstybės žemės sklypus sudarė 17 059,52 Eur. Bendrovė Klaipėdos miesto savivaldybei sumokėjo 17 059,52 Eur. 2016-11-07 buvo patikslinta 2015 metų deklaracija, kurioje buvo patikslinta bendrovės mokėtina valstybinės žemės nuomos mokesčio suma iki 11 876,80 Eur, neįtraukiant nesuformuotos valstybinės žemės. Pažymėjo, kad bendrovė už 2015 metus Klaipėdos miesto savivaldybei permokėjo 5 182,72 Euržemės nuomos mokesčio. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodė, jog apmokėjimas pagal sąskaitą už 2015 metus. Mokėjimas buvo atliktas jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 ir 2014 metus skolos buvo atmestas, todėl ieškovė neturėjo teisės užskaityti mokėjimo už 2013 ar 2014 metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-24 sprendimu ieškinįvisiškai patenkino.
10.Pirmosios instancijos teismasnustatė, jogKlaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021-04-29 sprendimu Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašą (toliau - aprašas). Aprašo 6 punkte numatyta, kadžemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Atsakovas yra žemės sklypų, nurodytų 2015 metų Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje,nuomininkas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir neįregistruotas žemės sklypų nuomos sutartis. Ieškovė patikslinusi atsakovo 2013-2015 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, perskaičiavo žemės nuomos mokestį ir nustatė, kad atsakovas yra skolingas 1 789,40 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Atsakovas 2021-02-04 raštu Nr. 40411 informavo, kad nėra skolingas Klaipėdos miestosavivaldybei už naudojamos valstybinės žemės nuomą ir jei paaiškės, kad bendrovė vis tik yra skolinga nuomos mokestį už valstybinės žemėsnaudojimą, prašė ieškovę detalizuoti skolos sumą, kad būtų galima įvertinti jos pagrįstumą.Ieškovė 2021-03-19 raštu Nr. (4.37E)-R2-799 patikslino, jog atsakovo įsiskolinimo suma yra1798,40 Eur ir pridėjo 2021-03-17 skolos priminimą.
11. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7781-430/2015 buvo atmestas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė reikalavo 18 931,49 Eur valstybinio žemės nuomos mokesčio už 2013 ir 2014 metus, todėl ieškovė negali kvestionuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje bylojeNr. e2-7781-430/2015 konstatuota, kad ieškovė negali reikalauti žemės nuomos mokesčio už valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu naudojimąsi įstatyminio servituto pagrindu. Tuo tarpu ieškovės teisę reikalauti atsakovą sumokėti žemės nuomos mokestį žemės sklypųnuomos sutarčių pagrindu nebuvo kvestionuojama. Ieškovėpatikslino paskaičiuotas žemės nuomos mokesčio sumas ir atsakovo sumokėtas sumas, vadovaudamasi sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo teisingumo, metodikos, žemės sklypų sąrašo (skaičiaus), už kuriuos paskaičiuotas žemės nuomos mokestis, neginčijo.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovės 2021-03-19 rašto Nr. (4.37E)-R2-799 ir jį detalizuojančios Mokesčių mokėtojų kortelės (2021-06-07) Klaipėdos m. sav., matyti, kad ieškovė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7781-430/2015įsiteisėjimo sugretino 2013, 2014 ir 2015 metais AB „Lesto“ atliktus mokėjimus ieškovei ir ieškovės paskaičiuotas žemės nuomos mokesčio deklaracijas, patikslino atsakovo įsiskolinimo sumą ir nustatė, kad nesumokėtas žemės nuomos mokestis yra 1 706,26 Eur bei priskaičiuoti 92,14 Eur delspinigiai. Taip pat iš pastarųjų dokumentų turinio matyti, kad 2013 m. ieškovė paskaičiavo nuomos mokestį, kuris sudarė 11 853,31 Eur, kurią atsakovas sumokėjo; 2014 metų deklaracijoje atsakovui nurodyta mokėtina suma yra 11 874,05 Eur, 2015 m. deklaracijoje atsakovei nurodyta mokėtina suma yra 11 876, 80 Eur. Atsakovas 2015-11-12 mokėjimo nurodymu Nr. 000139465, sumokėjo 17 059,52 Eur. Kadangi už 2014 m. atsakovas žemės nuomos mokesčio sumokėjo tik 4 983,99 Eur, sutikslinus atsakovo sumokėtas įmokas ir jas sugretinus su ieškovės paskaičiuotomis deklaracijose sumomis už 2015 metus, liko nesumokėta 1 706,26 Eur žemės nuomos mokesčio suma, kas yra įrašyta ir 2021-05-12 patikslintoje 2015 metų deklaracijoje. Aprašo 43 punkte numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys gali kreiptis į savivaldybės administraciją dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo, kartu pateikdami dokumentus, įrodančius deklaracijoje esančius netikslumus. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad susipažinęssu 2021-03-19 ieškovės rašte Nr. (4.37E-R2-799) pateiktais duomenimis, pateiktomis deklaracijomis, kreipėsi į ieškovę dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo ir pateiktų duomenų netikslumo.Atsakovasieškovės atlikto sugretinimo su sumokėtomis sumomis ir ieškovės deklaracijose paskaičiuotų sumų neginčijo. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovės už 2015 m. mokestinį laikotarpį paskaičiuota valstybinės žemės nuomos mokesčio suma yra neteisinga.
13. Sprendimą priėmęs teismas sutiko ir su ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punkte aiškiai nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimu ir išieškojimu. Aprašo 46.2 papunktyje numatyta, kad delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius nurodytų teisės aktų pagrindu.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovė neturėjo teisės užskaityti mokėjimo už 2013 ar 2014 metus, nes atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodė, jog apmokėjimas pagal sąskaitą už 2015 metus, kuris atliktas jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 ir 2014 metus skolos atmestas. Sprendime nurodyta, kad aprašo 45 punkte numatyta, jog mokesčio mokėtojo sumokamos sumos įskaitomos anksčiausiai atsiradusiai prievolei padengti, todėl ieškovė pagrįstai 2015 metų atliktu mokėjimu padengė 2013 ir 2014 metų žemės nuomos mokesčio sumas. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad CK 6.55 straipsnio 2 dalies norma – imperatyvi, nes tiek teisės normose įtvirtinta, tiek ir kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos tada, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Nagrinėjamu atveju skolų dengimo tvarka numatyta aprašo 45 punkte, kuria ieškovė pagrįstai ir vadovavosi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-24 sprendimąir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
16. Apeliantas nurodo, kad ieškovė reikalauja priteisti nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2015 m. mokestinį laikotarpį, tačiau iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ši, ieškovės teigimu, susidariusi žemės nuomos mokesčio nepriemoka, iš tiesų yra atsiradusi dėl ieškovės atliktų perskaičiavimų už 2013 ir 2014 metus. Pirmosios instancijos teismas sprendime perskaičiavimų už 2013ir2014 metus neanalizavo, neaiškino ir nemotyvavo, priešingai, sprendime nurodė, jog atsakovo atstovė teismo posėdžio metu žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo teisingumo, metodikos, žemės sklypų sąrašo (skaičiaus), už kuriuos apskaičiuotas žemės nuomos mokestis, neginčijo.
17. Apeliantas paaiškina, kad jei ieškovas atliko perskaičiavimus, kaip nurodo pirmos instancijos teismas ir ieškovas dublike, už 2013 ir 2014 metus, tai išeina už ieškinio ribų, kadangi ieškinys yra pareikštas dėl 2015 m. mokestinio laikotarpio. Taip pat nurodo, kad nei prie ieškinio, nei prie dubliko nėra pridėta detalių skaičiavimų, kaip buvo perskaičiuotos mokėtinos sumos už 2013 ir 2014 metus, t. y. ieškovas neįrodė ir nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos ne tik faktinio pagrindo, bet ir konkretaus turinio ir dydžio, kaip ir atlikto perskaičiavimo pagrįstumo ir dydžio. Teigia, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike prašė patikslinti ieškovės reikalavimą, kad galėtų atlikti konkretaus ieškinio reikalavimo įvertinimą. Atsakovo atstovė negalėjo atlikti perskaičiuotų mokėtinų sumų už 2013 ir 2014 metus įvertinimo, nes neturėjo duomenų, kaip buvo atliktas perskaičiavimas.
Atsiliepimas
18. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo,kad su ieškiniu pateikė minėtus teismų sprendimus bei patikslintas 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. žemės nuomos mokesčių deklaracijas, kuriose perskaičiuotos/sumažintos žemės nuomos mokesčių sumos (įvertinant teismų sprendimus) atsispindi minėtų deklaracijų lentelių pabaigoje „Mokestis“ su minuso ženklu (mokesčio sumažinimo suma). Paaiškina, kad todėl 2013ir2014 m. deklaracijų pabaigoje nurodyta „Iš viso mokėti 0,00 Eur“ dėl perskaičiavimo/sumažinimo susidariusios permokos, o 2015 m. deklaracijos pabaigoje nors „Mokestis“ su minuso ženklu (mokesčio sumažinimo suma), tačiau „Iš viso mokėti 1 798,40 Eur“ dėl nepakankamo atsakovės įmokų likučių net ir sumažinus mokesčius. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nesankstesnis ginčas su atsakovu buvo dėl 2013 ir 2014 m. žemės nuomos mokesčių, o šioje byloje reiškiamas reikalavimas už 2015 m.
Šalies argumentai
19. Ieškovė taip pat nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog atsakovui nebuvo pateiktas išsamus paaiškinimas su skaičiavimais, iš kurio galėtų suprasti, ar ieškovės žemės nuomos mokesčių deklaracijų perskaičiavimai yra teisingi. Atsakovui buvo išsamiai atsakyta ieškovės 2021-03-19 raštu Nr. (4.37E)-R2-799. Teigia, jog atsakovas yra stambi įmonė Lietuvos mastu, pats išrašantis sąskaitas vartotojams, t. y. verslo profesionalas, todėl turėdamas buhalterinius padalinius net neturėtų reikalauti iš ieškovės ar teismo papildomų paaiškinimų dėl matematinių skaičiavimų, o juos pateikti pats ir nurodyti, kur padaryta tariama klaida pagal atitinkamą skaičiavimo metodiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuovisiškai patenkintas ieškovės ieškinys dėlvalstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
22. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai interpretavo bylos faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, neatsižvelgdamas į tai, jog žemės nuomos mokesčio skolos už 2013 ir 2014 metus klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7781-430/2015.
23. Nėra pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymėtina, kad vien tai, jog sprendimas netenkina apelianto lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėto, nepagrįsto ar kitaip pažeidžiančio jo teises bei interesus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
24. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime žemės nuomos mokesčio perskaičiavimų už 2013 ir 2014 metus neanalizavo, neaiškino ir nemotyvavo, o nurodė, jog atsakovo atstovė teismo posėdžio metu žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo teisingumo, metodikos, žemės sklypų sąrašo (skaičiaus), už kuriuos apskaičiuotas žemės nuomos mokestis, neginčijo. Laikosi pozicijos, kad jei ieškovas atliko perskaičiavimus, kaip nurodo pirmosios istancijos teismas ir ieškovas dublike, už 2013 ir 2014 metus, tai tesmas išeina už ieškinio ribų, kadangi ieškinys yra pareikštas dėl 2015 m. mokestinio laikotarpio.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7781-430/2015 konstatuota, kad ieškovė negali reikalauti žemės nuomos mokesčio už valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu naudojimąsi servituto pagrindu. Ieškovės teisė reikalauti atsakovą sumokėti žemės nuomos mokestį žemės sklypų nuomos sutarčių pagrindu nebuvo kvestionuojama. Ieškovė patikslino apskaičiuotas žemės nuomos mokesčio sumas ir atsakovo sumokėtas sumas, vadovaudamasi sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis. Sprendime paaiškinta, jog 2013 m. ieškovė apskaičiavo nuomos mokestį, kuris sudarė 11 853,31 Eur, kurį atsakovas sumokėjo; 2014 metų deklaracijoje atsakovui nurodyta mokėtina suma buvo11 874,05 Eur, 2015 m. deklaracijoje atsakovui nurodyta mokėtina suma buvo 11 876, 80 Eur. Atsakovas 2015-11-12 mokėjimo nurodymu Nr. 000139465, sumokėjo 17 059,52 Eur. Kadangi už 2014 m. atsakovas žemės nuomos mokesčio sumokėjo tik 4 983,99 Eur, sutikslinus atsakovo sumokėtas įmokas ir jas sugretinus su ieškovės apskaičiuotomis deklaracijose sumomis už 2015 metus, liko nesumokėta 1 706,26 Eur žemės nuomos mokesčio dalis, kas yra įrašyta ir 2021-05-12 patikslintoje 2015 metų deklaracijoje. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad 2013ir2014 m. deklaracijų pabaigoje nurodyta „iš viso mokėti 0,00 Eur“ dėl perskaičiavimo/sumažinimo susidariusios permokos, o 2015 m. deklaracijos pabaigoje nors „mokestis“ su minuso ženklu (mokesčio sumažinimo suma), tačiau nurodyta „iš viso mokėti 1 798,40 Eur“ dėl nepakankamo atsakovės įmokų likučių net ir sumažinus mokesčius.
26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams taikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris panaikino prieš tai galiojusį 2019-05-30 sprendimą Nr. T2-134 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsvelgiant į tai, kad ieškovė 2021-03-19 raštu Nr. (4.37E)-R2-799 informavo atsakovą, jog įsiskolinimo suma yra 1 798,40 Eur, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019-05-30 sprendimas Nr. T2-134 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo sprendimo netikslumas jo esmės nekeičia.
27. Kaip minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7781-430/2015 buvo pasisakyta, kad ieškovė negali reikalauti žemės nuomos mokesčio už valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimą servituto pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra žemės sklypų, nurodytų 2015 metų Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje, nuomininkas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir neįregistruotas žemės sklypų nuomos sutartis. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019-05-30 sprendimo Nr. T2-134 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 42 punkto nuostatas mokesčio mokėtojo sumokamos sumos įskaitomos anksčiausiai atsiradusiai prievolei padengti. Vadinasi atsakovo įmokos nukreipiamos pirmiausia seniausioms skoloms dengti, todėl įvykdžius 2013 ir 2014 metų žemės nuomos mokesčio prievoles, 2015 metų deklaracijoje nurodytam žemės nuomos mokesčiui sumokėti 2015-11-12 pavedimo Nr. 000139465 lėšų nebepakako ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo likusią nesumokėta žemės nuomos mokesčio dalį – 1 706,26 Eur. Sprendimu pagrįstai priteisti ir delspinigiai – 92,14 Eur, (kadangi atsakovas laiku prievolės neįvykdė) bei palūkanos (kadangi atsakovas geruoju nevykdo prievolės).
28. Apeliantas taip pat nurodo, jog nei prie ieškinio, nei prie dubliko nėra pridėta detalių skaičiavimų, kaip buvo perskaičiuotos mokėtinos sumos už 2013 ir 2014 metus, t. y. ieškovas neįrodė ir nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos ne tik faktinio pagrindo, bet ir konkretaus turinio ir dydžio bei atlikto perskaičiavimo pagrįstumo ir dydžio.Atsakovas nesutiko su 2012 – 2015 metų deklaracijose nurodytu žemės nuomos mokesčiu ir parašęs 2021-02-04 raštą ieškovui (ieškinio priedas 2021-02-04 ESO-KMSA del skolos.pdf), įgyvendino aprašo 40 punkte numatytą teisę. Ieškovas 2021-03-09 raštu (ieškinio priedas 2021-03-19 KMSA-ESO del skolos.pdf) perskaičiavo mokėtinas sumas. Vadinasi, ieškovo 2021-03-09 rašte nurodyta žemės nuomos mokesčio suma buvo tikroji atsakovo prievolė sumokėti žemės nuomos mokestį. Paminėtame rašte nurodytos žemės nuomos mokesčio sumos atsakovas neginčijo ir nenuginčijo. Be to, ji teisingai apskaičiuota (kaip paaiškinta 2021-03-09 rašte) ir ją apskaičiuojant, įvertintos visos atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės. Kadangi atsakovas nepasinaudojo aprašo 40 punkte įtvirtinta galimybe ir neprašė dar kartą perskaičiuoti žemės nuomos mokesčio, privalėjo sumokėti mokestį, nurodytą 2021-03-09 rašte. Laiku to nepadaręs, atsakovas privalėjo sumokėti ir delspinigius (aprašo 43 punktas).
29. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-24 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.