Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, spręsdama pareiškėjos A. S. skundo privataus kaltinimo tvarka priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos A. S. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo pareiškėja prašo iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka V. Š. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pripažinti V. Š. kalta ir paskirti jai arešto bausmę bei priteisti iš pastarosios 123,70 eurų turtinės žalos ir 1 000,00 eurų neturtinės žalos nukentėjusiosios A. S. naudai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atsisakytinas priimti.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyrius. Šio kodekso 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, turinį, 2 dalyje išdėstyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Tokiu atveju, jeigu skundas neatitinka šių reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas.

Prie pareiškimo pateiktoje Kauno Šančių poliklinikos rašto nepatvirtintoje kopijoje nurodyta apie A. S. pablogėjusią psichinę savijautą, todėl šiuo atveju paduoti pareiškimą galėtų advokatė, kaip jos teisėta atstovė. Toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą, o nukentėjęs asmuo tokioje byloje tampa tik nukentėjusiuoju. Tokiu atveju, pareiškimą teismui paduoda nukentėjusiojo atstovas, kuris kaip privatus kaltintojas, dalyvauja teisme ir kaltinimą palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju.

Paduotas privataus kaltinimo tvarka skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardintų reikalavimų.

Teismui pateiktas skundas tėra skundo kopija, originalus skundas su originaliu parašų teismui nepateiktas. Pareiškėja skunde nurodyta A. S., o pasirašytas skundas advokatės K. Č.. Be to, skunde nurodyti du liudytojai, tačiau nenurodyta, kas kokias aplinkybes gali paliudyti, nenurodytos jų gyvenamosios vietos. Pats teismas savo iniciatyva atlikti asmenų paieškos neturi galimybės, todėl liudytojų į teisiamąjį posėdį, nesant reikiamų jų kontaktinių duomenų, nebus įmanomas.

Be to, nepateikti skundo ir pateiktų dokumentų originalai, pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, nepateiktos skundo ir pridėtų dokumentų kopijos, skirtos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui išsiųsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarime Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05 įtvirtinta, kad reikalavimų, nustatytų skundui (pareiškimui), pagal kurį pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas, skirtumai nuo reikalavimų kreipimuisi, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, yra pagrįsti, nes, kitaip nei kreipimasis, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas (kompetentingos institucijos, pareigūno informavimas) apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme (panašiai, kaip kaltinamuoju aktu bylose, kuriose yra atliekamas ikiteisminis tyrimas), todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas, reikalavimai privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamam skundui yra didesni nei reikalavimai kreipimuisi, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas (BPK 166 str., 167 str., 168 str.), tačiau tokie reikalavimai, patys savaime, nereiškia, jog yra dirbtinai suvaržoma asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą ar yra nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas, taip pat, kad yra nukrypstama nuo konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo. Tai, kad nepriimamas ir skundą padavusiam asmeniui grąžinamas toks skundas, kurio trūkumus gali pašalinti pats jį padavęs asmuo, yra visiškai pagrįsta ir pateisinama, nes, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas

Kadangi pateiktas A. S. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio reikalavimų, jis atsisakytinas priimti ir kartu su priedais grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 ir 408 straipsniais, 412 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis bei 440 straipsniu, teismas

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjos A. S. privataus kaltinimo skundą ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.