Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-586/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
1-45-586/2014
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00445-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Nukentėjusysis
D. B.
Kaltinamasis
P. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-586/2014Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00445-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.26.2.1.;1.2.4.8.3.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius,sekretoriaujant J. Brazauskienei,dalyvaujant prokurorei M. Kiudytei,gynėjui advokatui E. Antonenko,nukentėjusiajai D. B., jos atstovui advokatui D. Lengvinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

Teismas išnagrinėjęs šią bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pasikėsino sukelti fizinį skausmą mažamečiui:

2013-06-15, apie 20.30 val., P. B., viešoje vietoje, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties, įžūliai elgdamasis, t. y. vartodamas necenzūrinius žodžius priėjo prie mažamečio A. B., gimusio 2008-05-10 ir užsimojo trenkti kumščiu jam į galvą, taip pasikėsino sukelti mažamečiui fizinį skausmą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jo ranką sulaikė D. B., po ko, vartodamas necenzūrinius žodžius ir garsiai keikdamasis, vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į dešinės rankos dilbį ir sukėlė jai fizinį skausmą, taip P. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir pasikėsino sukelti fizinį skausmą mažamečiui.

Kaltinamasis P. B. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis buvo 2013-06-15, apie 18.00 val. kai lauke A. B. pradėjo šūkauti, vėliau mėtė akmenukus į jo langą. Jo žmona A. E. B. per langą sušaukė, kad ramintųsi, kai nepadėjo, sugalvojo išeiti į kiemą ir nuvesti jį pas senelius. Kieme D. B. jį užpuolė, su nagais subraižė galvą, vaiko šalia nebuvo, todėl prieš vaiką ir nebuvo užsimojęs. Kai D. B. jį dar puolė, jis ją atstūmė. Mano, kad D. B. jį užpuolė todėl, kad kai ieškojo jos vaiko, pavadino jį „rūpužioku“.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2013-06-15 vakare stovėjo prie namo kampo ir kalbėjosi su S. M., jos vaikas žaidė kieme. Išgirdo sakant kaimynei, kad vaikai nemėtytų akmenukų. Vėliau atbėgo P. B. ir jos vaikui smūgiavo tiesiai į galvą su kumščiu, ji pagavo jo ranką, tuomet P. B. ranka trenkė jai į ranką, taip sukėlė skausmą. Po to ranka jį atstūmė nuo savęs. Visą laiką P. B. tiek ją, tiek jos vaiką įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. P. B. galvos nagais nebraižė.

Liudytoja A. V. parodė, kad pačio įvykio nematė, tik išgirdusi triukšmą atbėgo pasižiūrėti kas vyksta. Matė, kad P. B. buvo piktas ir aršus.

Analogiškai parodė ir liudytoja E. V. papildomai paaiškindama, kad buvo kilęs didelis triukšmas, vaikai verkė, cypė.

Liudytoja A. E. B. parodė, kad 2013-06-15 vakare, apie 18.00 val. kieme žaidė vaikai (duomenys neskelbtini). Jie garsiai šūkavo, po to pradėjo mėtyti akmenukus į langą. Tuomet nuėjo į miegamąjį, atidarė langą ir pasakė vaikams nemėtyti akmenukų, (duomenys neskelbtini) nubėgo, o (duomenys neskelbtini) liko po langais. Grįžus į kambarį pamatė, kad vyras išėjo į lauką. Nuėjusi prie lango pamatė einantį savo vyrą, o jį vijosi D. B. sakydama, kad vaiko neįžeidinėsi ir puolė vyrą. Vyras atsisukęs gindamasis ranka padarė gestą ir atsistūmė nuo jos. Tuo metu vaikų kieme nebuvo.

Liudytoja V. J. parodė, kad darbavosi prie šiltnamio, vaikai žaidė lauke, S. M. plovė automobilį. Pamatė parbėgantį P. B., kuris užsuko už namo kampo į pievelę, kur žaidė vaikai. Iš karto po to parbėgo cypdami vaikai, o S. M. šaukė, kad P. B. muša D. B..

Liudytoja S. M. parodė, kad 2013-06-15 kieme prie namo kampo plovė automobilį. Kieme žaidė vaikai, triukšmavo. Prie jos priėjo D. B. pasikalbėti. Pro jas praėjo P. B. ir nuėjo link vaikų užsimojęs ranka, pamatė, kad jis norėjo daužti vaikui, bet D. B. čiupo jam už rankos, o jis trenkė jai į ranką. Kieme kilo sąmyšis, subėgo kaimynai.

Iš nepilnamečio liudytojo V. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodymų nustatyta, kad jis parodė, jog datos nepamena, su drauge buvo kambaryje ir žaidė, o išgirdęs triukšmą išėjo į balkoną. Pamatė, kad A. B. bėga nuo P. B., kuris jį vijosi. A. B. buvo išsigandęs, verkė. Tuomet atėjo A. B. mama, kurios atžvilgiu keikėsi P. B.. Po to jie susistumdė ir tada P. B. trenkė jai į ranką, o D. B. gynėsi iškeldama prieš save sulenktą ranką. P. B. jai sudavė kumščiu vieną kartą, t. y. iškėlė ranką ir daužė į apačią. Jis keikėsi, o D. B. atsakė tuo pačiu, tačiau ji jam nesmūgiavo ( b. l. 63-65).

Iš nukentėjusiosios D. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad ji parodė vietą, kur buvo įvykis ir paaiškino, kaip jos atžvilgiu buvo pavartotas smurtas ir kėsintasi pavartoti sūnaus atžvilgiu smurtą ( b. l. 15–23).

Iš specialisto išvados Nr. G 1631/13(03) nustatyta, kad D. B. 2013-06-16 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje diagnuozuotas dešinio dilbio sumušimas, tačiau tyrimo metu objektyvių sužalojimo žymių nebuvo, todėl nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo ( b. l. 36).

Iš liudytojos S. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad ji parodė vietą, iš kur matė ir kurioje vietoje buvo įvykis bei paaiškino, kaip D. B. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas ginant jai savo sūnų ( b. l. 70–78).

Iš liudytojos E. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad ji parodė vietą, kur matė, kad S. M. plovė automobilį, iš kurios buvo galima matyti įvykį ( b. l. 82–85).

Kaltinamasis P. B. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, nurodydamas, kad jokio smurto mažamečio A. B. atžvilgiu nesikėsino vartoti, taip pat nevartojo smurto D. B. atžvilgiu, ir priešingai, ji pati jį sužalojo. Tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios D. B., liudytojų S. M. ir V. V. parodymai, kurie betarpiškai matė įvykį, teismas neturi pagrindo jais netikėti, kadangi liudytojai tarpusavio giminystės ryšiais nesusiję, ir nors jų parodymai detalėse skiriasi, tačiau teismas kaip tik daro išvadą, jog parodymai nesuderinti, nes įvykį matė iš skirtingų vietų ir jų parodymai vienas kitą papildo bei sudaro vientisą visumą faktinių duomenų, atitinkančių byloje nustatytas faktines aplinkybes tai, kad P. B. sukėlė konfliktą, kėsinosi suduoti smūgį mažamečiui A. B., kurį norėdama apginti mama D. B., pati gavo smūgį į ranką. Specialisto išvadoje nurodyta, jog D. B. objektyvių sužalojimo žymių nenustatyta, bet įvykis buvo 2013-06-15, o nukentėjusioji iš pradžių kreipėsi tik į medicinos įstaigą, o 2013-08-02 kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus, todėl sužalojimų ir nebuvo matyti, tačiau paraudimą ant rankos matė bene visi apklausti liudytojai. Įvykį teigia mačiusi ir analogiškai parodė kaip kaltinamasis ir liudytoja A. E. B., tačiau teismas kritiškai vertina jos parodymus, kaip siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo vyrui, jos parodymus taip pat paneigia visi byloje apklausti liudytojai. Tai, kad buvo sukeltas didžiulis sąmyšis, sutrikdyta viešoji rimtis ir dėl to kaltas P. B., parodo liudytojai V. J., E. V. ir A. V.. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad P. B. posėdžio metu paklausus, ką būtų daręs priėjęs prie A. B., jis paaiškino, jog būtų nuvedęs pas senelius, o jei būtų nėjęs, butų naudojęs jėgą pristatyti pas senelius. Jei ir buvo iš A. B. pusės koks netinkamas elgesys, tačiau kieme buvo pastarojo mama, P. B. nepapasakojo apie jo manymu, netinkamą A. B. elgesį jai, nesistengė su vaiko mama išspręsti konflikto, pats mėgino savais metodais drausminti ir auklėti svetimą vaiką netinkamomis priemonėmis. Vaikus privalo auklėti ir rūpintis jais jų tėvai, o ne pašaliniai asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo P. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes nustatyta, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), nes nustatyta, kad jis pasikėsino sukelti fizinį skausmą mažamečiui.

Nukentėjusioji D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 151,35 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 43–52). Teisminio nagrinėjimo metu turtinės žalos dydį sumažino 24,03 Lt ( b. l. 183), be to, prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas – advokato pagalbai apmokėti 1950,00 Lt. Prašymas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais ( b. l. 173–176), todėl tenkintinas visiškai ( Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d.). Patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas rašytiniai įrodymais, priteisiant iš kaltinamojo 127,32 Lt.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Byloje nustatyta, smurtas D. B. atžvilgiu buvo pavartotas nežymus, jai sukeltas tik fizinis skausmas dėl smūgio į ranką, tačiau neabejotina, kad buvo patirti didžiuliai dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija tiek jai dėl vaiko užpuolimo, tiek vaikui dėl patirto didelio išgąsčio. Įvertinus aptartų kriterijų visumą ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais nukentėjusiosios ieškinys tenkintinas iš dalies ir nustatytina 1200,00 Lt neturtinė žala.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis P. B. anksčiau neteistas. Padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, vieną nesunkų nusikaltimą pasikėsino padaryti. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, už viešosios tvarkos pažeidimą jam skirtina laisvės apribojimo bausmė pagal sankcijoje nustatytą minimumo ir maksimumo vidurkį, o už pasikėsinimą sukelti fizinį skausmą mažamečiui, skirtina vienintelė sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, mažesnis nei jos vidurkis, tačiau jos vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog jį galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) bei paskirti laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. ir bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigoti per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.

Iš P. B. priteisti 127,32 Lt turtinės žalos atlyginimo D. B..

Iš P. B. priteisti 1200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1950,00 Lt proceso išlaidų, viso 3150,00 Lt D. B..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vandalinas Vainius