Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arnoldas Sukaitis, sekretoriaujant Jūratei Trepekienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarties, kuria R. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. K. įtariamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje su H. Z., M. Ž. ir R. A., laikotarpyje nuo 2007m. gegužės 13 d. 22 vai. iki 2007 m. gegužės 14 d. 14 vai. 15 min., panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajam P. J., reikalavo iš nukentėjusiojo atlikti neteisėtus veiksmus - važiuoti į Vokietijos Federacinę Respubliką jų naudai grobti svetimą turtą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje.

Į. R. K., vadovaujantis BPK 140 str., sulaikytas 2007 m. gegužės 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviems mėnesiams.

Skundžiama nutartimi įtariamajam R. K. kardomosios priemonės -suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams tais pagrindais, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti ( slėptis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir gali daryti sunkius, labai sunkius ar BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus.

Nežiūrint į kategorišką ir įsakmų įstatymo reikalavimą, nei prokuroras, nei posėdį surengęs teisėjas apie rengiamą posėdį, jo vietą ir laiką gynėjui jam nepranešė, todėl neteisėtai nušalino jį nuo įtariamojo gynybos.

Skunde teigiama, kad nors į surengtą posėdį buvo pakviestas kitas advokatas, tačiau, nepranešus apie posėdį R. K. pasirinktam gynėjui, kuris galėjo pateikti savo prašymus, pateikti papildomus dokumentus, įtariamojo teisės buvo neabejotinai grubiai pažeistos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, surengtame posėdyje dalyvavęs advokatas savo pareigos ginti įtariamąjį, visiškai nevykdė, o pats įtariamasis į posėdį nebuvo pristatytas, todėl šiame procese iš įtariamojo R. K. atimta galimybė ne tik gintis pačiam, ar per pasirinktą gynėją, bet ir gauti teisinę pagalbą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka.

Gynėjas nurodo, jog R. K. neturi savo šeimos, tačiau tai yra visiškai suprantama, nes jis yra labai jauno amžiaus. Jis saistomas pakankamai stipriais socialiniais ryšiais, nes rūpinasi ligota motina. Be to, jis turi pastovią gyvenamąją vietą. Jo dalyvavimą procese

neabejotinai užtikrintų tiek dokumento paėmimas, tiek reikiamo dydžio piniginis užstatas, kurį įsipareigoja sumokėti R. K. artimieji.

Nepagrįstas teismo nutartyje išdėstytas motyvas, paremtas BPK 122 str. 4 d., kad pagrįstai manoma, jog būdamas laisvėje įtariamasis darys naujus nusikaltimus.

R. K. nėra įtariamas nei sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, nei apysunkių nusikaltimų, išvardintų LR BPK 122 str. 4 d. padarymu. Už išvardintus nusikaltimus jis nebuvo nuteistas ir praeityje, todėl tikrai nėra teisinio pagrindo manyti, kad tokius nusikaltimus jis ims daryti paleidus į laisvę, tačiau paskyrus kitokią kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje įtariamojo R. K. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 10 str. įpareigoja teismą, prokurorą, ikiteisminio tyrimo pareigūną užtikrinti įtariamojo teisę į gynybą. Šią teisę taip pat garantuoja Konstitucijos 31 str. bei EŽTK 6 str., kiti tarptautiniai dokumentai. Teisę į gynybą įtariamasis gali realizuoti dviem būdais -gindamasis pats ir ( ar ) gindamasis per gynėją ( BPK 21 str. 4 d., 44 str. 8 d. ). Teisėsaugos pareigūnai privalo sudaryti realias sąlygas pasinaudoti teise į gynybą ( BPK 45 str.).

Įtariamasis R. K. savo teisei į gynybą realizuoti yra pasikvietęs du advokatus: Vytautą Kupcikevičių ir Sigitą Lukauską. Tiek prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui apie tai buvo žinoma. Įtariamojo pasikviestą gynėją pakeisti kitu galima tik paties įtariamojo prašymu. Tokio prašymo įtariamasis R. K. nebuvo išreiškęs.

Byloje yra 2007 m. liepos 5 d. orderis, iš kurio matyti, kad advokatui Vytautui Kupcikevičiui pavedama ikiteisminiame tyrime Panevėžio m. VPK ir teisme ginti R. K.. Tą pačią dieną advokatas V.Kupcikevičius dalyvavo nukentėjusiojo P. J. apklausoje Panevėžio miesto apylinkės teisme.

2007 m. liepos 30 d. buvo išsiųstas pranešimas advokatui Sigitui Lukauskui, gynusiam R. K. pagal 2007 m. gegužės 30 d. orderį, pagal kurį pavesta ginti Panevėžio m. VPK ir Panevėžio m. apylinkės teisme, kad tą pačią - liepos 30 d. vyks posėdis dėl kardomosios priemonės - suėmimo tęsimo R. K.. Iš byloje ant minėto pranešimo esančio advokatų kontoros darbuotojos prierašo matyti, kad advokatas atostogauja iki 2007 m. rugpjūčio 6 d. Pranešimas kitam R. K. gynusiam advokatui Vytautui Kupcikevičiui nebuvo išsiųstas, kitokiu būdu jis taip pat nebuvo informuotas. Tą pačią dieną buvo kreiptasi į Panevėžio antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros koordinatorę dėl prašymo užtikrinti gynėjo dalyvavimą sprendžiant suėmimo pratęsimo R. K. klausimą, nors iš valstybės lėšų apmokamas gynėjas įtariamajam skiriamas tik tuomet, kai įtariamasis neturi sudaręs susitarimo su pasirinktu advokatu. Antrinei teisinei pagalbai suteikti buvo parinktas advokatas Vytautas Kazlauskas. Teismas pasinaudojo savo teise, numatyta BPK 127 str. 6 d., ir nesiėmė priemonių į teismo posėdį pristatyti patį įtariamąjį R. K.. Taigi pats R. K. gintis nuo prokuroro pareiškimo dėl suėmimo termino pratęsimo neturėjo galimybės. Jo teisę į gynybą turėjo realizuoti bent vienas jo pasirinktas advokatas, tačiau nei vienas iš jų nedalyvavo. Teismo posėdyje dalyvavęs advokatas V.Kazlauskas savo nuomonės dėl suėmimo pratęsimo pagrįstumo neišsakė, palikdamas šio klausimo sprendimą teismui. Taigi įtariamajam R. K. teisė į gynybą nebuvo užtikrinta.

Teismo nuomone, šios teisės pažeidimas yra esminis baudžiamojo įstatymo pažeidimas, kuris duoda pagrindą naikinti neteisėtą nutartį.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. K., būdamas laisvėje, gali daryti sunkius, labai sunkius ar BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus. R. K. praeityje nebuvo teistas už sunkius, labai sunkius ar BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus. Visi ankstesni jo teistumai yra išnykę, todėl jis laikomas neteistu. Be to, R. K. nėra įteikti įtarimai dėl sunkių, labai sunkių ar BPK 122 str. 4 d. išvardintų apysunkių nusikaltimų padarymo. Byloje nėra duomenų, jų nebuvo pateikta ir skundą nagrinėjančiam teismui, kad

R. K. gali padaryti minėtų kategorijų nusikaltimus. Tai rodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 3 p.

Aukštesniajam teismui buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog R. K. nuomojasi gyvenamąją patalpą netoli savo ligotos, invalidumą turinčios motinos A. K.. Šios aplinkybė taip pat svarbios, sprendžiant konkrečios kardomosios priemonės paskyrimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartį, kuria R. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, panaikinti ir R. K. iš suėmimo paleisti nedelsiant.

Si nutartis neskundžiamą.