- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- eAS-150-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-15201-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Deforta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 23 517,14 Eur Lietuvos Respublikai grąžinto turto įsigijimo išlaidų, 17 507,20 Eur tiesioginių nuostolių, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymą skirti byloje 0,763 ha ploto valstybinės reikšmės miško, buvusio 2,3393 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertei Daliai Aleknienei.
Atsakovas prašyme pažymėjo, kad pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, laikėsi pozicijos, jog atsakovas privalo atlyginti jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-7068-244/2014 pagrindu netektos 81,2 proc. valdytos žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidas – 23 517,14 Eur.
Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašo priteisti 2011 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą 0,763 ha ploto žemės sklypo įsigijimo kainą, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-219/2016 suformuluotą praktiką, paskutiniam įgijėjui tūri būti atlyginta ne žemės, bet valstybinės reikšmės miško rinkos kaina. Dėl nurodytų priežasčių teigė, kad miško rinkos kainai nustatyti, būtina paskirti ekspertizę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašymą patenkino ir byloje paskyrė 0,763 ha ploto valstybinės reikšmės miško, buvusio 2,3393 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertei Daliai Aleknienei.
Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį ir bylos aplinkybes, sprendė, kad esminių bylos aplinkybių išsiaiškinimui reikalingos specialios žinios, todėl byloje paskyrė teismo ekspertizę, siekiant įvertinti 0,763 ha ploto valstybinės reikšmės miško rinkos kainą, buvusią 2011 m. lapkričio 29 d., t. y. šio valstybinės reikšmės miško pardavimo pareiškėjo nuosavybėn metu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 7 punktu, sustabdė administracinę bylą iki bus atlikta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas.
III.
Pareiškėjas UAB „Deforta“ 2018 m. sausio 25 d. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo atmesti.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė ekspertizę ir sustabdė bylos nagrinėjimą, kadangi valstybinės reikšmės miškų rinka neegzistuoja, jie yra išimti iš apyvartos ir išimtinės nuosavybės teise perduoti Lietuvos Respublikai.
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, kurioje kasacinis teismas išaiškino, jog valstybė įpareigotina paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžinamas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio sudarymo metu parduodamo turto rinkos. Pareiškėjo vertinimu, teismas, priimdamas ginčo nutartį, nepagrįstai rėmėsi atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-219/2016, kurioje teismas konstatavo, kad paskutiniam įgijėjui tūri būti atlyginta ne žemės, bet valstybinės reikšmės miško rinkos kaina.
Pareiškėjas akcentuoja, kad skundu teismo reikalauja atlyginti tik patirtas turto įsigijimo išlaidas, kurių dydžiui ginčo nutartimi paskirta ekspertizė neturės teisinės reikšmės.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovo vertinimu, ginčo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, kai grąžintinas žemės sklypas taikant restituciją padalinamas į du žemės sklypus – miško žemę ir kitos paskirties žemę, valstybei grąžinant miško žemę ir paskutiniam įgijėjui atlyginant iš valstybės už paimtą žemę, būtina nustatyti valstybinės reikšmės miško rinkos kainą, kurią valstybė sumokės paskutiniams įgijėjui, t. y. pareiškėjui.
Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir teigia, kad valstybė, prižiūrėdama rekreacinę miško aplinką, gali gauti naudos iš medienos pardavimo ar kitokio leistino miško panaudojimo būdo kaip ir privataus miško eksploatavimo atveju, todėl yra galimybė nustatyti tokio miško rinkos vertę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties, kuria paskirta 0,763 ha ploto valstybinės reikšmės miško, buvusio 2,3393 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo ekspertizė, bei kuria administracinė byla sustabdyta, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 18 d. paskyrė ekspertizę. Dėl šios nutarties pareiškėjas 2018 m. sausio 25 d. pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, jog jis reikalauja atlyginti patirtas įsigijimo išlaidas, todėl ekspertizė nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
ABTĮ nėra numatyta, kad teismo nutartį, kuria paskiriama ekspertizė, galima skųsti atskiruoju skundu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, vertina, kad ši nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai. Todėl konstatuotina, jog dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, atskirasis skundas negali būti paduotas, todėl ši atskirojo skundo dalis nenagrinėtina.
Dėl bylos sustabdymo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta galimybė teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai yra skiriama ekspertizė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasis aktualiu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgusi į bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas.
Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.