Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-05-29 · Administracinė byla Nr. I-182-320/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
I-182-320/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00341-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Atsakovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos
Pareiškėjas
R. J.
Administracinė byla Nr. I-182-320-2013Teisminio proceso Nr.3-65-3-00341-2013-7
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2013 m. gegužės 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą pareiškėjui R. J., atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką teisės aktų nustatyta tvarka joms pranešta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. 2012-12-14 skundu, kurį patikslino 2012-12-28 ir 2013-01-11, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau- ir Komisija), prašydamas:

panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-06 aktą Nr.01-02-743 ir įpareigoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką dar kartą nagrinėti pareiškėjo 2012-09-26, 2012-09-13 prašymus bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą;

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-26 aktą Nr.1RT-268 ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkę dar kartą nagrinėti pareiškėjo 2012-09-24 prašymą bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012-09-13 prašymu jis kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris minėtą prašymą, kad atsakyti pagal kompetenciją į antrą ir trečią klausimus, persiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau- ir LVAT) ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau- ir VAAT). Taip pat 2012-09-26 prašymu, adresuotu VAAT pirmininkei, dėl duomenų iš administracinės bylos pateikimo, jis prašė nustatyti teisėjo padėjėją ir projekto rengėją, rengusius nutarties projektą administracinėje byloje Nr. AS-444-354/2012, pateikti informaciją, reikalingą civilinės bylos dėl neteisėtų teismo veiksmų nagrinėjimui, įpareigoti atsakingą asmenį atnaujinti teismo interneto puslapį.

Skunde Komisijai pareiškėjas nurodė, kad iš atsakovo negavo prašytos informacijos, atsakymai formalūs. Pareiškėjui duomenys reikalingi, siekiant įtraukti visus asmenis, turinčius materialinį teisinį suinteresuotumą, trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą (konkrečiai- VAAT teisėjas, teisėjo padėjėjas, pirmininkė, LVAT teisėjai ir padėjėjai). Be to, nurodė, kad LVAT 2012-11-06 rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, atsakymai buvo pateikti pažeidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 30 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą. VAAT pateiktas raštas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str.1-3 punktuose nurodytų reikalavimų.

Atsiliepimas

LVAT bei VAAT savo atsiliepimuose Komisijai nurodė, kad Komisija neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundo, prašė bylą nutraukti LR administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.4 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2013-01-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (AG-273/04-2012) jį atmetė. Komisija konstatavo, kad R. J. skundžiasi VAAT ir LVAT veiksmais ne vykdant teisingumą, neprašo įpareigoti juos atlikti procesinius veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu, bylos tyrimu, sprendimų vykdymu; pareiškėjas nepatenkintas jų veiksmais viešojo (vidaus) administravimo srityje ir informacijos teikimo asmenims srityje, todėl toks ginčas Komisijai yra žinybingas pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 19 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str.1 d. nuostatas. Komisija taip pat konstatavo, kad LVAT 2012-11-06 atsakyme pareiškėjui buvo tinkamai paaiškinta dėl teismo internetinės svetainės tvarkymo, dėl teisėjų padėjėjų darbo organizavimo, pateikta atsakovo turima informacija- teisėjų padėjėjų sąrašai, pagrįstai atsisakyta pateikti pirmininko patarėjos S. K. asmens bylos numerį, nes civiliniame procese tokius duomenis pateikti nėra būtina. Dėl VAAT 2012-09-26 rašto Komisija konstatavo, kad šiuo raštu atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka suteikė visą pareiškėjo prašymo turinį atitinkančią informaciją, kuria disponuoja ir kurią gali suteikti pagal savo kompetenciją.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, VAAT prašymu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2013-01-11 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (AG-273/04-2012). Nurodė, kad ABTĮ 28 str. nustatyta, jog skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. VAAT nėra valstybinio administravimo subjektas ir viešojo administravimo nevykdo. Administracinis teismas yra institucija, nagrinėjanti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir vykdanti teisingumą. Teismas yra teisminė valdžia, kuri, be teisingumo įgyvendinimo, taip pat atlieka kontrolės funkciją, t.y. tikrina vykdomosios valdžios subjektų priimamų valdymo sprendimų ir atliekamų veiksmų (neveikimo) teisėtumą. Teisminės valdžios institucijos vidinis teismo administravimas yra teismo pareigūnų veikla, skirta užtikrinti teismo funkcionavimą, kad jis galėtų vykdyti jam įstatymų pavestus uždavinius. Tai nėra viešojo administravimo institucijos vidaus administravimas, kaip jis apibrėžiamas ABTĮ 2 str.2 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 dalyje. VAAT nėra ir centrinė institucija. Be to, Komisija, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, negali tikrinti veiksmų ar sprendimų teisėtumo, taip pat duoti privalomų nurodymų teismo administracijos pareigūnams- teismų pirmininkams, jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams- teisėjams, kurie nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, ir kuriuos į pareigas skiria bei iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Todėl mano, kad skundas Komisijai buvo nežinybingas, byla turėtų būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo atsiliepimu teismui (b. l.20) prašo VAAT prašymą spręsti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ypač Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnį „Teismas“, atkreipiant dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-02-11 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-492-704/2013, konstatuotas aplinkybes.

Pareiškėjas atsiliepimo teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos AG-273/04-2012 (J. R. skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiksmų nagrinėjimo dokumentai) (toliau- ir Byla) medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2012-09-18 prašymu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (Bylos l.34-38). Šiame prašyme nurodė, jog siekiant įtraukti tinkamus asmenis trečiaisiais asmenimis į civilinės bylos dėl teismų neteisėtų veiksmų nagrinėjimą, tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, būtina nustatyti, kas iš LVAT teisėjų padėjėjų parengė administracinėje byloje Nr. AS-444-354/2012 nutarties projektą, ir prašymo antruoju bei trečiuoju punktais, kurie Valstybės tarnybos departamento 2012-09-24 raštu Nr.27D-2244 buvo persiųsti atsakyti Lietuvos vyriausiajam administraciniam ir Vilniaus apygardos administraciniam teismams, prašė:

suteikti informaciją, kaip paskiriami kiekvienu atveju LVAT padėjėjas(ja) administracinėje byloje teisėjams, nagrinėjantiems bylą, bei koks teisinis aktas reguliuoja ir nustato padėjėjo paskyrimą teisėjams;

suteikti informaciją dėl valstybės tarnautojų (VAAT teisėjo padėjėja I. S., LVAT pirmininko patarėja S. K.) asmens bylos numerių.

R. J. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012-09-13 pateikė prašymą (bylos l.26-29), kuriuo išreiškė nepasitenkinimą VAAT 2012-03-21 nutartimi, sprendžiant jo skundo priėmimo klausimą, bei LVAT nutartimi, priimta pagal jo atskirąjį skundą dėl minėtos VAAT 2012-03-21 nutarties, ir prašė:

nustatyti ir pateikti LVAT dirbančio teisėjo padėjėjo duomenis (administracinės bylos AS-444-354/2012);

pateikti LVAT dirbančių teisėjų padėjėjų sąrašą;

įpareigoti atsakingą asmenį atnaujinti interneto puslapį, nurodant jame teisėjų padėjėjų sąrašą;

pakartotinai išnagrinėti jo 2009-10-29 prašymą dėl teisėjo R. Klišausko padėjėjo, rengusio nutarties projektą administracinėje byloje Nr.A-438-731/2009, nustatymo;

išsamiai paaiškinti, kaip paskiriami teisėjų padėjėjai, konkrečiai prašyme nurodytoms byloms;

paaiškinti, kodėl interneto puslapyje nėra teismo pirmininko įsakymų;

paaiškinti, kada pirmininkas ir S. K. pradės iš tikrųjų dirbti.

LVAT į R. J. prašymus atsakė 2012-11-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (Bylos l.44-45), VAAT į R. J. prašymą atsakė 2012-09-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (Bylos l.50). Šie atsakymai ir buvo ginčo Komisijoje nagrinėjimo dalyku.

Iš pareiškėjo prašymų teismams turinio, skundo Komisijai turinio darytina išvada, kad skundo Komisijai dalykas susijęs su administravimu teismuose.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 5 straipsnį, 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau- ir Teismų įstatymas) 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 7 straipsnį teismas- viena iš valstybės valdžių, kuriai vienintelei pavesta teisingumo vykdymo funkcija ir kurios veikla grindžiama nepriklausomumo principu. Teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį-vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl, vykdydamas procesinius veiksmus bylose, teismas ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Ginčai dėl teismų administracinės veiklos sprendžiami pagal Teismų įstatymo nuostatas.

Konstitucijos 111 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai (111 str.1 d.), administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai (111 str.2 d.), teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (111 str.4 d.). Teismų įstatymo 103 str. numato teismo pareigūnus, kurie įgyvendina teismų administravimą, jų įgaliojimus, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybę, 104 str. nustato administracinės veiklos priežiūrą vykdančius subjektus. Veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Tokia išvada padaryta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-704/2013, kurioje konstatuota, kad teismų administravimas teismuose laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą ir bei ABTĮ nuostatas; tokia pozicija grindžiama, be kita ko, teisminės valdžios nepriklausomumo principu, kuris turi garantuoti tiek teismo laisvę nuo bet kokio valdžios ar kitų asmenų kišimosi į su teisminių funkcijų vykdymu susijusią veiklą, tiek savarankišką teismo veiklos administravimą- institucinį teismų nepriklausomumo aspektą. Tik pagal Teismų įstatymą numatyta teismų administravimo sistema gali laiduoti teismo organizacinį, o kartu ir teisėjo procesinį savarankiškumą bei nepriklausomumą.

Pagal ABTĮ 1 str.1 d., 2 str.16 d., 3 str.1 d., administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, laikytina, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 str. 2, 3 dalis, Vyriausioji administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje; išskyrus ABTĮ arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai.

Konstatavus, kad ginčas, susijęs su administravimu teismuose, nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, konstatuotina, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas ir Komisijos, kaip ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos kompetencijai.

Dėl nurodytų argumentų Komisijos 2013-01-11 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (AG-273/04-2012) naikintinas, byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p., 149 str.,

nutaria:

prašymą patenkinti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013-01-11 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (AG-273/04-2012) panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, o teismo posėdyje nedalyvaujantiems proceso dalyviams- nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą padavus Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Kolegijos pirmininkė Irena VaržinskienėTeisėjos Dalytė ZlatkuvienėNijolė Čekanauskienė