- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- ATP-268-133/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-01511-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Romualdas Lincevičius
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S., G. N. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., 2011-09-23, apie 19.00 val., vykdamas krovininiu automobiliu Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Kogel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš RF Kaliningrado sr. į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą, žodžiu deklaruodamas, kad jokių prekių neveža, atlikus automobilio detalų patikrinimą, automobilyje kabinoje po pavarų svirtimi esančioje ertmėje, puspriekabės konstrukcijose (vamzdžiuose), kurie skirti laikyti tentą, buvo rasta paslėpti, siekiant išvengti muitinės kontrolės, 1340 pakelių cigarečių „Jing ling“ su filtru ir RF banderolėmis, kurių verte 8659,08 Lt, (atitinkamai 66,60 MGL), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-02-20 nutarimu nubaudė A. K., už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 1 d., 13 000 Lt bauda su 1340 pakelių cigarečių „Jing ling“ konfiskavimu bei transporto priemonės, kuria buvo gabentos prekės – krovininio automobilio Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto M. S. vardu bei puspriekabės Kogel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto K. A. vardu konfiskavimu. Sprendimą konfiskuoti transporto priemonę su puspriekabę teismas grindė tuo, kad tokio kiekio cigarečių be automobilio pažeidėjas nebūtų galėjęs gabenti, o jas slėpdamas veikė tyčia, apgalvotai, siekiant jas nuslėpti nuo muitinės kontrolės.
Šalies argumentai
Skunde M. S. prašo netaikyti transporto priemonių konfiskavimo ir grąžinti jas teisėtiems savininkams. Skunde teigiama, kad jam priklausančios transporto priemonės - Renault Magnum sunkvežimio, valst. Nr. GD6058V konfiskavimas pagal ATPK 210 str. 1 d. nėra privalomas. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonėje (sunkvežimyje) nėra įmontuotos slaptavietės, kurių pagalba būtų gabentos cigaretės. Jis pažymi, kad toks sprendimas skundžiamoje nutartyje priimtas tik remiantis teismų praktika, o ne galiojančiomis įstatymo nuostatomis, nors pagal praktiką transporto priemonės konfiskavimas galimas tik jei ji yra kontrabandą įvykdžiusio asmens nuosavybė. Be to, apeliantas nurodo, kad jis neturi nieko bendro su konkrečios uždraustos veikos įvykdymu, tačiau dėl neabejotinai kaltų A. K. veiksmų, M. S. kažkodėl turi būti baudžiamas, t.y. justi pasekmes.
Skunde G. N. prašo panaikinti balninio vilkiko su puspriekabe konfiskavimą ir grąžinti juos teisėtam savininkui. Skunde teigiama, kad vietos, kur buvo paslėptos cigaretės, yra tik gamybiniai transporto priemonės (sunkvežimio su puspriekabe) elementai, o žmogaus intervencijos keičiant jos gamybines konstrukcijas nebuvo. Apeliantė teigia, kad apie jos apeliacinio skundo nagrinėjimo laiką ji nebuvo informuota. Apeliantė teigia, kad neturėdama jokio ryšio su padarytu ATPK pažeidimu, ji lieka kalta dėl tokių veiksmų, nors apie tai, kad apeliantė nieko nežinojo dėl daromo pažeidimo, teisme patvirtino ir pats pažeidėjas, o šį pažeidimą jis darė savarankiškai ir iš anksto apgalvojęs kur paslėpti cigaretes. Ji teigia, kad sprendimas dėl automobilio konfiskavimo prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir šios šalies ratifikuotiems Europos Sąjungos teisės aktams. Skunde teigiama, kad pagal ATPK 210 str. 1 d. transporto priemonės konfiskavimas yra neprivalomas. Priimant į darbą A. K. buvo patikrintas ir nustatyta, kad jis pažeidinėjo įstatymus ar darė nusikalstamas veikas, o už šį pažeidimą jis buvo atleistas iš darbo.
Apeliaciniu skundu A. K. prašo netaikyti transporto priemonių konfiskavimo ir grąžinti jas teisėtiems savininkams. Skunde jis teigia, pagal ATPK 210 str. 1 d. transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas. Jis pažymi, kad toks sprendimas skundžiamoje nutartyje priimtas tik remiantis teismų praktika, o ne galiojančiomis įstatymo nuostatomis. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonėje (puspriekabėje, kurios savininkas yra apeliantas) nėra įmontuotos slaptavietės, kurių pagalba buvo gabentos cigaretės. Jis pažymi, kad pagal praktiką transporto priemonės konfiskavimas galimas tik jei ji yra kontrabandą įvykdžiusio asmens nuosavybė. Be to, apeliantas nurodo, kad jis neturi nieko bendro su konkrečios uždraustos veikos įvykdymu, tačiau dėl neabejotinai kaltų A. K. veiksmų, A. K. kažkodėl turi būti baudžiamas. Skunde teigiama, kad Lenkijos teismai panašiose situacijose nebaudžia transporto priemonių savininkų, kurios nebuvo perdirbtos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno teritorinė muitinė prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Iš pateiktų visų trijų apeliacinių skundu turinio matyti, kad juose neginčijama A. K. kaltė pagal ATPK 210 str. 1 d. bei jam pakirta pagrindinė nuobauda. Tačiau visuose apeliaciniuose skunduose ginčijamas papildomos nuobaudos – priemonės, kuri skirta kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti ar jiems slėpti konfiskavimo skyrimas. Skundai iš esmės argumentuojami tuo, kad nei vienas iš apeliantų neturi nieko bendro su padarytu pažeidimu, cigaretės buvo gabenamos ne specialiai įrengtose slėptuvėse, o dėl taikomos tokios nuobaudos, kuria jiems sukeliami nuostoliai, apeliantai jaučiasi nubausti be kaltės, o tai pažeidžia tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus. Tačiau įvertinus bylos duomenis daroma išvada, kad tokie apeliacinių skundų argumentai nesudaro prielaidos išvadai, jog skundžiamu nutarimu priimtas sprendimas konfiskuoti krovininį automobilį Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. S. vardu su puspriekabe Kogel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą K. A. vardu yra neteisingas ir prieštaraujantis LR galiojantiems teisės aktams ir suformuotai teismų praktikai.
Transporto priemonės, kuria gabenama kontrabanda, konfiskavimas pagal ATPK210 straipsnio 1 dalies sankciją yra neprivalomas, tačiau kartu pažymėtina, kad pagal nuoseklią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010 ir kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad veikos darymui A. K. kruopščiai rengėsi, paslėpdamas vežamas cigaretes automobilio kabinoje po pavarų svirtimi esančioje ertmėje ir puspriekabės konstrukcijoje (vamzdžiuose), kurie skirti laikyti tentą, t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti, siekdamas apsunkinanti kontrabandos daiktų suradimą ir pažeidimo išaiškinimą. Be to, tokio kiekio cigarečių be automobilio pažeidėjas nebūtų galėjęs gabenti. Todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nuspręsdamas taikyti ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą papildomą administracinę nuobaudą (transporto priemonės su puspriekabe konfiskavimą), šią nuobaudą individualizavo tinkamai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi ATPK 210 straipsnyje numatyti pažeidimai (administracinės bylos Nr. N575-2637/2011, Nr. N-438-894/2012). Papildomai pažymėtina, jog ATPK 26 str. 1 dalyje numatyta, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime taip pat konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Apeliacinių skundų motyvai, kad transporto priemonės su priekaba konfiskavimas šiuo atveju yra neteisingas apeliantų atžvilgiu, toks sprendimas prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktams bei tai, kad pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas galimas tik jei ji yra kontrabandą įvykdžiusio asmens nuosavybė, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinių skundų motyvai, kad transporto priemonėje su puspriekabe slėptuvės specialiai nebuvo įrengtos, paneigia aukščiau nurodytos aplinkybės. Tai, kad apeliantai nežinojo ir neturėjo nieko bendro su A. K. daromu pažeidimu, šiuo atveju skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja. A. K. apeliacinio skundo motyvas, kad Lenkijos teismai panašiose situacijose nebaudžia transporto priemonių savininkų, kurios nebuvo perdirbtos, yra atmetamas, kadangi priimant sprendimą tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir Lietuvos Respublikoje esančių teismų suformuota praktika.
G. N. teigia, kad apie jos apeliacinio skundo nagrinėjimo laiką ji nebuvo informuota, o 2012-04-18 Kauno apygardos teisme gautuose M. S., A. K. ir G. N. prašymuose prašoma pranešti jiems, kaip byloje dalyvaujančioms šalims, teismo posėdžio datą ir leisti pateikti galimus paaiškinimus. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nurodyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jei teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismo teisėjui jokių abejonių dėl bylos aplinkybių nekilo, todėl buvo nutarta šią administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. ATPK 302¹⁰ str. 3 d. nurodyta, kad nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas nerašomas, apie teismo posėdį pranešama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje. Kas šioje byloje, laikantis minėtos įstatymo nuostatos ir buvo padaryta. Be to, M. S., A. K. ir G. N. nesutikdami su priimto apylinkės teismo nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, savo tariamai pažeistas teises ar teisėtus interesus galėjo ginti paduodami apeliacinius skundas dėl tokio apylinkės teismo nutarimo. Kaip matyti, tokia teise pastarieji ir pasinaudojo.
Įvertinus visą tai, daroma išvada, kad apylinkės teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
M. S., G. N., A. K. apeliacinių skundų netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.