- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-759-834/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00574-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2016 m. balandžio 6 d., apie 14:20 val., Vilniaus r., Rudaminos k., Naujakurių g. – Žolyno g., sankryžoje vairavo automobilį V. P. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei dalyvavo eismo įvykyje iš kurio pasitraukė, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 220 punkto reikalavimus,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.
A. K. posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimą pripažino, paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu, jis bandė apvažiuoti duobę ir moteris įvažiavo jam į ratą. Jis stovėjo ginčijosi su ja. Jis pasimetė, pradėjo dėti rato apvadą ir pamatė sugadinimus. Buvo sugadintas bamperis, ji pradėjo sakyti, kad čia nedidelis sugadinimas. Jis barėsi su įvykio kaltininke, buvo pasimetęs, atsisėdo ir išvažiavo namo. Kitą dieną jam paskambino iš Kelių policijos dėl eismo įvykio. Tą pačią dieną susitarė , jog atvažiuos. Prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi turi neįgalų tėvą, motina nedirba, sunku važiuoti į darbą, jis išlaiko šeimą. Pripažįsta, jog kaltas, kad išvažiavo iš įvykio vietos. Gailisi dėl pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimas įrodytas: A. K. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad pripažįsta pažeidimą; administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimu ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-kuopos 2-ojo būrio patrulio surašytu tarnybiniu pranešimu iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu susidūrė du automobiliai, nuvykus į eismo įvykio vietą susidūrusio automobilio vairuotojo nebuvo, buvo tik pranešėja, kuri nurodė jog vyriškis po įvykio išvažiavo, eismo įvykio vietos schema, L. B. paaiškinimu, kad įvyko susidūrimas, kitas automobilis iš įvykio vietos išvažiavo, informacija iš VĮ „Regitros“ duomenų bazės, asmens duomenimis, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu eismo įvykio byloje, fotonuotraukomis iš kurių matosi automobilių apgadinimo vietos, vairuotojo pažymėjimo kopija. Nustatyta, kad automobilį vairavęs A. K. dalyvavo eismo įvykyje iš kurio pasitraukė. Iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. dispozicijos matyti, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šią normą tokiu atveju, jeigu iš eismo įvykio vietos pasitraukia pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš 2016 m. balandžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto A. K., matyti, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus. Minėtame punkte numatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi iš šio punkto reikalavimų matyti, kad nesvarbu, ar žala buvo padaryta, ar jos nebuvo, tačiau įvykus eismo įvykiui, turi būti užpildoma eismo įvykio deklaracija arba į eismo įvykio vietą kviečiami policijos pareigūnai. Nagrinėjamu atveju A. K. kaip pats posėdžio metu paaiškino, kad su įvykio kaltininke nesutarė, pradėjo ginčytis, o po to jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. dispozicijos matyti, jog atsakomybė už šiame straipsnyje padarytus veiksmus gali kilti bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam eismo įvykyje, t.y. tiek eismo įvykio kaltininkui, tiek nukentėjusiajam. Todėl A. K. veika surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., kvalifikuota tinkamai.
A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs pažeidimą ir gailisi ( ATPK 31 str. 1 d.1p.). Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, jog A. K. 2015-11-24 buvo baustas už tai, jog vairuodamas automobilį nesilaikė kelio ženklo Nr.301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų. Jam buvo paskirta 14 EUR bauda. Todėl jo atsakomybę sunkina, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda ( LR ATPK 32 str. 1 d.5 p.).
Posėdžio metu A. K. prašė neatimti teisės vairuoti, kadangi važinėja darbe, jam reikalingos teisės, kad padėtų šeimai, reikia ją išlaikyti. Turi neįgalų tėvą, motina nedirba.
(duomenys neskelbtini) straipsnio taikymas yra siejamas su administracinio teisės pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis ATPK 31 straipsnyje, kitomis įstatymų nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Taigi, akivaizdu, jog būtinas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju paneigiama įstatymų leidėjo valia aptariamą teisės normą taikyti tik išimtinais atvejais, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų, kuriais siekiama konkretų asmenį nubausti taip, kad jis ir ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Administracinio poveikio priemonė turi atlikti ir prevencinį vaidmenį (ATPK 20 str.). Pažeidėjas neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už (duomenys neskelbtini) str. 1 d numatyto pažeidimo padarymą skiriama privalomai, o jos netaikymas, kaip minėta, galimas tik esant pagrindams, numatytiems (duomenys neskelbtini) str. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. netrukdė aplinkybių nustatymui, policijos pareigūnui iškvietus atvyko į kelių policiją, eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas kitas vairuotojas, be to jo padarytu pažeidimu nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai. Pažeidėjas A. K. darbdavio charakterizuojama teigiamai, apibūdinamas kaip atsakingas ir pareigingas ( b.l.25). Nors LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tačiau pažymėtina, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra, o teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kaip minėta A. K. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, posėdžio metu teigė, jog pradėjus ginčytis su įvykio kaltininke, kuri pradėjo bartis. Buvo pasimetęs atsisėdo ir išvažiavo. Teismas nenustatė aplinkybių, jog šitokiu būdu A. K. norėtų ypatingai švelninti savo padėtį. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad A. K. padarytas pažeidimas vertinamas, kaip vienas pavojingesnių administracinių teisės pažeidimų ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Nors yra A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi galiojančią nuobaudą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad A. K. iš viso yra baustas 2 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, būtent už kelio ženklų reikalavimų pažeidimus, nė karto nėra baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl kaip minėta taikoma nuobauda turi būti teisingai proporcinga. Todėl įvertinant visas teismui nurodytas aplinkybes bei formuojamą Lietuvos A. T. praktiką (Lietuvos A. T. byla Nr. 2AT-3-2011), vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus A. K. švelnesnę nuobaudą nei numatyta (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Pažeidėjui taikytinas (duomenys neskelbtini) straipsnis ir skirtina sankcijos minimume numatyta bauda, o teisės vairuoti atėmimo terminas taikytinas trumpesnis nei numatyta (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16056950104.
Išaiškinti A. K., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.