Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovei A. A. ir jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovui A. A. ir jo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl bendro santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

priteisė ieškovei A. A. 260 000 Lt vertės trijų kambarių butą (unikalus numeris „(duomenys neskelbtini)“, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje; du priklausinius prie buto: 8000 Lt vertės ūkinį pastatą (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ir 2 000 Lt vertės ūkinį pastatą (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančius „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje; 220 000 Lt vertės 0,0875 ha žemės sklypą (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje; 100 Lt vertės trijų stumdomų durų koridoriaus spintą su veidrodžiu; 300 Lt vertės virtuvės baldų integruotą orkaitę „Zanussi“; 2 000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą su pakabinamomis spintelėmis; 150 Lt vertės nerūdijančio plieno virtuvės garų surinktuvą; 800 Lt vertės šaldytuvą „Gorenjė“; 800 Lt vertės skalbimo mašiną „Gorenjė“; 800 Lt vertės žalios spalvos gobeleno minkštą kampą; 100 Lt vertės trijų stumdomų durų miegamojo spintą; 2 500 Lt vertės plazminį televizorių „Samsung“ LCD, t. y. iš viso turto už 490 000 Lt;

atsakovui A. A. priteisė 110 000 Lt vertės 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“) su sodo nameliu (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantį 72 skl., SB „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos r.; 500 Lt vertės 1994 metų savos gamybos baltos spalvos priekabą, valst. numeris „(duomenys neskelbtini)“; 3000 Lt vertės medžioklinį šautuvą; 50 Lt vertės veidrodį su mediniu rėmu; 200 Lt vertės virtuvinį medinį kampą su mediniu stalu ir kėdute (komplektas); 50 Lt vertės siuvimo mašiną su mediniu staliuku spintele; 200 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Samsung“; 200 Lt vertės 52 cm įstrižainės televizorių „Provision“; 50 Lt vertės kambario gėlę vazone; 50 Lt vertės keturių stalčių spintelę; 200 Lt vertės medinį žurnalinį staliuką su stiklu; 100 Lt vertės kilimą; 800 Lt vertės minkštą pilkos spalvos kampą; 150 Lt vertės pastatomą šviestuvą; 400 Lt vertės keturis paveikslus; 200 Lt vertės sekciją; 100 Lt vertės žalią vilnonį pusapvalį kilimą. Teismas įskaitė į A. A. tenkantį turtą jo už ketverius metus gautą 110 000 Lt uždarbį užsienyje, 2000 Lt vertės televizorių „Sony“ bei kitus 15 000 Lt vertės iki santuokos nutraukimo išsineštus buitinius daiktus, panaudotus savo reikmėms, t. y. nustatė, jog iš viso atsakovui tenka turto už 266 800 Lt. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės A. A. 110 000 Lt dydžio kompensaciją atsakovui A. A.

Teismas priteisė iš atsakovo A. A. 5761,50 Lt ir A. A. 5261,50 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo padaręs išvadą, kad ieškovės indėlis į šeimos materialinės gerovės sukūrimą yra žymiai didesnis negu apelianto. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, nurungiančių ieškovės teiginius dėl turto pasisavinimo, nuslėpimo ar nekilnojamojo turto įsigijimo panaudojant ir jo užsienyje uždirbtas lėšas. Be to, nepagrįstai nurodyta, jog faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad šeimos turtui – trijų kambarių butui įsigyti iš dalies buvo panaudotos ieškovės motinos lėšos bei lėšos, gautos pardavus Šilalės rajone namą. Teismas neobjektyviai įvertino šiuos faktus ieškovės naudai, nes byloje nėra įrodymų apie tai ir neaišku, kokios faktinės aplinkybės tai pagrindžia. Teismas vadovavosi ieškovės pateiktu turto vertinimu, nors toks turto vertinimas neatitinka realių rinkos kainų. Teismas, vadovavosi ieškovės nurodytomis kainomis ir ieškovei priteistą turtą įvertino mažesnėmis kainomis, o jam priteistą turtą įvertino aukštesnėmis nei rinkos kainomis. Teismas 0,8503 dalis plytinių mechaninių dirbtuvių nepagrįstai įvertino 30 000 Lt suma, nes jos vertos daugiausia 3 000 Lt. Atsakovas prašė šio objekto neįtraukti į dalijamo turto sąrašą ir prašė jį priteisti ieškovei, kad dėl šio objekto nebūtų ginčo. Tačiau teismas šį objektą įvertino nerealiai brangiai ir priteisė jam. Teismas, priimdamas sprendimus, vadovavosi tik ieškovės parodymais, kurie nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-20 sprendimu tarp šalių yra nutraukta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 72-74, 113-116, t. 2). Santuokos metu yra gimę du vaikai: sūnus L. A., gimęs „(duomenys neskelbtini)“, ir duktė I. A., gimusi „(duomenys neskelbtini)“. Duktė nuo 2006-09-01 iki 2009-06-30 mokėsi Klaipėdos turizmo mokyklos III kurse. Sūnus pilnametis, mokosi Pasieniečių mokykloje II kurse (b. l. 27-30, t. 3). Tarp šalių kilo ginčas dėl turto padalijimo ir jo vertės nustatymo. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taip pat svarbu nustatyti, ar yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės indėlis į šeimos materialinės gerovės sukūrimą yra žymiai didesnis negu atsakovo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių turto padalijimo principo. Tačiau tokia teismo išvada yra neparemta jokiais byloje esančiais duomenimis. Be to, jau minėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-20 sprendimu tarp šalių yra nutraukta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 72-74, 113-116, t. 2), ieškovės ir atsakovo vaikai yra pilnamečiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teigia, kad yra pagrindas manyti, kad atsakovo gautos pajamos (110 000 Lt) taip pat yra šeimos turtas, nes ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuneigė, kad atsakovas, būdamas Airijoje, lėšomis prie šeimos neprisidėjo, išskyrus kelias perlaidas. Todėl apylinkės teismas sprendimu į atsakovui tenkantį turtą įskaitė jo per ketverius metus užsienyje (Airijoje) gautą 110 000 Lt uždarbį. Tačiau dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 3.120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas užsienyje gautas pajamas naudojo ne tik savo asmeniniams poreikiams, bet ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Tuo labiau, kad bendro turto padalijimo metu šios lėšos yra sunaudotos, t. y. jų nebėra. Kadangi atsakovo užsienyje gautas 110 000 Lt uždarbis nelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.127 straipsnio 1 dalis), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu visiškai nepagrįstai į atsakovui tenkantį turtą įskaitė jo užsienyje (Airijoje) gautą 110000 Lt uždarbį. Esant tokioms aplinkybėms, naukintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria į A. A. tenkantį turtą įskaitytas jo už ketverius metus gautas 110 000 Lt uždarbis užsienyje.

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis, kuria padalyti įvairius baldai, buities prietaisai ir kiti kilnojamieji daiktai (išskyrus 3 000 Lt vertės 0,8503 dalis plytinių mechaninių dirbtuvių, esančių „(duomenys neskelbtini)“ kaime, „(duomenys neskelbtini)“ seniūnijoje, Šilalės r., 300 Lt vertės medžioklinį šautuvą ir 500 Lt vertės priekabą valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“), nėra apskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako ir ji paliktina nepakeista.

Tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl bendro turto padalijimo ir šio turto vertės nustatymo. Tiek iš byloje esančios medžiagos, tiek iš atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovės atsiliepimo matyti, jog iš esmės šalys nesutaria dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Liturta“ 2009-08-04 išvadas dėl preliminarios turto vertės (b. l. 109-113, t. 3). Išvadoje dėl preliminarios turto vertės Nr. L09/08-03-A trijų kambarių butas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir du priklausiniai prie buto: ūkinis pastatas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“) įvertinti 151 000 Lt (b. l. 109-110, t. 3). Išvadoje dėl preliminarios turto vertės Nr. L09/08-10-A 0,0600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“) su sodo nameliu (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantis 72 skl., SB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos r., įvertintas 46 000 Lt (b. l. 111-112, t. 3). Išvadoje dėl preliminarios turto vertės Nr. L09/08-11-A 0,0875 ha žemės sklypas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, įvertintas 105 000 Lt (b. l. 113, t. 3). Kadangi šių nekilnojamųjų daiktų vertė nustatyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, be to, atsakovas atskirai savo iniciatyva atlikti turto vertinimo nenorėjo, todėl apeliacinės instancijos vadovaujasi šiomis ieškovės pateiktomis išvadomis dėl preliminarios turto vertės.

Atsakovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, kad vienai šaliai turi atitekti trijų kambarių butas su dviem priklausiniais (ūkiniais pastatais), o kitai 0,0600 ha žemės sklypas su sodo nameliu bei 0,0875 ha žemės sklypas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis pateiktomis UAB „Liturta“ 2009-08-04 išvadomis dėl preliminarios turto vertės nustatymo, toks bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimas atitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei taip nebūtų nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu gyvena minėtame trijų kambarių bute, su ja taip pat gyvena pilnamečiai ieškovės ir atsakovo vaikai, apylinkės teismo dalinio sprendimo dalis, kuria jai (ieškovei) priteistas trijų kambarių butas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir du priklausiniai prie buto: ūkinis pastatas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, iš viso įvertinti 151 000 Lt, paliktina nepakeista.

0,0600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“) su sodo nameliu (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantis 72 skl., SB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos r., ir 0,0875 ha žemės sklypas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, bendrai įvertinti taip pat 151 000 Lt (105 000 + 46 000). Todėl naikintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 dalinio sprendimo dalis, kuria ieškovei priteistas 0,0875 ha žemės sklypas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir šis sklypas priteistinas atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kad padalijus bendrąja jungtine nuosavybe šalių turėtą nekilnojamąjį turtą natūra, ginčo šalims atitekę objektai (nekilnojamieji daiktai) įvertinti vienodai, nė vienai iš šalių nepriklauso kompensacija (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Todėl panaikinama apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės A. A. atsakovui A. A. priteista 110000 Lt dydžio kompensacija.

Kadangi nuosavybės teisės į 0,8503 dalių plytines mechanines dirbtuves, esančias „(duomenys neskelbtini)“ kaime, „(duomenys neskelbtini)“ seniūnijoje, Šilalės r., įstatymų nustatyta tvarka yra neįregistruotos VĮ Registrų centre, todėl šis turtas neįtrauktinas į dalijamo turto sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismo sprendimu 300 Lt vertės medžiolinis šautuvas ir 500 Lt vertės priekaba valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ jau yra priteisti apeliantui, todėl priteisti juos dar kartą nėra pagrindo.

Dalis apelianto reikalavimų yra tenkinami, todėl mažintinas iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis (CPK 82, 93, 96 straipsniai). Apylinkės teismas bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą paskirtė taip: iš atsakovo priteisė 5761,50 Lt, o iš ieškovės – 5261,50 Lt, nes ji, paduodant ieškinį, jau buvo sumokėjusi 500 Lt. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-22 nutartimi ieškovė yra atleista nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant ieškinį (b. l. 40, t. 1), todėl apylinkės teismas nepagrįstai iš jos priteisė 5261,50 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Atsakovui priteistina turto viso už 156 550 (151 000+5 550) Lt, todėl atsakovo mokėtinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą sudaro 4 131 Lt.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, jam iš dalies turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina pusė atsakovo už paduotą apeliacinį skundą sumokėto 5 127,5 (4500+627,5) Lt žyminio mokesčio, t. y. 2 563,75 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidų taikydamas ir aiškindamas materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 dalinis sprendimas turi būti pakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 dalinį sprendimą pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-10 dalinio sprendimo dalį, kuria: ieškovei priteistas 0,0875 ha žemės sklypas (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje; į A. A. tenkantį turtą įskaitytas jo už ketverius metus gautas 110 000 Lt uždarbis užsienyje; iš ieškovės A. A. atsakovui A. A. priteista 110 000 Lt dydžio kompensacija.

Atsakovui A. A. priteisti 0,0875 ha žemės sklypą (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 5 761,50 Lt, o iš ieškovės 5261,50 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, ir iš atsakovo priteisti 4 131 Lt į valstybės biudžetą.

Priteisti atsakovui iš ieškovės 2 563,75 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.