- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-1040-204/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Pažeidėjas
- R. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant R. Š., (duomenys neskelbtini) atstovui D. V., išnagrinėjusi R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, nebaustos administracine tvarka, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. 2014-08-03, 7.45 val., Palangoje, Klaipėdos pl. 6A, vairuodama automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį bei apgadino automobilį, medį ir kelkraštį, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus.
Be to, R. Š. kaltinama tuo, kad 2014-08-03, 7.45 val., Palangoje, Klaipėdos pl. 6A, po to, kai vairuodama automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį bei apgadino automobilį, medį ir kelkraštį, ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.
R. Š. pripažino, kad padarė eismo įvykį, tačiau prašo ją išteisinti dėl to, kad ji nepranešė policijai dėl eismo įvykio, kadangi ji nesuprato, kad tuo pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi žmonės nenukentėjo, žala nebuvo padaryta. Ji paaiškino, kad tą rytą, apie 7 val., automobiliu „Peugeot 407“, kuris buvo jos draugo D. V., kartu su D. V. ir kitu vaikinu važiavo iš Palangos į Klaipėdą, ties posūkiu į kelią staiga išbėgo šernas, todėl ji nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir šonu atsitrenkė į medį. Ji, matydama, kad žmonės nenukentėjo, turtinės žalos niekam nepadarė, todėl pasišalino iš įvykio vietos, tačiau po to, apsigalvojusi pati skambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Eismo įvykio metu ji buvo blaivi, tačiau po įvykio išgėrė apie 100 ml konjako ar brendžio, kad atsigautų nuo patirto šoko. Nurodo, kad rašydama pasiaiškinimą policijoje buvo ištikta šoko ir netiksliai nurodė visas aplinkybes. Ji gailisi, sutinka atlyginti žalą, padarytą dėl šio įvykio.
D. V., apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad kartu su drauge R. Š. ir dar vienu pažįstamu vaikinu vyko iš Palangos į Klaipėdą. Automobilis „Peugeot 407“ priklausė (duomenys neskelbtini), jam buvo patikėta jį vairuoti. Kadangi jis blogai jautėsi, R. Š. vairavo, ji buvo blaivi. Ties posūkiu iš dešinės pusės išbėgo šernas, R. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį. Matydami, kad žmonės nesužaloti, niekam žala nepadaryta, nes automobilis yra jo mamos, kuri yra (duomenys neskelbtini), kartu su R. Š. suprato, kad nebūtina pranešti policijai. Vėliau jis pasikonsultavo su teisininku, kuris pasakęs, kad reikėtų pranešti policijai. Tada R. Š. paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį.
Kaip (duomenys neskelbtini) atstovas D. V. nurodė, kad UAB „Audito tikslas“ neturi pretenzijų R. Š. dėl sudaužyto automobilio.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas byloje ištirtas aplinkybes, esančius įrodymus, konstatuotina, kad R. Š. po eismo įvykio dėl jauno amžiaus, nedidelės vairavimo patirties, matydama, kad žmonės nesužaloti, žala nepadaryta, nesuprato, kad šiuo atveju privalo būtinai pranešti apie įvykį policijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po konsultacijų su teisininku ji pati skambino keletą kartų į policiją, pranešė apie įvykį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, pati nuvyko į policiją, neneigė, kad buvo eismo įvykio vietoje, prisipažino, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 7 val., Palangoje, vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, davė paaiškinimus policijos pareigūnams. Ji nesislapstė po šio įvykio. Todėl darytina išvada, kad R. Š. neturėjo jokio ketinimo nuslėpti eismo įvykio, nevengė atsakomybės, neapsunkino eismo įvykio tyrimo, todėl jos veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Tačiau konstatuotina, kad pagal išaiškintas byloje aplinkybes, R. Š. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), todėl jos padaryta veika perkvalifikuotina iš ATPK 130 str. 1 d. į ATPK 127 str. 2 d.
Dėl šio teisės pažeidimo (numatyto ATPK 127 str. 2 d.) padarymo R. Š. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, sutiko atlyginti žalą.
R. Š. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais: protokolu, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, eismo įvykio vietos schema, fotolentele, CD laikmena (b.l.3-6, 10-11, 15-17).
Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. nuoširdžiai gailisi, administracine tvarka nėra bausta, jai skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str.1 d.1 p., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
R. Š. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti vieno šimto litų (100Lt) baudą.
Baudą R. Š. turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 6030).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt (20) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.