- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-250/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
- Advokatai
- Nedas Šilaika, Almantas Žmuida
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-249-159/2009 pagal ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl įpareigojimo pakeisti jūrų uosto žemės nuomos sutarties sąlygą ir perskaičiuoti nuompinigių dydį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas LK AB „Klaipėdos Smeltė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1. Įpareigoti atsakovą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti su ieškovu 2002 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002ž su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau – ginčijamą jūrų uosto žemės nuomos sutartį);
2. Perskaičiuoti jūrų uosto žemės nuomos mokesčio dydį tokiu būdu ir tvarka:
a) dėl universalios sandėliavimo aikštelės Nr. l pirmojo etapo statybos užbaigimo sutartimi nuomojamos uosto žemės 24 268 m² ploto dalies uosto žemės nuomos mokesčio dydį (K) prilyginti žemės nuomos mokesčio dydžiui (Kv), t. y. 0,1224 Lt už 1 m², laikotarpiui nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2011 m. liepos 18 d.;
b) dėl universalios sandėliavimo aikštelės Nr. l antro etapo statybos užbaigimo sutartimi nuomojamos uosto žemės 26 103 m² ploto dalies uosto žemės nuomos mokesčio dydį (K) prilyginti žemės nuomos mokesčio dydžiui (Kv), t. y. 0,1224 Lt už 1 m², laikotarpiui nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad bylos šalys 2002 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-58/2002 ž, pagal kurią atsakovas 50 metų išnuomojo ieškovui 226 849 m² ploto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, esančios prie krantinių Nr. 82–100, ir 25 260 m² uosto žemės, esančios prie krantinių Nr. 105–106 (iš viso – 252 109 m²). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio už jūrų uosto žemės nuomą dydis yra nustatomas ne šalių susitarimu (derybomis), o vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašymu (toliau – Tvarkos aprašymas) (naujos redakcijos Susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 370) (CK 6.545 str. 2 d.). Tvarkos aprašymo 6.6 punktas numato, kad, nuomininkui nustatyta tvarka nugriovus uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytą pastatą ir atsilaisvinusį žemės plotą pritaikius bei naudojant pagal uosto funkcinę paskirtį, nuomininko prašymu penkerius metus nuo paskirties pakeitimo to ploto uosto žemės nuomos mokesčio dydis (K) prilyginamas nurodytam Tvarkos aprašymo 4 punkte žemės nuomos mokesčio dydžiui Kv (0,1224 Lt už m²) ir K pasidaro lygus Kv (t. y. nebedauginama iš ploto). Ieškovo manymu, jis įgijo teisę į mažesnį jūrų uosto žemės nuomos mokestį, nes krantinių Nr. 82-89 rajone nugriovė uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytus ir nereikalingus pastatus bei 2006 m. I pusmetį baigė naujos 35 694 m² ploto universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 įrengimo pirmąjį etapą, o 2006 m. II pusmetį – naujos 37 774 m² ploto universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 įrengimo antrąjį etapą. 50 371 m² universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 dalis užima tą žemę, kurią ieškovas buvo išsinuomojęs prieš 2007 m. balandžio 27 d., 23 097 m² pradėjo nuomoti nuo 2007 m. balandžio 27 d. Atsakovas atsisakė laikinai sumažinti jūrų uosto žemės nuomos mokesčio dydį 50 371 m² (24 268 m² + 26 103 m²) plotui. Kad nugriauti pastatai ir statiniai buvo nepritaikyti ir neatitiko uosto funkcinės paskirties, įrodo šios faktinės aplinkybės: 1) pritaikyto ir būtino uosto funkcinei paskirčiai pastato (universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1) pastatymas; 2) universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 statymas suderinus ir sutikus atsakovui; 3) kaip matyti iš Klaipėdos m. tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtinto Teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir krantinių Nr. 80-115 Klaipėdoje detalaus plano, atsakovas dar 2000 m. siekė griauti universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 vietoje esančius pastatus; 4) dalies nugriautų pastatų ieškovo vykdomai veiklai apskritai nereikia ir nereikėjo, kita dalis nugriautų pastatų pagal savo funkcinę paskirtį buvo perteklinė. Plotas, kuriam taikoma nuomos mokesčio lengvata, apima plotą, atsilaisvinusį nugriovus pastatus (t. y. užstatytą plotą), taip pat plotą aplink juos, nes norint tinkamai naudoti pastatą reikia papildomo ploto. Ta aplinkybė, kad dalis nugriautų pastatų stovėjo ne universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 teritorijoje, neturi esminės reikšmės. Tvarkos aprašymo 6.6 punktas neriboja nuomos mokesčio lengvatų taikymo atgaline data, t. y. nuo prašymo pateikimo už praėjusį laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos 6.6 punktą nuomininkas įgyja teisę gauti uosto žemės nuomos mokesčio lengvatą esant visoms šiame punkte nustatytoms sąlygoms: 1) nuomininkas nugriovė pastatą; 2) šis buvo nepritaikytas uosto funkcinei paskirčiai; 3) pastatas nugriautas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 4) dėl pastato nugriovimo atlaisvintą žemės plotą nuomininkas pritaikė ir naudoja pagal uosto funkcinę paskirtį; 5) nuomininkas pateikė prašymą taikyti šią mokesčio lengvatą. Nustatęs, kad ieškovas, pagal įstatų 10 punktą užsiimantis krovinių krovos ir kitų su krovinių krova susijusių paslaugų teikimu: 1) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriuo prašė remtis ieškovo atstovė, duomenimis, atsakovo jam išnuomotame uosto žemės plote daugiausia nugriovė sandėlių; 2) vietoje nugriautų sandėlių ir kitų pastatų pastatė universalią sandėliavimo aikštelę Nr. 1, pritaikytą kroviniams sandėliuoti ir skirtą su krovinių krova susijusioms paslaugoms teikti; 3) ieškinyje nurodė, kad nugriovė perteklinius ir nebereikalingus pastatus, kurių dalis apskritai nepateko į universalios sandėliavimo aikštelės Nr. 1 ribas; 4) nepateikė į bylą įrodymų, kad jo daugelį metų naudoti nugriauti sandėliai ir kiti pastatai nebuvo pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai ir nebuvo naudojami teikti su krovinių krova susijusias paslaugas, teismas sprendė, kad atsakovas, nenustatęs esminės Tvarkos 6.6 punkte nurodytos sąlygos – nugriautų pastatų neatitikties uosto funkcinei paskirčiai, pagrįstai atsisakė taikyti ieškovui uosto žemės nuomos mokesčio lengvatą – nurodytame punkte nustatyta tvarka penkeriems metams sumažinti šio mokesčio dydį. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus, konstatavęs, kad ieškovas nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas LK AB „Klaipėdos Smeltė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad nugriauti pastatai buvo nepritaikyti uosto funkcinei paskirčiai. Uosto funkcinei paskirčiai pritaikyti pastatai neturėtų ir negalėtų būti nugriauti, nes jų griovimas prieštarautų efektyvaus uosto žemės naudojimo ir valdymo principui (LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 str. 4 d). Iš Klaipėdos m. tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtinto Teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir krantinių Nr. 80-115 Klaipėdoje detalaus plano ieškovas daro išvadą, kad seniai statyti įvairios paskirties pastatai buvo susidėvėję, todėl nebegalėjo būti naudojami pagal tikslinę paskirtį, taigi jis pastatė naują universalią sandėliavimo aikštelę. Ieškovas pakartojo ieškinyje išvardytus argumentus, kurie, jo nuomone, sudaro pagrindą tvirtinti, kad pastatai ir statiniai buvo nepritaikyti ir neatitiko uosto funkcinės paskirties. Be to, pastato pritaikomumas uosto funkcinei paskirčiai turi būti įvertinamas, atsižvelgiant į šiuos 4 kriterijus: a) vietą, kurioje pastatytas konkretus pastatas; b) ar reikia pastato uostui konkrečiu laiku; c) uosto teritorijos (dalies) vystymo kryptis; d) uosto naudotojo veiklos pobūdį bei darbo organizavimą.
2. Teismas sprendime nenurodė, kodėl jis nesivadovauja kitais ieškovo pateiktais argumentais ir įrodymais, susijusiais su senų pastatų griovimu bei naujojo statinio pastatymu, pvz., detaliuoju planu, atsakovo sutikimu griauti senus pastatus ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tiek apeliantas, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nugriauti pastatai neatitiko ne uosto funkcinės paskirties, o ieškovo veiklos, todėl nėra pagrindo, remiantis Tvarkos aprašymo 6.6 punktu, laikinai sumažinti pastarajam jūrų uosto nuomos mokestį. Taikant Tvarkos aprašymo 6.6 punkto teleologinį aiškinimo metodą, darytina išvada, kad ginčo nuostata skirta skatinti uosto žemės nuomininkus adaptuoti uosto veiklai nepritaikytus plotus, naujai įtrauktus į uosto teritoriją. Tvarkos aprašymo 6.6 punkte nenustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė atlygina privačiai įmonei už išnuomotų pastatų sąlygų (iš senų į naujas) pagerinimą. Naujai įrengta universali sandėliavimo aikštelė Nr. 1 nuosavybės teise priklauso ieškovui, nors stovi ant išnuomotos valstybinės žemės. Atsakovas sutiko su senų pastatų griovimu, tačiau sutikimas per se nereiškia, jog leidžiami griauti pastatai neatitinka uosto funkcinės paskirties. Didelė dalis nugriautų pastatų savo užstatymo charakteristikomis labiau atitiko detaliojo plano sprendinius nei ieškovo įrengta universali sandėliavimo aikštelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Bylos ginčas kilęs dėl teisės normos, reglamentuojančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3-333 ,,Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 286 ,,Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ minėtas įsakymas papildytas 6.6 punktu, kuris nustatė, kad kai nuomininkas uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytą pastatą nustatyta tvarka nugriauna ir atsilaisvinusį žemės plotą pritaiko ir naudoja pagal uosto funkcinę paskirtį, nuomininko prašymu penkerius metus nuo paskirties pakeitimo to ploto uosto žemės nuomos užmokesčio dydis prilyginamas nurodytai šios tvarkos 4 punkte žemės nuomos kainai Kv (0,1224 Lt (m²).
Byloje kilo ginčas dėl formuluotės ,,uosto funkcinei paskirčiai nepritaikytas pastatas“ aiškinimo ir taikymo.
Teisėjų kolegijos nuomone, ši teisės akto formuluotė turi būti aiškinama sistemiškai su teisės aktais, reglamentuojančiais uosto veiklą, konkrečiai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu (toliau – uosto įstatymas). Uosto funkcinę paskirtį apibrėžia Uosto įstatymo 4 straipsnis, kurio pirmoji dalis apibūdina uostą, kaip Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalį, skirtą laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. Taigi, įstatyme įtvirtinta, jog uosto funkcinė paskirtis – aptarnauti laivus ir vykdyti su laivyba susijusią komercinę veiklą. Todėl ir ginčo atveju svarbu įvertinti, ar ieškovo nugriauti pastatai buvo pritaikyti ir skirti minėtai veiklai vykdyti.
Byloje nustatyta, kad pradiniai ieškovo nugriautų pastatų ir statinių, stovėjusių Klaipėdoje, Nemuno g. 24 ir Nemuno g. 28, savininkai buvo Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonė „Jūra", kuri vertėsi laivyba ir jos turėti pastatai buvo skirti laivams aptarnauti, bei AB „Žuvų konservai", kurios veikla buvo orientuota į žuvų pramonę. Kadangi ieškovas užsiima krovinių krova, tai jam įsigyti pastatai nebuvo reikalingi, tačiau suteikė teisę be konkurso, t. y. derybų su vieninteliu pretendentu būdu (KVJUĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso nuostatų 5.1 punktas), išsinuomoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę. 2002 m. rugpjūčio 20 d. bylos šalys pasirašė terminuotą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20- 58/2002Ž, kuri vėliau šalių buvo keičiama ir pildoma. 2002 m. rugpjūčio 20 d.-2007 m. balandžio 27 d. laikotarpiu ieškovas nuomojo 226 849 kv. m prie krantinių Nr. 82-100 ir Nr. 105-106 esančios uosto žemės, skirtos uosto funkcinę paskirtį atitinkančiai veiklai, o nuo 2007 m. balandžio 27 d. išsinuomojo dar 23 573 kv. m prie nurodytų krantinių esančios uosto žemės, skirtos šaldytiems maisto produktams apdoroti ir sandėliuoti (logistikai). 2007 m. birželio 21 d. ieškovo nuomojama 23 573 kv. m uosto žemės ploto dalis padidinta iki 25 260 kv. m. Atsakovas inicijavo, kad Klaipėdos m. taryba 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtintų „Teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir kratinių Nr. 80-115, Klaipėdoje, detalųjį planą". Detaliajame plane nustatyta teritorijos plėtros kryptis buvo susijusi su specialių krovinių krova, todėl atsakovas neprieštaravo, jog ieškovas nugriautų nenaudojamus pastatus. 1999 m. rugpjūčio 3 d. - 2000 m. birželio 23 d. laikotarpiu (t. y. iki nuomos sutarties sudarymo) ieškovas turėjo leidimą vykdyti griovimo darbus ir de facto nugriovė sandėlį (3Flp), du rūkymo cechus (2Plp, lOPlp), katilinę (42Hlp); 2002 m. birželio 27 d. - 2002 m. liepos 5 d. laikotarpiu (t. y. iki nuomos sutarties sudarymo) ieškovas turėjo leidimą griauti penkis sandėlius (134Flp, 135Flp, 136Flp, 93F1Ž, 5lFlb), tris gamybinius pastatus (61Flp, 63Plp, 95Plp), siurblinę (18Hlp), tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, kada - iki ar po ginčo nuomos sutarties sudarymo - šie buvo de facto nugriauti; 2002 m. spalio 28 d. - 2006 m. kovo 21 d. laikotarpiu (t. y. po nuomos sutarties sudarymo) ieškovas turėjo leidimus ir de facto nugriovė administracinius pastatus (36B2p, 58B3p), džiovyklą (40Hlp), sandėlius (lOIlp, llFlp, 38Flp, 41Flp), dirbtuves (37Hlp, 39Hlp, 59Plp, 60P2p), maitinimo pastatą (lMlp), laivų remonto stoties pastatą (22P2p), gamybinį cechą (9Plp), siurblinę (14Hlp), transformatorinę (25Hlp). 2006 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovui statybos leidimą Nr. 99 (1.0) — T/05 adresu: Nemuno g. 24 Klaipėda, t. y. kratinių Nr. 82-89 gretimybėje, statyti universalią sandėliavimo aikštelę Nr. 1, statybos procesą suskirstant į du etapus, kurių pirmąjį ieškovai baigė 2006 m. liepos 19 d., o antrąjį – 2002 m. gruodžio 21 d.
Byloje nekilo ginčo dėl šių pastatų griovimo teisėtumo, dėl atsilaisvinusio ploto pritaikymo nei naudojimo pagal uosto funkcinę paskirtį, ginčas, kaip minėta, kilo dėl to, ar nugriauti pastatai atitiko uosto funkcinę paskirtį.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo nugriauti pastatai nebuvo naudojami pagal įstatyme įtvirtintą uosto funkcinę paskirtį – laivams aptarnauti ar komercinei veiklai, susijusiai su laivyba, vystyti. Apelianto nurodytas argumentas, kad minėti pastatai buvo funkciškai pasenę, neatitiko naujausių technologijų, naudojamų krovos darbams vykdyti, neturi teisinės reikšmės ir neduoda pagrindo išvadai, kad pastatai ir kiti statiniai neatitiko jūrų uosto funkcinės paskirties. Iš apelianto pateikto Klaipėdos komprojekto ekspertizės akto matyti, kad ekspertai nustatė, jog ginčo teritorijoje anksčiau stovėję ir nugriauti pastatai, įskaitant ir sandėliavimo paskirties pastatus, nebuvo ir negalėjo būti naudojami tai paskirčiai, kuriai šiuo metu naudojama universali sandėliavimo aikštelė Nr. 1, ir kad siekiant įrengti numatytų pajėgumų atvirą konteinerių sandėliavimo aikštelę Nr. 1 su privažiavimo keliais, šių pastatų griovimas buvo neišvengiamas. Taigi, ekspertizės aktas tik patvirtino aplinkybę, kad ieškovas pritaikė nuomojamame žemės plote pastatydamas statinį – universalią sandėliavimo aikštelę ir nugriaudamas jame buvusius statinius, tai savo komercinei-ūkinei veiklai pagal šiuo metu esančias laivų krovos technologijos, tačiau tai nereiškia, kad pastatai, buvę teritorijoje, neatitiko jūrų uosto funkcinės paskirties taip, kaip ji apibrėžta įstatyme. Pastatų susidėvėjimas, jų nereikalingumas konkretaus naudotojo (ieškovo) funkcijoms įgyvendinti, nereiškia jų neatitikimo jūrų uosto funkcinei paskirčiai ir nesuteikia žemės nuomotojui teisės į nuomos užmokesčio lengvatą.
Apelianto nurodytas argumentas, kad pastatų nugriovimas buvo numatytas ir Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendime Nr. 68 patvirtintame Teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir krantinių Nr. 80-115 Klaipėdoje detaliajame plane, taip pat nėra pagrindu pripažinti, kad nugriauti statiniai buvo nepritaikyti uosto funkcinei paskirčiai. Detaliajame plane buvo išreikštas atsakovo sutikimas nugriauti pastatus, nes jame buvo nustatyta teritorijos vystymo kryptis, susijusi su specialių krovinių krova. Ta aplinkybė, kad vieni statiniai (funkciškai pasenę ar susidėvėję) keičiami kitais – pritaikytais specialiai veiklai, nereiškia, kad nugriautieji pastatai nebuvo pritaikyti uosto funkcinei paskirčiai.
Jūrų uosto funkcinė paskirtis nesikeitė ir išliko tokia, kokia ji reglamentuota Uosto įstatymo 4 str. 1 d. – aptarnauti laivus ir kitai su laivyba susijusiai ūkinei-komercinei veiklai. Todėl technologijų pokyčiai, senų pastatų nugriovimas ir naujų statymas, nereiškia uosto funkcinės paskirties pasikeitimo, tai gali reikšti tik paties ieškovo veiklos tobulinimą, jo siekį gauti kuo didesnę komercinę naudą iš savo tiesioginės veiklos.
Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkinant apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš ieškovo atsakovui priteistina 1 062 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 54-56) (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo laivų krovos akcinės bendrovės ,,Klaipėdos Smeltė“ (į. k. 140346114) atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (į. k. 240329870) 1 062 Lt (tūkstantį šešiasdešimt du litus) advokato atstovavimo išlaidų.