Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2020-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-354/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-09-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
1A-198-354/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11913-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
P. Š.
Advokatai
Saulius Alysas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-354/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11913-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.4.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,nuteistajam P. Š., jo gynėjui advokatui Sauliui Alysui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2020 m. kovo 23 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) name, metaliniu strypu išlaužęs 96 sandėliuko pakabinamos spynos įvėrimo kilpą, įsibrovė į E. B. priklausančią patalpą, iš kur pagrobė E. B. priklausantį turtą: 2 vnt. karpinių meškerių „ETNA super Carp“ su ritėmis, vienos kaina 112 eurų, bendros 224 eurų vertės, 3 vnt. meškerių „FEEDER“, vienos kaina 49 eurai, bendros 147 eurų vertės, 3 vnt. ričių, vienos kaina 15 eurų, bendros 45 eurų vertės, 4 vnt. signalizatorių su 9 voltų elementais, vieno kaina 11 eurų, bendros 44 eurų vertės, 8 vnt. aliuminių meškerių stovų, vieno vertė 1,5 euro, bendros 12 eurų vertės, 28 eurų vertės rankinę meškerėms, 40 eurų vertės spiningo meškerę su valu bei blizge, 1 euro vertės kibimo indikatorių, iš viso pagrobė E. B. priklausančio turto už 541 eurą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams.

2.1. Skunde apeliantas teigia, kad nepateisina savo elgesio, buvo neatsakingas ir savanaudis, dėl padaryto nusikaltimo išgyvena, kaltina tik save, tačiau mano, jog paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Apeliantas pažymi, nors vagystės metu teistumas nebuvo neišnykęs, tačiau anksčiau skirtą 64 parų arešto bausmę jau buvo atlikęs, be to, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, teismas šią aplinkybę pripažino atsakomybę lengvinančia. Apeliantas nurodo ir tai, kad bylą tyrusiems pareigūnams nurodė vietą, kur padėjo pavogtus daiktus, todėl didžioji dalis daiktų grąžinti nukentėjusiajam, kuris civilinio ieškinio nebeteikė ir pretenzijų nebereiškė.

2.2. Be to, skunde nuteistasis pažymi, jog nusikalto jauno amžiaus, nors bausmė ir trumpalaikė, tačiau realus laisvės atėmimas 6 mėnesiams jam bus sunkus. Apelianto teigimu, jis labai norėtų savo elgesį koreguoti kitomis priemonėmis – darbu bei pagalba artimiesiems, be to, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais bute, tėtis, kuriam priklauso minėtas butas, sutinka, kad jis (apeliantas) bute panaudos pagrindais gyventų neterminuotą laiką. Be to, nuteistais nurodo, kad nuo 2020 m. gegužės 18 d. jis dirba UAB „G.“ pagalbiniu darbuotoju, bendrovė, kuri verčiasi laikinu įdarbinimu (darbuotojų nuoma), jį (apeliantą) charakterizuoja teigiamai.

2.3. Apeliantas pažymi, jog svetimo turto vagystę padarė tam, kad po to turėtų pinigų ir galėtų lošti azartinius žaidimus, stengiasi atsikratyti šio žalingo įpročio, todėl kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą su prašymu drausti jam patekti į lošimų namus, Lošimų priežiūros tarnyba tenkino jo prašymą ir nustatė draudimą lošti nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2030 m. liepos 9 d. Be to, apeliantas sutinka, kad jo atžvilgiu būtų skiriama viena ar daugiau poveikio priemonių.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis P. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo P. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. Š. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą 1 metams, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemones. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

5.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip <...> ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumas; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog realus laisvės atėmimas asmeniui yra skiriamas tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi priešingu atveju visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.

5.2. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. P. Š. yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų. Šiuo atveju iš esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam P. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

5.3. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Žemesnės instancijos teismas

5.4. Akivaizdu, jog P. Š., atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurią jis buvo nuteistas, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Taigi, realus bausmės vykdymas padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytus bausmės tikslus. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

5.5. Iš bylos duomenų matyti, jog P. Š. pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio nusikaltimo padarymo (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), nusikaltimą įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 50–52, 53–61), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, P. Š. asmenybė iki veikos padarymo ir veikos padarymo metu nėra vertinama itin teigiamai. Vis dėlto, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo privalo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sąžiningas noras keisti savo elgesį, požiūrį ar tik formalus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad P. Š. tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog turtines nusikalstamas veikas vykdė, nes turėjo priklausomybę azartiniams lošimams, niekur nedirbo. Kaip patvirtina bylos duomenys, P. Š. po nusikalstamos veikos įvykdymo savo iniciatyva kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad būtų apribota jo galimybė lošti azartinius lošimus, šis P. Š. prašymas buvo tenkintas ir jam nuo 2020 m. liepos 9 iki 2030 m. liepos 30 d. yra neleidžiama lošti (2 t., b. l. 137). Be to, po nusikalstamos veikos įvykdymo P. Š. nuo 2020 m. gegužės 18 d. įsidarbino UAB „G.“, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 131), nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. įsidarbino UAB „N. M.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 150), taip pat apeliantas pradėjo mokytis Š. suaugusiųjų mokykloje (2 t., b. l. 149), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 129, 130).

5.6. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad P. Š. suvokia, kokias neigiamas pasekmes jam gali sukelti laisvės atėmimo bausmės vykdymas, šių pasekmių jis nenori, realiais, o ne tik deklaruojamais veiksmais pats bando ir nori jų išvengti. Vienintelis būdas nuteistajam išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų nepageidaujamų pasekmių yra savo nusikalstamo elgesio priežasčių šalinimas, elgesio ir požiūrio į pareigas bei jų vykdymą keitimas. Nagrinėjamu atveju P. Š. pradėjo spręsti savo priklausomybės problemą, t. y. būtent jo iniciatyva jam buvo uždrausta lošti. Be to, P. Š. pradėjo dirbti ir netgi mokytis, taip pat pažymėtina, kad savo kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos neneigia, ją pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Teismo įsitikinimu, šie faktai bent jau iš dalies rodo, kad nuteistasis suvokia, ką reikia daryti, jog jo elgesys keistųsi pozityvia linkme, ir imasi realių veiksmų, kurie užtikrintų jo elgesio pokyčius. Šiuo atveju apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo P. Š. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, kuris jau yra įsiteisėjęs, buvo nuteistas dėl 7 turtinių nusikalstamų veikų įvykdymo galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymas buvo atidėtas (2 t., b. l. 151–167). Pažymėtina, kad veikos, dėl kurių padarymo buvo nuteistas P. Š. minėtu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, buvo įvykdytos laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki balandžio 1 d., t. y. tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nusikalstama veika, už kurios padarymą P. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taigi, tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu P. Š. padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikalstamų veikų daugetą (BK 63 straipsnio nuostatos), o ne nusikalstamų veikų recidyvą (BK 64 straipsnis), todėl tuo atveju, jei bylos nagrinėjimas dėl visų P. Š. įvykdytų nusikalstamų veikų būtų vykęs vienoje baudžiamojoje byloje, P. Š. vienu nuosprendžiu būtų buvusi paskirta viena galutinė bausmė dėl visų jo įvykdytų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, šiuo atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, būtina įvertinti, kad būtent kito baudžiamojo proceso metu, kur buvo sprendžiamas P. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimas net dėl 7 nusikalstamų veikų įvykdymo, buvo priimtas P. Š. teisinę padėtį lengvinantis sprendimas – paskirtos bausmės vykdymas jam buvo atidėtas.

5.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas. Vis dėl to būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, parinkus nuteistajam P. Š. bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

5.8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas anksčiau buvo ne kartą teistas dėl turtinių nusikalstamų veikų padarymo, naują apysunkę tyčinę turtinę nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog teisėtas pajamas (įsidarbino) pradėjo gauti tik po nusikalstamos veikos įvykdymo, P. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 3 metų terminui. Atsižvelgiant į jau minėtas nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, P. Š. skiriami įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 9 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir mokslą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nesilankyti azartinių lošimų namuose. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl proceso išlaidų

6. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioji ir apeliacinio proceso metu.

7. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Šiaulių apygardos teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. (12.35) PT-3647, jog advokatė J. Šlapaitienė suteikė antrinę teisinę pagalbą P. Š. baudžiamojoje byloje 1A-198-354/2020 pagal tarnybos koordinatoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. parinkimą ir dėl suteiktos teisinės pagalbos susidarė 32 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui apmokėti, kurios turi būti priteistos valstybės naudai. Bylos duomenys patvirtina, kad advokatė J. Šlapaitienė 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo atvykusi į Šiaulių apygardos teismą dėl susipažinimo su byla (2 t., b. l. 146), tačiau nuteistasis P. Š. 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su kitu advokatu (2 t., b. l. 148), todėl advokatė J. Šlapaitienė nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ginant P. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba P. Š. buvo pradėta teikti ir dėl to valstybė patyrė 32 Eur dydžio išlaidas, P. Š. yra dirbantis, todėl valstybės išlaidos už P. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo P. Š..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 9 punktais, P. Š. paskirtos laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant P. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

1) tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir mokslą;

2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) nesilankyti azartinių lošimų namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo P. Š. valstybės naudai priteisti 32 (trisdešimt du) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėVidmantas MylėGražvydas Poškus