Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1729-479/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
e2S-1729-479/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
V. J., R. Z.
Atsakovas
R. Z., V. J.
Civilinė byla Nr. e2S-1729-479/2017Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01240-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei R. Z. dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. Z. dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas teismo prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovei R. Z. priklausančio 54,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2014-08-07 nuomos sutarties nutraukimą, įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį ir savo lėšomis įregistruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre bei priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė R. Z. pareiškė priešieškinį ieškovui V. J. ir prašė priteisti iš ieškovo 3 815,80 Eur skolos už žemės nuomą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.2017-08-24 atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nurodė, kad ji yra nutraukusi žemės nuomos sutartį su ieškovu, tačiau ieškovas gali ir vėl žiemkenčiais užsėti atsakovei priklausančią žemę ir tuo padaryti dar daugiau nuostolių atsakovei, todėl tikslinga ieškovui uždrausti atlikti žemės dirbimo ūkinius darbus ir sėti žiemkenčius atsakovei priklausančiame žemės sklype. Atsakovė nurodė ir tai, kad priešieškiniu yra prašoma priteisti 3 815,80 Eur skolos už žemės nuomą, todėl yra būtina priešieškinio sumos ribose areštuoti ieškovui priklausantį turtą, nes jo turtinė padėtis yra bloga. Dėl to atsakovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui atlikti žemės dirbimo ūkinius darbus ir sėti žiemkenčius atsakovei priklausančiame 54,35 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat areštuoti ieškovui V. J. priklausančias pinigines lėšas 4 000 Eur sumos ribose, esančias ieškovo sąskaitose arba areštuoti kitą ieškovui priklausantį turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-08-24 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – uždraudė ieškovui atlikti žemės dirbimo ūkinius darbus ir sėti žiemkenčius 54,35 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kitą prašymo dalį atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad šioje byloje tarp šalių vyksta ginčas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo. Teismas nustatė, kad ieškovas iki šiol tebedirba atsakovei priklausantį žemės sklypą, nes dalyje ginčo žemės sklypo yra pasėjęs žirnius. Teismas sprendė, kad ieškovas 2017 metų rudenį gali toliau naudotis atsakovės žemės sklypu ir jame užsėti žiemkenčius, todėl atmetus ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes atsakovė negalėtų naudotis jai priklausančia žeme pagal paskirtį. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovės prašoma priteisti nesumokėta nuomos mokesčio suma nėra didelė, byloje nėra duomenų, jog ieškovas vengs vykdyti teismo sprendimą, todėl atsakovės prašymą dėl ieškovo turto arešto teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nutarties dalį, kuria ieškovui uždrausta atlikti žemės ūkio darbus atsakovei priklausančiame žemės sklype. Apeliantas nurodė, kad ginčo žemės sklype yra pasėtas ieškovui priklausantis žirnių derlius, kuris turi būti nuimtas, tačiau iš nutarties nėra aišku, ar skundžiama nutartimi buvo uždrausta atlikti derliaus nuėmimo veiksmus. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo nutartimi taikytas draudimas vykdyti žemės ūkio veiklą gali sukelti ieškovui didelius nuostolius, nes ieškovas buvo paruošęs žemę rudens sėjai. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. Z. prašo ieškovo skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo pasisakyta dėl draudimo ieškovui nuimti derlių, todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovė nurodė ir tai, jog ieškovas galėjo teismo prašyti išaiškinti nutartį, jeigu jam nėra aiški jos vykdymo tvarka. Atsakovė pažymėjo, kad žemės nuomos sutartis su ieškovu yra nutraukta, tačiau ieškovas ir toliau ketino naudoti atsakovei priklausantį žemės sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė ieškovui atlikti šiuos veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad ginčo žemės sklype yra pasėtas ieškovui priklausantis žirnių derlius, kuris turi būti nuimtas, tačiau iš nutarties nėra aišku, ar skundžiama nutartimi buvo uždrausta atlikti derliaus nuėmimo veiksmus, todėl teismo nutartis negali būti laikoma teisėta. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš atsakovės 2017-08-24 pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad juo buvo siekiama užtikrinti, jog ieškovas nepasėtų žiemkenčių atsakovei priklausančiame žemės sklype ir dėl to atsakovė dar visą sezoną negalėtų naudotis jai priklausančiu sklypu, jeigu ieškinys būtų atmestas. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas sutiko su atsakovės prašyme nurodytais argumentais ir skundžiama nutartimi ieškovui uždraudė atlikti žemės dirbimo ūkinius darbus ir sėti žiemkenčius ginčo sklype. Taigi skundžiamoje nutartyje numatytu draudimu siekiama užtikrinti atsakovės galimybę tinkamai naudoti ginčo žemės sklypą tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinys būtų atmestas, tačiau joje nėra nustatyta draudimų, susijusių su ieškovui priklausančio derliaus nuėmimu. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė taip pat neginčija ieškovo teisės nuimti jam priklausantį derlių. Pažymėtina, kad pagal CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Taigi vien ta aplinkybė, kad ieškovui nebuvo suprantamas teismo nutartimi nustatytų apribojimų pobūdis ir mastas šiuo atveju nepatvirtina teismo nutarties neteisėtumo, nes ieškovo nurodyti neaiškumai galėjo būti pašalinti taikant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo nutartimi taikytas draudimas vykdyti žemės ūkio veiklą gali sukelti ieškovui didelius nuostolius, nes ieškovas buvo paruošęs žemę rudens sėjai. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-08-07 žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurią ieškovui atsakovė buvo išnuomojusi 54,35 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra nutraukta. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir ieškovo teisės ir toliau nuomos pagrindais naudoti ginčo žemės sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog rudens sezono metu ieškovui iš naujo užsėjus atsakovei priklausantį žemės sklypą grūdinėmis kultūromis, atsakovei palankaus teismo sprendimu atveju šio žemės sklypo naudojimas būtų apsunkintas iki kol būtų nuimtas derlius. Akivaizdu, jog dėl tokių ieškovo veiksmų būtų nepagrįstai varžoma atsakovės nuosavybės teisė, o tuo pačiu ir apsunkinamas būsimo teismo sprendimo realus įvykdymas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovei vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, ieškovas neteko teisėto pagrindo naudotis ginčo žemės sklypu ir vykdyti jame žemės ūkio veiklą, todėl apelianto nurodyti argumentai dėl galimų nuostolių atsiradimo šiuo atveju galėtų būti teisiškai reikšmingi tik tuo atveju, jeigu nuomos sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu. Šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti nuostolių ieškovui atsiradimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir proceso teisės normų nepažeidė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius