Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje E. T. surašytas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 01.19 val., Kaune, Didžioji g. ties namu Nr. 82, E. T. vairo transporto priemonę - automobilį Audi A4 Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis (1,69 promilės) neblaivumas. Važiuodama atbula, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir kliudė gale stovinčią kitą transporto priemonę Lexus GS 430, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 127 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole tokia E. T. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. T. paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 00.30 val., vairavo automobilį Audi A4. Įvykio dieną alkoholio nevartojo ir automobilį vairavo būdama blaivi. Grįžusi iš gimtadienio ir automobilių aikštelėje važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį. Apžiūrėjusi matė, kad apgadino automobilį. Kadangi buvo nakties metas ir automobilio savininko ji nežinojo, todėl nuėjo namo. Kodėl neuždėjo raštelio su savo duomenimis, negali paaiškinti. Policijos nekvietė, nes galvojo, kad ir taip susitars dėl eismo įvykio. Grįžusi namo, išgėrė nemažai viskio. Maždaug po valandos po įvykio pas ją atėjo automobilio savininkas. Kadangi jis pradėjo reikalauti, kad ji jam duotų 1000 Eur, o ji su tokia suma nesutiko, todėl jis iškvietė policiją. Maždaug po pusantros valandos po įvykio atvyko policija.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartyje (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N-62-363/07) nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje turi ypatingą svarbą. Šiuo procesiniu dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-69989343-16 matyti, kad E. T. kaltinama tuo, jog, būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, važiuodama atbula nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir kliudė kitą gale stovinčią transporto priemonę. Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 4; 5), 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 01.20 val., buvo gautas pranešimas, kad automobilis Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kieme stovintį pranešėjo automobilį. Atsitrenkusi į automobilį, vairuotoja nuvažiavo į kitą pusę aikštelės, pastatė automobilį ir nuėjo namo. Pranešėjas nurodė, kad vairuotojas ir keleiviai galimai neblaivūs. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai rado apgadintą automobilį Lexus GS, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio savininkas M. A. paaiškino, kad per langą matė, kaip aikštelėje automobilis Audi A4 judėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekinį kampą, ko pasekoje buvo apgadinti abu automobiliai. Iš automobilio Audi A4 išlipo moteris, kuri jį vairavo. Atsitrenkusi į automobilį, vairuotoja nuvažiavo į kitą aikštelės pusę, automobilį pastatė ir nuėjo namo. Pranešėjęs nuėjęs pas ją, bandė bendrauti, tačiau pamatęs, kad moteris neblaivi, iškvietė policiją.

Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta E. T. veika administracinio teisės pažeidimo protokole neaprašyta ir nekvalifikuota. E. T. galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų esmė ir aplinkybės tik iš dalies atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Kelių eismo taisyklių 9; 14; 127 punktuose numatytus pažeidimus ir jos veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį nėra tiksli ir pakankama, kadangi Institucija, surašiusi protokolą, nevertino, neaprašė ir nekvalifikavo tos aplinkybės, kad E. T. galimai pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijusi.

Kaip jau paminėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad E. T. nustatytas 1,69 promilių girtumas, tačiau girtumas alkotesteriu tikrintas 2016-08-27, 01.55 val. (b. l. 9). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad transporto priemonę vairavo apie 00.30 val. (b. l. 6), M. A. nurodė, kad automobilių susidūrimo garsą išgirdo apie 01.00 val. (b. l. 7), policijos pareigūnams apie eismo įvykį pranešė 01.20 val. (b. l. 19). Policijos pareigūnai nesiėmė priemonių pašalinti šiuos prieštaravimus, nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos, jog alkoholį ji vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tai tik patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje surašytas tinkamai neišsiaiškinus bei neištyrus visų bylos aplinkybių, kas kliudo bylą nagrinėti apylinkės teisme.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn (Vyriausiojo Administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-802-07). Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad nurodyti trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, teismas negali pašalinti jų pats, todėl daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje E. T. administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, nėra parengta nagrinėti teisme.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7325-540/2016 nėra parengta nagrinėti teisme, protokolas ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai - administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams ištaisyti, nes esminiai administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumai užkerta kelią tolesnei teisenai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsniu, 260 straipsniu, 291 – 293 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-7325-540/2016 dėl E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patraukimo administracinėn atsakomybėn grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai esminiams administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams ištaisyti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.