- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- ATP-35-174/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00815-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Šilutės PK rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis 2011 m. rugsėjo 17 d. surašė D. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 17 d. 00.40 val. Šilutės m., Tilžės –Geležinkelio g. sankryžoje, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,93 promilės), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to sankryžoje sukdamas į kairę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medį. Šiais savo veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 5 p., 6 p., 9 p., 14 p., 133 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. nutarimu D. N. už ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė 4 000 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. N. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, jog teismo išvada dėl nuoseklių ir neprieštaraujančių policijos pareigūnų parodymų prieštarauja bylos nagrinėjimo metu teisme nustatytoms aplinkybėms. Teigia, jog teismas be pagrindo besąlygiškai patikėjo policijos pareigūnų E. Mikalausko ir R. Šmito teisme duotais parodymais, jog neva jie, prasilenkdami tamsiu paros metu su priešais važiavusiu jo automobiliu, gerai matė, kad jis vairavo automobilį. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismui nesukėlė abejonių policijos pareigūnų aiškinimai apie tai, jog jiems naktį stovint miestelio centre ir matant dideliu greičiu atvažiuojantį jo automobilį, o po kurio laiko jiems prasilenkiant su tuo pačiu priešpriešiais važiuojančiu automobiliu, jie minėto automobilio nestabdė ir nepersekiojo. Apelianto teigimu, prieštaringi pareigūnų parodymai tik patvirtina jo aplinkybę, kad pareigūnai nematydami paties daromo pažeidimo ir tik po kurio laiko atvykę į įvykio vietą, savo subjektyviu įsitikinimu nusprendė, kad jis padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, nes jis po įvykio liko prie savo automobilio. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jo automobilio „Volkswagen Sharan“ stiklai, išskyrus šoninius ir priekinį, yra tamsinti, todėl net ir šviesiu paros metu sunkiai matomi automobilio priekyje sėdintys asmenys. Žinodamas, kad administracinių bylų procesas nenumato tokio procesinio veiksmo, kaip tyrimo eksperimentas, siekiant patikrinti asmenų galėjimą matyti tam tikrus įvykius, jis pateikė teismui automobilio fotonuotraukas, tačiau teismas šio įrodymo nevertino. Teismas formaliai atmetė liudytojo Ž. K. nuoseklius ir išsamius paaiškinimus, kaip neparemtus objektyviais įrodymais. D. N. nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pašalintų visas abejones dėl pažeidimo fakto ir jo kaltės, dėl to administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. N. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Šilutės PK rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas Gintautas Armonas prašo D. N. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-26 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
D. N. apeliaciniame skunde kelia klausimą pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo – jo nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis, būdamas neblaivus, 2011 m. rugsėjo 17 d. 00.40 val. vairavo transporto priemonę, dėl to yra nubaustas nepagrįstai.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir administracinį teisės pažeidimą nustačiusių pareigūnų Eduardo Mikalausko ir Roberto Šmito bei liudytojo Ž. K. parodymus. Teismas nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko jo ir kaip liudytojo teisme apklausto Ž. K. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina pareigūnų parodymai.
Apeliantas D. N. neigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir tvirtina, kad jo automobilį vairavo draugo pažįstamas Ž. K.. Šiuos apelianto D. N. argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nenuoseklius ir prieštaraujančius kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams.
Teismas pagrįstai kritiškai vertino D. N. teisme duotus parodymus, jog jis nevairavo automobilio būdamas neblaivus, nes tokie D. N. parodymai prieštarauja jo paties į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams Robertui Šmitui ir Eduardui Mikalauskui nurodytoms aplinkybėms, jog jis susipyko su savo sugyventine, labai susinervino ir išgėręs alaus važiavo namo, važiuodamas sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, prašė neįforminti įvykio ir siūlė už tai 150 eurų, tai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 10, 11). Be to, priešingai apelianto D. N. tvirtinimui, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų R. Šmito ir E. Mikalausko parodymai, be kita ko, patvirtina, kad jie matė, kaip D. N. vairavo automobilį, t. y. parodė, kad jie matė, kaip automobilis nuvažiavo link savivaldybės, netrukus netoli gaisrinės pastebėjo tą patį grįžtantį automobilį. Kadangi prie gaisrinės yra geras apšvietimas, gerai matė, kad už vairo sėdėjo N.. Tada jie apsisuko ir nuvažiavo to automobilio kryptimi ir prie pervažos rado automobilį, atsitrenkusį į medį. Šalia mašinos stovėjo N.. Iš pradžių pastarasis aiškino, kad ne jis vairavo automobilį ir siūlė kyšį, tačiau vėliau paaiškino, kad susipyko su žmona, kilo konfliktas ir todėl vairavo. Teismas pagrįstai vadovavosi minėtų policijos pareigūnų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, nes jie yra išsamūs, nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja bei atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, juos patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taigi pagrindo abejoti šių liudytojų suinteresuotumu bylos baigtimi nenustatyta. Duomenų, kad policijos pareigūnai R. Šmitas ir E. Mikalauskas, nurodydami, kad matė būtent pažeidėjo vairuojamą automobilį, būtų galėję suklysti, taip pat nėra.
Tuo tarpu teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo Ž. K. teisme duotais parodymais apie tai, kad ne D. N., o jis vairavo automobilį, nes tokių jo parodymų, išskyrus paties pažeidėjo aiškinimą, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Liudytojo Ž. K. parodymai prieštarauja policijos pareigūnų parodymams apie tai, kad jie matė būtent D. N., vairuojantį automobilį, atvykus į įvykio vietą pastarasis stovėjo šalia mašinos. Kad įvykio vietoje būtų buvę kitų asmenų, pareigūnai nenurodė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats D. N. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams.
Esant aptartiems duomenims teismas pagrįstai kritiškai vertino paties pažeidėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus ir pagrįstai nesirėmė liudytojo Ž. K. teisme duotais parodymais, nes jų nepatvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma.
Pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, motyvuotai paneigė pažeidėjo iškeltą versiją. Esant šioms aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad D. N. vairavimo neblaiviam faktas šioje byloje neabejotinai įrodytas ir abejonių nekelia. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įrodymų visuma patvirtina faktą, kad D. N., būdamas neblaivus, 2011-09-17, apie 00.40 val., vairavo transporto priemonę.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), laikytina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.